KlasikinÄ— psichologija ir marketingo pradmenys
Svarbu suformuoti vertės suvokima didesnį/vertingesnį ir pan, nei jis iš tiesų, ir pakišt 3x aukštesnę už savikainą kainą ir žmogus bus laimingas.
Suvokimo formavimas/formavimasis tai jau dar žingsnis gilyn į nemokslo džiungles.
Loptar rašė:
Kitaip tariant, kuo mažiau pirkėjas žino žino ir kuo daugiau tiki, tuo "kreivesnis" indeksas.
Å iandien Å¡i tezÄ—, deja nebegalioja. Visi, iÅ¡ inercijos pirkÄ—jams vis dar pakiÅ¡inÄ—jantys palyginamÄ… kakutį su 300% marža, labai greit sudega arba labai neužilgo sudegs. Å iandien pirkÄ—jui žinoti nebÅ«tina, pakanka pagooglinti arba payoutubinti. YpaÄ payoutubinti, kadangi Å¡ių dienų statistinis homo sapiens labai sparÄiai mutuoja į homo užimtasis-visažinantis-tingusis, ir gaiÅ¡ti laikÄ… raidžių dekodavimui į prasmÄ™ jam darosi nebepriimtina.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
AÅ¡ randu kiek procentų gyventojų paskiepyta kiekvienoje Å¡alyje ir panaÅ¡iÄ… staistikÄ…. Bet nerandu, kaip tai atsiliepia (o ypaÄ, kaip atsiliepÄ—) gyventojų mirÅ¡tamumui.
TerminÄ… naudoju teisingai. Ne visi saldikliai neurotoksinai, bet dauguma.
Taip pat neetiška pasakyt, kad cukrus brangesnis, nepaaiškinus aplinkybių.
Čia buvo katinui skirta . Jo sugebėjimai naudotis fotoshopu nei paneigia, nei patvirtina faktų tikrumo...
AÅ¡ randu kiek procentų gyventojų paskiepyta kiekvienoje Å¡alyje ir panaÅ¡iÄ… staistikÄ…. Bet nerandu, kaip tai atsiliepia (o ypaÄ, kaip atsiliepÄ—) gyventojų mirÅ¡tamumui.
TodÄ—l tai vadinama statanalize - ne viskas ant lÄ—kÅ¡tutÄ—s paduota, kartais reikia ir padirbÄ—ti - pasiimt info apie vakcinacijas, iÅ¡sitrauk info apie konkreÄios Å¡alies mirÅ¡tamumÄ… nuo tam tikros infekcjos, susivesk į SPSS ir pasidaryk ANOVA analizÄ™.
Taip pat neetiška pasakyt, kad cukrus brangesnis, nepaaiškinus aplinkybių.
Kokių dar aplinkybių - galva ant peÄių geriausia aplinkybÄ— Manau savaime suprantama, kad lyginti skirtingas medžiagas galima tik įvertinus jų savybes; pritempiant prie peilių temos -> pagal tavo kainų lyginimÄ… bÅ«tų galima lyginti ir Criss Reaves sebenza su kinieÄių sebenza, ir teigti, kad kinietiÅ¡ka yra geresnÄ— nes pigesnÄ—.
Manau savaime suprantama, kad lyginti skirtingas medžiagas galima tik įvertinus jų savybes; pritempiant prie peilių temos -> pagal tavo kainų lyginimÄ… bÅ«tų galima lyginti ir Criss Reaves sebenza su kinieÄių sebenza, ir teigti, kad kinietiÅ¡ka yra geresnÄ— nes pigesnÄ—.;)
Visai nesenai, ne seniau nei vakar po darbo, kalbėjomės su bendradarbiu kaip tik tema apie "šūdas/nešūdas (kaip supaprastintas daigto parametrų rinkinio įvertinimas)", palyginimas, poreikis ir t.t.
Tai va sureziumavus nuomones (tavo pvz kontekste), kinietiška sabenza, jei jinai tinkama atlikti tiesioginę funkciją -> pjauti, ir yra pigesnė nei Ryvo, BUS GERESNĖ.
Taškas.
Manau daugelis žmonių, nebÅ«nantys įsigilinÄ™, panaÅ¡iai ir nusprÄ™s. Žinoma, galima ipulti į diplomatiÅ¡kÄ… (arba nelabai) aplnkybių ir sÄ…lygų analizÄ™, kainos/vertÄ—s/funkcionalumo santykius ir t.t. ... taÄiau buityje, bÅ«na, kaip rodo pvz su bendradarbiais
ÄŒia dar beje ir kitas dalykas, žinoti ir mokÄ—ti įvertinti Ryvo SabenzÄ… (arba bet kokį kitÄ… daigtÄ…), taÄiau dÄ—l kitokių, tame tarpe ir asmeninių/finansinių/aplinkybinių sÄ…lygų pirkti kinietiÅ¡kÄ…, gali ne daugelis
Tai va sureziumavus nuomones (tavo pvz kontekste), kinietiška sabenza, jei jinai tinkama atlikti tiesioginę funkciją -> pjauti, ir yra pigesnė nei Ryvo, BUS GERESNĖ.
Taškas.
Manau daugelis žmonių, nebÅ«nantys įsigilinÄ™, panaÅ¡iai ir nusprÄ™s. Žinoma, galima ipulti į diplomatiÅ¡kÄ… (arba nelabai) aplnkybių ir sÄ…lygų analizÄ™, kainos/vertÄ—s/funkcionalumo santykius ir t.t. ... taÄiau buityje, bÅ«na, kaip rodo pvz su bendradarbiais
ÄŒia dar beje ir kitas dalykas, žinoti ir mokÄ—ti įvertinti Ryvo SabenzÄ… (arba bet kokį kitÄ… daigtÄ…), taÄiau dÄ—l kitokių, tame tarpe ir asmeninių/finansinių/aplinkybinių sÄ…lygų pirkti kinietiÅ¡kÄ…, gali ne daugelis :)
Na jei vertinti labai pragmatiÅ¡kai, tai taip - pjauti ji pjauna ir paskirtį atitinka, bet Äia ir yra 'razynka', kad vertini ne vien nuogÄ… pjovimo faktÄ… bet ir dizainÄ…, technologinius sprendimus, panaudotas medžiagas, surinkimo ir veikimo precizika, plieno savybes etc. KartÄ… _Vladas_ yra gerai pasakÄ™s, kad 'skardos lapas irgi pjauna'...
Na jei vertinti labai pragmatiÅ¡kai, tai taip - pjauti ji pjauna ir paskirtį atitinka, bet Äia ir yra 'razynka', kad vertini ne vien nuogÄ… pjovimo faktÄ… bet ir dizainÄ…, technologinius sprendimus, panaudotas medžiagas, surinkimo ir veikimo precizika, plieno savybes etc. KartÄ… _Vladas_ yra gerai pasakÄ™s, kad 'skardos lapas irgi pjauna'... ;)
Na, aÅ¡ tai suprantu, ale daugumai Äia jau aukÅ¡tasis pilotažas, kreipti dÄ—mesį į dizainÄ…, kokybÄ™ (medžiagų/surinkimo/gamybos), patikimumÄ… ir t.t. IÅ¡ kitos pusÄ—s, kiek kartų reik nupjaut kažkÄ… buitinio, kad kinietis sulūžtų, prieÅ¡ originalÄ…? Jei 2-3 kartus, tada daigtas Å¡lamÅ¡tas, o jei 50000? Kitaip tariant, nebus žmogui jokių blogybių, pagal jo panaudojimo specifikÄ…. Pjaustys deÅ¡rÄ… ir bus ok.
AÅ¡ Äia, žinoma, raÅ¡au tik apie nuomonÄ™ ir mastymo schemÄ…
Tai lygiai tas pats ir su informacija, bei jos supratimu, jos pateikimu, intrepretacijomis ir patikimumu
Jo sugebėjimai naudotis fotoshopu nei paneigia, nei patvirtina faktų tikrumo...
Fotoshop'u aš nesinaudojau, nes jo neturiu
Kas dėl faktų, tai informacija be nurodyto šaltinio dar nėra joks faktas. Kitu atveju ir mano paveiksliuką galima būtų laikyt faktu.
O mano nurodytos loginÄ—s argumentacijos klaidos tai informacijai patikimumo tikrai neprideda
Jei galima tiesiai į grafiką arba į lentelę, nes man nieko panašaus rasti nepavyko.
GAdas rašė:
Kas iš to, kad akivaizdus literatūriškai jei nežinai kuom skiriasi nuo toksino
"Neurotoksinas – toksinas, veikiantis nervų ląsteles (neuronus), jų sinapses. Wiki." - kitų principu veikiantis nuodas ne neurotoksinas. Fluoro junginiai nėra neurotoksinai, jų metabolinis kelias eina per virškinimo traktą, nėra prisitvirtinimo prie sinapsių, jie nėra hidrolizuojami kepenų fermentų ir patekę į kaulus jungiasi su Ca sudarydami netirpų kompleksą (ko pasekoje yra išplaunamas Ca ir tai sukelia fluorozę).
Prašom nurodyti, kur aš sakiau, kad fluoras neurotoksinas.
GAdas rašė:
KÄ… tu pataisei?
106>2. Va kÄ…
_Vladas_ rašė:
Sowulo rašė:
Argumentavimo kritikas argumentuoja .
Siūlau nenukrypti į asmeniškumus.
Pirma, tai nekonstruktyvu diskusijoje.
Antra, nieko gero iš to nebus.
Jei galima tiesiai į grafiką arba į lentelę, nes man nieko panašaus rasti nepavyko.
Jei ieškai pseudostatistikos, tai tokios ten nerasi...
Sowulo rašė:
Prašom nurodyti, kur aš sakiau, kad fluoras neurotoksinas.
Priimu kritikÄ…, ne apie fluoro junginius kalbÄ—jai, o apie saldiklius; taÄiau tai nekeiÄia to fakto, kad terminÄ… naudoji neteisingai - saldikliai ne neurotoksinai
Sowulo rašė:
106>2. Va kÄ… :)
Jau anksÄiau minÄ—jau, kad neetiÅ¡ka taip lyginti ir priežastis yra skirtinga medžiagų koncentracija. Jei taip lygintume vaistines medžiagas tai žmonÄ—s mirtų 'ant stalo'...nors ir stalo nereikia, dÄ—l ko mirÄ— įkaitai NORD OST įkaitų dramoje jau žinoma > panaudotas ypaÄ stiprios koncentracijos narkotikas , kurio dozÄ— buvo neteisingai apskaiÄiuota.
Sowulo rašė:
Argumentavimo kritikas argumentuoja .
ÄŒia nebuvo argumentas ar kritika, Äia buvo pritarimas Katino iÅ¡sakytom mintim
NeberaÅ¡ysiu Äia labai ilgų postų ir nebeatsakinÄ—siu.
Gadai, aÅ¡ galiu iÅ¡sigooglint ir pilnÄ… metabolizmo ciklÄ…. Tik tai kÄ… tai pakeis? Na žinosiu ir tiek. O tu Äia pasikinkÄ™s ParacelsÄ… į visus klausimus atsakymÄ… turi . GalbÅ«t mano žinios apie minÄ—tus mokslus nÄ—ra pilnos, bet supratimÄ… turiu. Viskas Å¡iame pasaulyje pavojinga, bet kažko galima iÅ¡vengti. Juk žinant, kad vistiek mirsi, nebÅ«tina Å¡okt iÅ¡ 9 aukÅ¡to Å¡iandien.
Ir senosios vakcinos, turbūt, nebuvo saugesnės. Tik žodis "šiuolaikinės" užkliuvo? Gal kažkur kablelio nepadėjau?
Prozakas labai net į temą. Ne į paranormalių reiškinių žinoma . Pasidomėk kurią smegenų dalį veikia fluoras. Gal rasi ryšį. Nes jei aš pasakysiu, tai juk vistiek nieko neišmanau .
Gadai, koks skirtumas iš kokio tinklapio paveiksliukas? Ar ten pateikti faktai iškreipti? Jei taip, prašau pateikt neiškreiptus, jei ne, kam šaipytis? Neurotoksino apibrėžimas pakankamai akivaizdus jau iš pavadinimo. Kalbant apie aspartamo kainą, tu padarei faktinę klaidą, aš pataisiau. Ir nėra pasaulyje nė vienos laboratorijos ar gamyklos, kurios poveikis aplinkai būtų nulinis. Jau vien savo buvimu jos daro poveikį aplinkai.
AÄiÅ«, kolegos už diskusijÄ… . Daug naujo sužinojau. Gaila, kad ta diskusija paranormalia linkme pakrypo
Gadai, koks skirtumas iš kokio tinklapio paveiksliukas? Ar ten pateikti faktai iškreipti? Jei taip, prašau pateikt neiškreiptus, jei ne, kam šaipytis?
Neurotoksino apibrėžimas pakankamai akivaizdus jau iš pavadinimo.
Kas iš to, kad akivaizdus literatūriškai jei nežinai kuom skiriasi nuo toksino
"Neurotoksinas – toksinas, veikiantis nervų ląsteles (neuronus), jų sinapses. Wiki." - kitų principu veikiantis nuodas ne neurotoksinas. Fluoro junginiai nėra neurotoksinai, jų metabolinis kelias eina per virškinimo traktą, nėra prisitvirtinimo prie sinapsių, jie nėra hidrolizuojami kepenų fermentų ir patekę į kaulus jungiasi su Ca sudarydami netirpų kompleksą (ko pasekoje yra išplaunamas Ca ir tai sukelia fluorozę).
Sowulo rašė:
Kalbant apie aspartamo kainą, tu padarei faktinę klaidą, aš pataisiau.
KÄ… tu pataisei?
PaprasÄiausia matematika: 1 kg aspartamo = 200 kg cukraus (nes aspartamas 200 kartų saldesnis už cukrų);
1 kg aspartamo = 106 USD (http://www.herbstoreusa.com/aspartame-1000g.html), 1 kg cukraus ~ 2 USD. X = 2USD*200kg = 400 USD. Tai kurioj vietoj ten cukrus pigesnis?
Gaila, kad ta diskusija paranormalia linkme pakrypo :)
Kaip tik gerai - grįžo į temą.
Šiaip jau, manau, kad įvairios diskusijos naudingos.
O tai, kad nuomonÄ—s skirtingos - nieko keisto. Juk mokslinÄ—s informacijos Å¡iais laikais labai daug (ir ji lengvai prieinama), bet paÄiam jÄ… teisingai interpretuoti įmanoma nebent savo specialybinÄ—je srityje. Nes, kad aprÄ—pti visas mokslo sritis, reikia bÅ«ti genijumi. Taigi paprastam žmogui nori-nenori tenka pasikliauti įvairių mokslininkų ar specialistų iÅ¡vadomis, kurios taip pat gali bÅ«ti skirtingos ar net kardinaliai prieÅ¡ingos. DÄ—l įvairių Å¡ioje temoje jau minÄ—tų priežasÄių.
Prie viso to pridėkim pseudomokslines "pasakas", reklamines ar kitais tikslais sukurtas "pasakaites", žiniasklaidos "blevyzgas" bei buitinius "pramanus" ir gausim visišką informacinį "jovalą".
Tokioje situacijoje, kad susikurti "savo nuomonę" ne specialybiniais klausimais, tenka vadovautis "svetimomis nuomonėmis". Kuriomis daugiau ar mažiau pasitikim. Arba tikim.
Rezultate: "nuomonių pliuralizmas" ir begalė temų diskusijoms.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Tokioje situacijoje, kad susikurti "savo nuomonę" ne specialybiniais klausimais, tenka vadovautis "svetimomis nuomonėmis". Kuriomis daugiau ar mažiau pasitikim. Arba tikim.
Rezultate: "nuomonių pliuralizmas" ir begalė temų diskusijoms. :D
Paprastai žmonÄ—s turi daug nuomonių todÄ—l, kad nežino esmÄ—s Arba nežino kuris, jų paÄių, kriterijus nulemia jų nuomonÄ™ ar apsisprendimÄ…. Tik Äia gal labiau psichologija ir psichiatrija
O kas lieÄia tarkim informacijÄ…, tiek internete, ir ypaÄ internete, tiek žiniasklaidoje (visų tipų), tai ten apskritai labai įdomi situacija.
Klasikinis pvz apie duomenų statistinį pateikimą:
X Å¡alies mokslininkai, 10 metų rinkÄ™ duomenis, priÄ—jo iÅ¡vados, kad skenduolių vandens telkiniuose skaiÄius koreliuoja su parduotų ledų porcijomis. Kuo daugiau parduodama ledų, tuo daugiau skenduolių ...
Kitaip tariant, bet koks, bet kokios informacijos pateikimas internete, didžia dalim apriori ryškiai formuoja norą viską tikrinti Nes dažniausiai, grafikai, išvados ir visa kita yr neišku iš kur trauktos, kokiam kontekste buvo išsakytos ir kokiam kontekste dabar pavaizduojama ir t.t.
Gadai, aš galiu išsigooglint ir pilnÄ… metabolizmo ciklÄ…. Tik tai kÄ… tai pakeis? Na žinosiu ir tiek. O tu Äia pasikinkÄ™s ParacelsÄ… į visus klausimus atsakymÄ… turi . GalbÅ«t mano žinios apie minÄ—tus mokslus nÄ—ra pilnos, bet supratimÄ… turiu. Viskas šiame pasaulyje pavojinga, bet kažko galima išvengti. Juk žinant, kad vistiek mirsi, nebÅ«tina šokt iš 9 aukšto šiandien.
Argumentum ad consequentiam. Argumentum ad ignorantiam.
Sowulo rašė:
Gadai, koks skirtumas iš kokio tinklapio paveiksliukas? Ar ten pateikti faktai iškreipti?
Nepateiktas paveiksliuko šaltinis (ir, manau, kad žinau kodÄ—l). Aš galiu į savo puslapį įsikelt ir Äia pateikt kokį tik nori pavaiksliukÄ…, teigiantį, kad yra atvirkšÄiai negu tamsta teigi Pavyzdžiui taip :>
Nepateiktas paveiksliuko Å¡altinis (ir, manau, kad žinau kodÄ—l). AÅ¡; galiu į savo puslapį įsikelt ir Äia pateikt kokį tik nori pavaiksliukÄ…, teigiantį, kad yra atvirkÅ¡Äiai negu tamsta teigi Pavyzdžiui taip :>
Nepateiktas paveiksliuko Å¡altinis (ir, manau, kad žinau kodÄ—l). AÅ¡; galiu į savo puslapį įsikelt ir Äia pateikt kokį tik nori pavaiksliukÄ…, teigiantį, kad yra atvirkÅ¡Äiai negu tamsta teigi Pavyzdžiui taip :>
Å ioje diskusijoje nieko paranormalaus nesimato.
Po pusbrolio žūties tuo paÄiu laiku keliom sekundÄ—m įsijungdavo elektros varikliai net atjungti nuo tinklo, va tai manau paranormalu.
O jūs ponai ,nepykit,bet pešatės dėl bezdalų(kaip sakydavo a+a senelis)
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
Bet žmogaus organizmas taip sutvertas, kad tas didžiules molekules, baisiais pavadinimais, labai dažnai pasmulkina. Ir toksiškos būna ne pirminės medžiagos, o skilimo produktai.
ÄŒia tas pats kas pasakyti, kad kalio cianidas nekenksmingas, nes kalio yra ir bananuose...
Bet žmogaus organizmas taip sutvertas, kad tas didžiules molekules, baisiais pavadinimais, labai dažnai pasmulkina. Ir toksiškos būna ne pirminės medžiagos, o skilimo produktai.
Ar labai dažnai pasmulkina? Ar tik dideles? Ar dideles, bet tik tas, kurių pavadinimai baisūs?
Manau supratai kur lenkiu
Tai beveik apeliavimas į galimybę, t.y. klaida
Tai, kad kažkas gali įvykti, dar nereiškia, kad būtinai įvyks.
Sowulo rašė:
ÄŒia tas pats kas pasakyti, kad kalio cianidas nekenksmingas, nes kalio yra ir bananuose...
Ne, ne tas pats.
Spręst apie medžiagos naudingumą/nuodingumą vien pagal pavadinimo "baisumą" yra, mažų mažiausiai, neapgalvota.
Kokie skilimo produktai susidaro minimu atveju? Ar jie kenksmingi? Jeigu taip, tai ar jų kiekis pakankamas tam, kad būtų padaryta žala? ir t.t.
Ir apskritai variantų ir galimybių Äia daug, kaip ir daugybÄ— medžiagų, baisiais pavadinimais, kurios nÄ—ra kensmingos (sÄ…lyginai, žinoma) ir medžiagų "nekaltais" pavadinimais, bet su kuriom visai nesinorÄ—tų susidÅ«rt gyvai :>
Tuo labiau, kad kenksmingumas/naudingumas priklauso ir nuo kiekio.
Ar labai dažnai pasmulkina? Ar tik dideles? Ar dideles, bet tik tas, kurių pavadinimai baisūs?
Manau supratai kur lenkiu
Tai beveik apeliavimas į galimybę, t.y. klaida
Tai, kad kažkas gali įvykti, dar nereiškia, kad būtinai įvyks.
Ne, ne tas pats.
Spręst apie medžiagos naudingumą/nuodingumą vien pagal pavadinimo "baisumą" yra, mažų mažiausiai, neapgalvota.
Kokie skilimo produktai susidaro minimu atveju? Ar jie kenksmingi? Jeigu taip, tai ar jų kiekis pakankamas tam, kad būtų padaryta žala? ir t.t.
Ir apskritai variantų ir galimybių Äia daug, kaip ir daugybÄ— medžiagų, baisiais pavadinimais, kurios nÄ—ra kensmingos (sÄ…lyginai, žinoma) ir medžiagų "nekaltais" pavadinimais, bet su kuriom visai nesinorÄ—tų susidÅ«rt gyvai :>
Tuo labiau, kad kenksmingumas/naudingumas priklauso ir nuo kiekio.
:)
Žinoma . Reikia susitarti apie konkreÄiai kokias molekules Å¡nekame. Jei apie fluoro druskas, tai tirpios druskos yra toksiÅ¡kos. Jei apie Tiomersalį, tai jis labai toksiÅ¡kas įkvÄ—pus ar nurijus. Taigi naivu bÅ«tų tikÄ—tis, kad jis netoksiÅ¡kas suleidus tiesiai į kraujÄ… . PasižiÅ«rim google. O, labai nustebino. ToksiÅ¡kas. Skyla į etilgyvsidabrį, kuris veikia centrinÄ™ nervų sistemÄ… ir inkstus. O kad dozÄ— maža, manÄ™s visai neguodžia...
GAdas rašė:
Tai, kad nešioji - šį kartą mitus apie vakcinas Kažko žmonės yra prigasdinti "mass media" apie visokius baisumus dėl vakcinos kuri turi gyvsidabrio junginio tiomersalio nors patys žurnaliūgos dažnai net nesuvokia kas prie ko, bet yra kažkur kažką girdėję apie gyvsidabrio toksiškumą.
AÅ¡ mass media paslaugomis nesinaudoju. Namie televizoriaus neturiu, delfi.lt neskaitau.
GAdas rašė:
Taip ir su vakcinų konservantu. Tai mitas. Å io mito grÄ—smÄ— slypi paprasÄiausiame nežinojime, kas tas tiomersalis ir kaip jis veikia. Tiomersalis yra iÅ¡ tiosalicilo rÅ«gÅ¡ties ir gyvsidabrio pagamintas konservantas, esantis kai kuriose vakcinose. Jo paskirtis – apsaugoti vakcinÄ… nuo užterÅ¡imo bakterijomis ir grybeliais.
Kaip veikia tiomersalis paraÅ¡iau aukÅ¡Äiau. Tai gal ten kokiam tvarte gamina tas vakcinas o ne sterilioj aplinkoj, kad jas saugot reikia nuo grybelių ir bakterijų?
GAdas rašė:
Nors didelÄ—s gyvsidabrio dozÄ—s gali bÅ«ti pavojingos sveikatai, jo kiekis, esantis vakcinoje, nÄ—ra kenksmingas žmogaus/vaiko sveikatai. Be to, nÄ—ra užfiksuota atvejų, jog vakcinoje esanÄio gyvsidabrio kiekis bÅ«tų pakenkÄ™s žmonÄ—ms tiesiogiai t.y. sukÄ—lÄ™s apsinuodijimÄ… gyvsidabriu.
Esate girdėję, jok gyvsidabris linkęs kauptis organizme? Lašas po lašo ir amenį pratašo...
GAdas rašė:
O ir Å¡iaip vakcinos esmÄ— užbÄ—gti keliÄ… žalojanÄiam ligos poveikiui arba bent jį susilpninti tais atvejais, kai visiÅ¡kai iÅ¡vengti neįmanoma; pvz., poliomielito komplikacija yra paralyžius tai kas yra geriau, ar 'gauti' Å¡iek tiek gyvsidabrio (mažiau negu gatvÄ—jÄ— per 30 min. prikvÄ—puoji) ar likusį gyvenimÄ… sÄ—dÄ—ti (jei gali) vežimÄ—lyje?
Iš esmės, kaip jau minėjau, aš nesu prieš vakcinas. Mane tiesiog neramina šiuolaikių vakcinų saugumas .
GAdas rašė:
Na ir gimstamumas ten keliolika kartų didesnis, ane? ŽmonÄ—s ten mirÅ¡ta ir mirÅ¡ta iÅ¡tisom Å¡eimom...Pagal mirtingumo statistikÄ… (pasaulyje) vaikų iki 5 m mirÅ¡tamumas 1990 buvo 12,4 mln., 2008 - 8,8 mln, 2009 - 8,1 mln., o 2010, buvo 7.6 mln, pusÄ— Å¡ių mirÄių buvo afrikoje...60 treÄiojo pasaulio Å¡alių (imtinai) sudaro 94 proc. Å¡ių mirÄių; kitaip sakant Å¡alyse su iÅ¡vystyta medicina ir vakcinacija iÅ¡ 7,6 mln. 2010 mirÄ— tik 456 tÅ«kstanÄiai vaikų.
Jei kūdikių neskiepyti tai greitai sugrįšime prie to, kad mirti jie pradės nuo 'paprastų vaikiškų ligų' tokių, kaip difterija, kokliušas, tymai, kiaulytė etc.
Vien tas faktas, kad raupai buvo pasaulyje sunaikinti tik vakcinų pagalba 1977m daug ką pasako (gyva raupų kultūra šiuo metu yra tik dvejose pasaulio karinėse laboratorijose - US ir Rusijoje). Beje dar apie raupus, - matyt nežinai, kad raupai kaip liga nužudo 40-60 proc. ja užsikrėtusių suaugusiųjų ir 80 proc. vaikų; per dvidešimto amžiaus 77m (iki išnaikinimo) mirė 300 - 500 mln., žmonių. Ir vienintelis būdas nuo jos apsisaugoti yra skiepai vaikystėje, nes suaugusiam žmogui jie neefektyvūs; kadangi jų vakcinacija TSRS nutraukta 1982 m. tai dabar biologinio incidento atveju išmirtų 80 proc. pasaulio gyventojų, nes jie neskiepyti .
Tarp 1987 ir 2000 metų mirtingumas nuo tymų 1000 gyventojų amerikoje buvo 3 atvejai t.y. 0,3 proc.; mirtingumas nuo tymų neskiepytoje populiacijoje yra apie 28 proc., palyginimui - 1958 m. buvo 763,094 patvirtinti tymų atvejai, 2008 m. buvo 64 įtariami tymų atvejai. JauÄiat skirtumÄ…? :)
TreÄiojo pasaulio Å¡alyse juos ten skiepija kaip pasiutÄ™ - kaip mirÄ—, taip mirÅ¡ta. Tuo paÄiu norÄ—Äiau savo pasakojimÄ… pailiustruoti paveikslÄ—liais.
GAdas rašė:
Dar yra alternatyvų krÅ«va - ciklamatas, sacharinas, sukralozÄ—, manitolis, ksilitolis etc. - jÅ«sų teisÄ— rinktis. Cukraus nieks neprikiÅ¡a, tik jei jau lyginam efektus sveikatai tai lyginkim etiÅ¡kai neiÅ¡traukiant iÅ¡ konteksto tik žalos, ir pamirÅ¡dami privalumus - o apie diabetikus ar hipertonikus nepagalvojai? Ar jie nežmonÄ—s ir apseis be saldumynų? O kaip su dantų priežiÅ«ra?> ar geriau cukraus 'supÅ«dyti' dantys, ar sveiki? O kaip su linkusiais nutukti žmonÄ—mis pas kuriuos sutrikusi hormonų apytaka ir jie nuo cukraus tunka tris kart greiÄiau nei kiti? O kaip dÄ—l ekonominio/ekologinio aspekto?> cukrus brangesnis ir labiau veikia aplinkÄ… (visgi jis balinamas sieros rÅ«gÅ¡ties garais) negu saldikliai.
Visi jie veikia panašiai ir yra neurotoksinai. Rinkitės kurį tik širdis geidžia.
AÅ¡ nelyginu, tu Äia cukrų į kiÅ¡ai ir pradÄ—jai lyginti. Cukrus dantų nepÅ«do. Matyt vaikystÄ—j labai tÄ—vai prigasdino . Na Äia jau paÄių serganÄiųjų reikalas ar jie valgys tÄ… cukrų, žinodami, kad jiems kenkia, ar ne. Cukrus keleriopai pigesnis, jei imsime kilogramo kainÄ…. Vien dÄ—l sieros rÅ«gÅ¡ties naudojimo fakto apie poveikį aplinkais sprÄ™sti negalima. Pavyzdžiui aspartamo gamyboje naudojamos genetiÅ¡kai modifikuotos bakterijos. Koks jų poveikis aplinkai?
GAdas rašė:
Taip svarbu matas ir sveikas protas Tyrimai rodo, kad fluoro junginiai apsaugo emalį, o fluorozės nuo dantų pastos naudojimo dar neteko matyti Šiaip jau lyginant US (vanduo fluoruojamas) ir buvusios TSRS (vanduo chloruojamas) šalių statistiką, tai dantų gedimų postsovietinėse valstybėse (tame tarpe ir lietuvoje) buvo 2,8 karto (280 proc.) daugiau. Dantų ligų profilaktika fluoro junginiais PSO pripažinta vienu iš dešimties svarbiausių dvidešimto amžiaus pasiekimų.
O gal turi netyÄia statistikÄ…, kokiais kiekiais amerikieÄiai prozakÄ… ir kitus panaÅ¡ius vaistus ryja? Nu bet užtat dantys sveiki...
Pasižiūrim google. O, labai nustebino. Toksiškas. Skyla į etilgyvsidabrį, kuris veikia centrinę nervų sistemą ir inkstus. O kad dozė maža, manęs visai neguodžia...
Kas iÅ¡ to, kad Äia pakopijuoji sugooglintÄ… iÅ¡ nenurodyto Å¡altinio paimtÄ… informacijÄ…, jeigu ne visai supranti apie kÄ… ten pateikta informacija sako
TreÄiojo pasaulio Å¡alyse juos ten skiepija kaip pasiutÄ™ - kaip mirÄ—, taip mirÅ¡ta. Tuo paÄiu norÄ—Äiau savo pasakojimÄ… pailiustruoti paveikslÄ—liais.
O aš ir galvoju iš kokio sąmokslo teorijos draugijos puslapio tu tą informaciją iškreiptą trauki
Sowulo rašė:
Visi jie veikia panašiai ir yra neurotoksinai. Rinkitės kurį tik širdis geidžia.
O bent žinai neurotoksino apibrėžimą?
Sowulo rašė:
AÅ¡ nelyginu, tu Äia cukrų į kiÅ¡ai ir pradÄ—jai lyginti. Cukrus dantų nepÅ«do. Matyt vaikystÄ—j labai tÄ—vai prigasdino .
Netiesiogiai - cukrumi minta bakterijos kurios jį skaldo į organines rūgštis, kurios ėda emalį.
Sowulo rašė:
Na Äia jau paÄių serganÄiųjų reikalas ar jie valgys tÄ… cukrų, žinodami, kad jiems kenkia, ar ne. Cukrus keleriopai pigesnis, jei imsime kilogramo kainÄ….
Gudriai Äia bandai pateikti Tik nutylÄ—jai tÄ… faktÄ…, kad aspartamas 200 kartų saldesnis negu cukrus
Sowulo rašė:
Vien dėl sieros rūgšties naudojimo fakto apie poveikį aplinkais spręsti negalima. Pavyzdžiui aspartamo gamyboje naudojamos genetiškai modifikuotos bakterijos. Koks jų poveikis aplinkai?
Nulinis Nes bakterijos nenaudojamos, o naudojamas baltymas-fermentas (biokatalizatorius) paimtas iš bakterijos (kuri užauginta laboratorijoje). Sintezei naudojami du būdai, metodas su bakterijos fermentu yra brangesnis. Visos pramonėje naudojamos mielės yra genetiškai modifikuotos ir tokios naudojamos jau nuo pokario.
Žinoma . Reikia susitarti apie konkreÄiai kokias molekules Å¡nekame. Jei apie fluoro druskas, tai tirpios druskos yra toksiÅ¡kos. Jei apie Tiomersalį, tai jis labai toksiÅ¡kas įkvÄ—pus ar nurijus. Taigi naivu bÅ«tų tikÄ—tis, kad jis netoksiÅ¡kas suleidus tiesiai į kraujÄ… . PasižiÅ«rim google. O, labai nustebino. ToksiÅ¡kas. Skyla į etilgyvsidabrį, kuris veikia centrinÄ™ nervų sistemÄ… ir inkstus. O kad dozÄ— maža, manÄ™s visai neguodžia....
Kaip jis veikia nė velnio neparašei, o pakopint iš google, kad "Skyla į etilgyvsidabrį, kuris veikia centrinę nervų sistemą ir inkstus" tai dar nereiškia, kad jau žinai jo biocheminio metabolizmo ciklą. NaCl irgi yra nuodingas, bet jis taip pat yra universalus žmogaus organizmo elektrolitas, KCl naudojamas mirtinai injekcijai atlikti, bet taip pat naudojamas kardiologijoje ir taip pat yra elektrolitas.
Sowulo rašė:
Kaip veikia tiomersalis paraÅ¡iau aukÅ¡Äiau. Tai gal ten kokiam tvarte gamina tas vakcinas o ne sterilioj aplinkoj, kad jas saugot reikia nuo grybelių ir bakterijų?
Apie aseptikÄ… žinių taip pat 0 kaip ir apie mikrobiologijÄ… bei fiziologijÄ…...tai apie kÄ… mes Äia kalbam?
Sowulo rašė:
Esate girdėję, jok gyvsidabris linkęs kauptis organizme? Lašas po lašo ir amenį pratašo...
Tai švinas, acetonas, stirenas taip pat kaupiasi kaip ir gyvsidabris... Dabar išdidžiai pareikšk, kad dediesi dujokaukę kiekvienakart kai tavo moteris nagus lakuojasi arba pats peilį klijuodamas nuriebalini jo dalis.
"Bijai vilko neik į mišką" - bijai šiuolaikinių technologijų, neik iš namu...ai, tiesa, gi namų rūsiuose kaupiasi radonas, tai gal miškan reiktų važiuoti gyventi.
Sowulo rašė:
Iš esmės, kaip jau minėjau, aš nesu prieš vakcinas. Mane tiesiog neramina šiuolaikių vakcinų saugumas .
O senosios vakcinos buvo saugesnės? Čia teiginys iš serijos, "chirurgija 18 a. buvo daug aukštesnio lygio" Jei labai neramu paprašyk vakcinos technologinės kortelės, kurią gamintojas pateikia tiekėjams - pasirink tą kuri be tiomersalio.
Sowulo rašė:
O gal turi netyÄia statistikÄ…, kokiais kiekiais amerikieÄiai prozakÄ… ir kitus panaÅ¡ius vaistus ryja? Nu bet užtat dantys sveiki...
Esant reikalui greitai rasÄiau, bet kam bandyt nusukti temÄ… tokiais klausimais? NeesmÄ— kiek kas vaistų ryja, svarbiau, kad jie veikia. Ir tai patvirtinta moksliniais statistiniais tyrimais, tame tarpe ir kohortiniais (jei kÄ… nors sako tas žodis).
_Vladas_ rašė Yra bendras Mokslo apibrėžimas ir smulkesnė klasifikacija, tad jeigu kalbam tik apie kažkokią vieną mokslo sritį - ją reikėtų įvardinti. Nes dabar gaunasi, kad "vienas apie ratus, kitas apie batus". Beje, turimų mokslinių žinių perteikimas - tai sudedamoji bet kurios mokslo srities mokslinio metodo dalis.
Nemanau, kad verta giliai klasifikuoti (tik dar labiau iklimpsim į asmeninių vertinimų džiungles). Juk pagrindinis temos leitmotyvas yra tas, kad mokslas neviskÄ… gali paaiÅ¡kinti, iÅ¡ to kas a) apskritai egistuoja ir mums nežinoma ir b) tas kas mums lyg ir matoma, jauÄiama ir pan. ir kol kas tipo kaip ir neįrodoma.
DÄ—l mokslinio metodo taikymo aÅ¡ raÅ¡iau anksÄiau taipogi, tik kitais žodžiais
Maža pastaba: reiškinys, net ir paranormalus, - tai fakto klausimas.
O hipoteze - tai teorijos klausimas.
Čia gali būti netikslumų. Tokiame kontekste terminas faktas sunkiai gali būti naudojamas. Yra kaip tik taip, kaip rašiau aš Faktas bus tada, kai bus įrodyta. Bet kokia hipotezė, kad ir kaip arti įrodymo būtų, dar ne faktas. Tas pats Higgso bozonas, juodosios skylės, materija ir t.t. Todėl ir gaunasi daug nesusikalbėjimų. Su hipoteze yra analogiškai Todėl aš visą laiką bandžiau atkreipti dėmesį, kad painiojamasi tarp Esmės, Reiškinio ir jo Efekto Tas pats tarkim žaibas: Esmė - elektros krūvis ir jo susidarymo sąlygos, Reiškinys - susiformuojantis išlydis, Efektas - nu kad ir vaizdas, garsas, bei uždegtas medis.
Reiškiniai egzistuoja (arba jų egzistavimas falsifikuojamas) nepriklausomai nuo to, ar jiems sugalvotos hipotezės, ar ne.
Šitas klausimas kaip ir jau uždarytas? Prisimenam tikimybinius reiškinius.
Skamba gražiai, taÄiau praktiÅ¡kai sÄ—kmingus mokslinių tyrimų rezultatus greiÄiausiai "užspaus" arba tie, už kieno pinigus tie tyrimai buvo vykdomi, arba kiti suinteresuoti asmenys, kuriems tai gali duoti finansinÄ™, karinÄ™ ar politinÄ™ naudÄ….
Visko gali būti. Dabar moralė labai jau daugiaveidė
KitÄ… vertus, net ir kol kas neturinÄius praktinio panaudojimo mokslinius atradimus, dÄ—l "hemorojaus" su įvairiais formalumais ir dÄ—l žmogiÅ¡kų intrigų paÄioje akademinÄ—je bendruomenÄ—je, ne taip jau lengva pristatyti. Juk nauji atradimai dažniausiai gimdo naujas hipotezes, kurios griauna senÄ…sias, kurios turi savo tituluotus autorius bei Å¡alininkus, kurie tuo visai nesidžiaugia.
Nors gal ir klystu, nes į akademinės bendruomenės polemikas tuo klausimu labai nesigilinau. Tik pastebėjau, kad tokios vyksta.
Taip. Buvo ne vienas arÅ¡esnis "skandalas" akademinÄ—je visuomenÄ—je, ypaÄ RMA (Rusijos Mokslų Akademijoje)
TaÄiau, spÄ—ju, kalba eina apie labiau mokslinių metodų taikymo rezultatus
Nemanau, kad verta giliai klasifikuoti (tik dar labiau iklimpsim į asmeninių vertinimų džiungles).
Kalba ne tiek apie vienokiÄ… ar kitokiÄ… Mokslo klasifikacijÄ…, kiek apie tam tikrų Mokslo sriÄių kompetencijÄ…. Nes savo komentaruose dažnai argumentuoji, kad "su mokslu Äia 0 ryÅ¡io", todÄ—l iÅ¡ karto kyla klausimas - su kokiu mokslu?
Antraip, kadangi Mokslas ir mokslinės žinios bendrąja prasme aprėpia visas gyvenimo sritis, temos kontekste ryšis su Mokslu visada yra.
Čia aš ne apie mūsų su tavim diskusiją, o apie tavo diskusiją su Drunk ir kitais kolegomis.
Loptar rašė:
Čia gali būti netikslumų. Tokiame kontekste terminas faktas sunkiai gali būti naudojamas. <...>Todėl aš visą laiką bandžiau atkreipti dėmesį, kad painiojamasi tarp Esmės, Reiškinio ir jo Efekto Tas pats tarkim žaibas: Esmė - elektros krūvis ir jo susidarymo sąlygos, Reiškinys - susiformuojantis išlydis, Efektas - nu kad ir vaizdas, garsas, bei uždegtas medis.
Visiškai teisingai. Konkretus reiškinys todėl ir priskiriamas paranormaliems, kad Mokslui žinomas jo efektas, bet dar nepaaiškinta esmė arba pats reiškinys yra fenomenalus.
Čia logiškai įmanomos tik dvi galimybės: arba efektas suklastotas ir reiškinys neegzistuoja, arba efektas realus ir reiškinys egzistuoja. Tuomet tai ir yra faktas. Kuriam reiškinio esmės paaiškinimų buvimas ar nebuvimas jokios faktinės įtakos nedaro.
Na, o "tikimybinių reiÅ¡kinių" savoka buvo pasitelkta dÄ—l to, kad kai kurie efektai yra nevienareikÅ¡miai ar Mokslas dar negali jų vienareikÅ¡miÅ¡kai susieti su konkreÄiu reiÅ¡kiniu. Kitaip tariant, kažkoks reiÅ¡kinys egzistuoja, tik dar neaiÅ¡ku koks.
Taigi Äia nÄ—ra jokių netikslumų ir jokių sunkumų.
Painiava gali kilti tik tuomet, kai efektÄ… patvirtinanÄių įrodymų nepakanka, kad tÄ… efektÄ… sukeliantis reiÅ¡kinys bÅ«tų pripažintas paranormaliu, t.y. egzistuojanÄiu, bet Mokslo dar neiÅ¡tirtu ar nepaaiÅ¡kintu.
Tuomet fakto klausimas lieka atviras.
Bet tai jau būtų kita tema - apie konkretaus efekto egzistavimo įrodymus ir jų patikimumą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Kalba ne tiek apie vienokiÄ… ar kitokiÄ… Mokslo klasifikacijÄ…, kiek apie tam tikrų Mokslo sriÄių kompetencijÄ…. Nes savo komentaruose dažnai argumentuoji, kad "su mokslu Äia 0 ryÅ¡io", todÄ—l iÅ¡ karto kyla klausimas - su kokiu mokslu?
Su fundamentaliu, ant kurio bazuojasi tolimesni tyrimai ir rezultatai O jei kitos mokslo Å¡akos besinaudodamos fundamentaliais dalykais daro ne visai korektiÅ¡kus, arba antimoralius dalykus, va kaip ir nÄ—ra ryÅ¡io su mokslu. Yra ryÅ¡is su apgaule tarkim (nes mokslas toje vietoje jokios apgaulÄ—s neturi) Na, tas pats, kaip kad raÅ¡oma apie tarkim manipuliacijas su "moksliniais duomenimis". Su kalkuliatoriumi tai paslapÄių nÄ—ra, o kaip jau skaiÄius pateiksi, kitas klausimas
_Vladas_ rašė:
Konkretus reiškinys todėl ir priskiriamas paranormaliems, kad Mokslui žinomas jo efektas, bet dar nepaaiškinta esmė arba pats reiškinys yra fenomenalus.
Čia logiškai įmanomos tik dvi galimybės: arba efektas suklastotas ir reiškinys neegzistuoja, arba efektas realus ir reiškinys egzistuoja. Tuomet tai ir yra faktas. Kuriam reiškinio esmės paaiškinimų buvimas ar nebuvimas jokios faktinės įtakos nedaro.
Na, o "tikimybinių reiÅ¡kinių" savoka buvo pasitelkta dÄ—l to, kad kai kurie efektai yra nevienareikÅ¡miai ar Mokslas dar negali jų vienareikÅ¡miÅ¡kai susieti su konkreÄiu reiÅ¡kiniu. Kitaip tariant, kažkoks reiÅ¡kinys egzistuoja, tik dar neaiÅ¡ku koks.
Taigi Äia nÄ—ra jokių netikslumų ir jokių sunkumų.
Painiava gali kilti tik tuomet, kai efektÄ… patvirtinanÄių įrodymų nepakanka, kad tÄ… efektÄ… sukeliantis reiÅ¡kinys bÅ«tų pripažintas paranormaliu, t.y. egzistuojanÄiu, bet Mokslo dar neiÅ¡tirtu ar nepaaiÅ¡kintu.
Tuomet fakto klausimas lieka atviras.
Bet tai jau būtų kita tema - apie konkretaus efekto egzistavimo įrodymus ir jų patikimumą.
mm .. ir taip ir ne. "Tikimybinis reiÅ¡kinys", mano pozicijoje reiÅ¡kia vienareikÅ¡miÅ¡kai tik tai, kad esant faktui, jog mokslas žino ne viskÄ…, yra tikimybÄ— egzistuoti reiÅ¡kiniams, kurių mes nei žinom, nei matom jų efektÄ…. TodÄ—l klausimo dÄ—l paaiÅ¡kinimo buvimo ar nebuvimo net ir nÄ—ra kaip statyti. Ir Äia kaip ir viskas ok.
Kiti reiÅ¡kiniai, kurių efektus lyg tais matom, ar lyg tai jauÄiam, ar lyg tai dar kaip, yra kaip ir raÅ¡ai:
- "arba efektas suklastotas ir reiškinys neegzistuoja, arba efektas realus ir reiškinys egzistuoja."
pridėsiu + "tik dar neįrodytas", jei kalbam nepaaiškintų reiškinių kontekste.
Kitaip tariant, išeina, kad temos kontekse yra:
- tikimybiniai reiÅ¡kiniai (nei žinomi, nei jauÄiami, nei, žinoma, įrodyti).
- matomi, juntami, ar kitaip apraÅ¡omi reiÅ¡kiniai, kurie dar nÄ—ra įrodyti. IÅ¡ kurių dalis feikas, dalis dar tyrimo stadijoje (na Äia apibendrintai, nes nežinau ar visi reiÅ¡kiniai tiriami).
- įrodyti reiškiniai.
Kas gaunasi?
Gaunas, kad visa kalba eina apie 2 punktÄ…. Kaip atskirti kur feikas, o kur ne
Iš principo į 2 punktą galėtų įeiti tokie reiškiniai, kaip, tarkim, kamuolinis žaibas.
Vladai, tai ir universitetuose procesas mokslu vadinamas. Per daug plati reikšmė naudojama, kaip ir minėtoji "meilė"
Šeip, gi temą išsiaiškinom:
* Tikimybinių reiškinių, kurių nežinom, yra.
* Reiškiniai, kurie paranormalūs (mokslo nepagrįsti), ir kurie nėra mokslinio tyrimo objektai, sukuria tikėjimo į juos galimybę.
* Kol nėra klasikinio mokslinio įrodymo apie juos, jie potencialiai yra feikas arba darbinė hipotezė.
AÅ¡ nesu visažinis specas visose srityse, ir komentuoti kiekvienÄ… atvejį neturiu galimybÄ—s TaÄiau linkiu, kad jei kažkas rimtai domisi ta sritim, tai ir eitų iki galo, ir pats, arba padedamas tos srities specialisto, iÅ¡siaiÅ¡kintų tiesÄ… Ir dar geriau, kad padarytų pristatymÄ… akademinei visuomenei, Äia bÅ«tų pats geriausias požiÅ«ris į mokslÄ… ir žmonijos vystymÄ…si. Dar ir gyvenimo prasmÄ—, žiÅ«rÄ—k, atsirastų
Hau
Drunk rašė:
Loptar rašė:
O kaip atrodo, kodėl tokių naudingų, nuostabių ir visokių tokių ... efektyvių dalykų niekaip niekas į gamyba nepaleidžia?
SÄ…mokslas ? o.O
Daug variantų
1. Feikas, todÄ—l realybÄ—je, ne sufeikintam video, nieko nesigauna.
2. Dar nepilnai pasitvirtinusi hiopotezÄ—, tarkim teoriÅ¡kai lyg ir įmanoma, taÄiau praktiÅ¡kai nerealizuojama, todÄ—l daromas pirmas punktas. Tame tarpe ir pvz. reklaminiais tikslais
3. Realiai veikiantis daigtas, bet išradimą nuperka, autorių užkasa kur nors, ir viskas.
4. Poto užkasinėja visus, kas su autorium bendravo ir žino jo paslaptį ... kad nekartotų ...
Galimi ir dar visokie variantai matyt ...
Nu pats pagalvok, padarai atradimą, viskas veikia super. Ką darysi? Montuosi filmuką youtub'ui? Ar visgi ruoši pristatymą būsimiems investoriams ir gamintojams, a po to Nobelio premiją pasiimtum ?
Vladai, tai ir universitetuose procesas mokslu vadinamas. Per daug plati reikšmė naudojama, kaip ir minėtoji "meilė"
Yra bendras Mokslo apibrėžimas ir smulkesnė klasifikacija, tad jeigu kalbam tik apie kažkokią vieną mokslo sritį - ją reikėtų įvardinti. Nes dabar gaunasi, kad "vienas apie ratus, kitas apie batus".
Beje, turimų mokslinių žinių perteikimas - tai sudedamoji bet kurios mokslo srities mokslinio metodo dalis.
O temos kontekste - mokslinių stereotipų platinimo šaltinis.
Loptar rašė:
* Kol nėra klasikinio mokslinio įrodymo apie juos, jie potencialiai yra feikas arba darbinė hipotezė.
Maža pastaba: reiškinys, net ir paranormalus, - tai fakto klausimas.
O hipoteze - tai teorijos klausimas.
Reiškiniai egzistuoja (arba jų egzistavimas falsifikuojamas) nepriklausomai nuo to, ar jiems sugalvotos hipotezės, ar ne.
Todėl išvada: "Kol nėra klasikinio mokslinio įrodymo apie juos (paranormalius reiškinius), jie potencialiai yra feikas arba darbinė hipotezė", formaliosios logikos požiūriu yra klaidinga.
Teisingai frazė galėtų skambėti taip: * Kol nėra klasikinio mokslinio įrodymo apie juos (paranormalius reiškinius), jie potencialiai yra arba "feikas", arba realūs reiškiniai.
Nes jeigu tai ne "feikas", surinkus priimtinus įrodymus, Mokslas arba sugebės paaiškinti reiškinį, arba liks sukurta hipotezė. O pats reiškinys kaip buvo, taip ir bus.
Loptar rašė:
Ir dar geriau, kad padarytų pristatymÄ… akademinei visuomenei, Äia bÅ«tų pats geriausias požiÅ«ris į mokslÄ… ir žmonijos vystymÄ…si.
Skamba gražiai, taÄiau praktiÅ¡kai sÄ—kmingus mokslinių tyrimų rezultatus greiÄiausiai "užspaus" arba tie, už kieno pinigus tie tyrimai buvo vykdomi, arba kiti suinteresuoti asmenys, kuriems tai gali duoti finansinÄ™, karinÄ™ ar politinÄ™ naudÄ….
KitÄ… vertus, net ir kol kas neturinÄius praktinio panaudojimo mokslinius atradimus, dÄ—l "hemorojaus" su įvairiais formalumais ir dÄ—l žmogiÅ¡kų intrigų paÄioje akademinÄ—je bendruomenÄ—je, ne taip jau lengva pristatyti. Juk nauji atradimai dažniausiai gimdo naujas hipotezes, kurios griauna senÄ…sias, kurios turi savo tituluotus autorius bei Å¡alininkus, kurie tuo visai nesidžiaugia.
Nors gal ir klystu, nes į akademinės bendruomenės polemikas tuo klausimu labai nesigilinau. Tik pastebėjau, kad tokios vyksta.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Nu pats pagalvok, padarai atradimą, viskas veikia super. Ką darysi? Montuosi filmuką youtubui? Ar visgi pristatyma būsimiems investoriams ir gamintojams ?
Nežinau, kÄ… datyÄiau, jei bÅ«Äiau iÅ¡radÄ—jas.
Bet jei bÅ«Äiau investuotojas, praeityje jau inverstavÄ™s į kitokias technologijas, tikrai kiltų mintis pasiskaiÄiuot, kas labiau apsimoka - investuot iÅ¡ naujo, ar kažkÄ… užkast. Bent jau į stalÄių.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Nežinau, kÄ… datyÄiau, jei bÅ«Äiau iÅ¡radÄ—jas.
Bet jei bÅ«Äiau investuotojas, praeityje jau inverstavÄ™s į kitokias technologijas, tikrai kiltų mintis pasiskaiÄiuot, kas labiau apsimoka - investuot iÅ¡ naujo, ar kažkÄ… užkast. Bent jau į stalÄių.
Tai visada esamuoju laiku esi investavÄ™s į kitas technologijas Nebent pataikai ant persilaužimo ir naujos technologijos atsiradimo ir tada investuoji į jÄ…. Tame visas kaifas ir yr, pirmam pramÄ…styti, o kas gi tuoj tuoj bus tokio naujo. TodÄ—l dauguma turi veikiantį R&D, bei medžiagotyrÄ…, o kinieÄiai ne, todÄ—l tik kopijuoja.
Ir įsivaizduok kokios šakės visiems automobilių gamintojams, jei pas tave veikiantis Kromney generatorius Matyt gali ir užkast ? Baisu, ne ??
Tai visada esamuoju laiku esi investavÄ™s į kitas technologijas Nebent pataikai ant persilaužimo ir naujos technologijos atsiradimo ir tada investuoji į jÄ…. Tame visas kaifas ir yr, pirmam pramÄ…styti, o kas gi tuoj tuoj bus tokio naujo. TodÄ—l dauguma turi veikiantį R&D, bei medžiagotyrÄ…, o kinieÄiai ne, todÄ—l tik kopijuoja.
Ir įsivaizduok kokios šakės visiems automobilių gamintojams, jei pas tave veikiantis Kromney generatorius Matyt gali ir užkast ? Baisu, ne ??
Čia jau peršokam į kito nemokslo sritį. Mokslo ir verslo sąntykis taip pat labai įdomus, bet vertas atskiros diskusijos. Apsiribosiu tik keletu kontraversiškų paradoksų, kuriuos pastebėjau:
Kai kurios sėkmingos kompanijos, kurias vartotojai laiko labai inovatyviom, sėkmingos tik todėl, kad nuolat ne kosminius pinigus į miglotą ateitį beatodairiškai investuoja, o pigiai perka pasiteisinusį šios dienos ar net vakarykštį konkretumą. Nes labiau apsimoka būti ne Jėzum Kristum, o Romos popiežium
Pažangusis pasaulis praeityje labai smarkiai ir beatodairiškai prisiinvestavo į naujoves, ir vis dar investuoja, išradinėja ir diegia. Gal todėl, kad kai kuriems jo atstovams gėda prieš Etiopijos piemenis, kurie šiandien pardavę ožkas, pinigus už jas gauna į savo mobilius telefonus. Taip jau gaunasi, kad Etiopijoj šiai dienai tiesiog nebuvo ką modernizuoti, ir teko diegti tai, kas modernu ir veikia šiandien Pataikė ant tavo paminėto lužio taško matyt
T1 - laiko tarpas, per kurį mokslo dėka atsiranda vis nauja, pažangesnė technologija
F - vartotojų objektyvios finansinės galimybės
S - vartotojų subjektyviai suvokiamos naudos, kurias jiems duoda nauja technologija
Laiko tarpas, per kurį objektyviai gali atsipirkti investicijos į naują technologiją:
T2 = 1 / (S * F)
Eretiška mano hipotezė, kurią mokslo ir technologijų pasaulis vis bando paneigti:
T1 < T2
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Dar girdėjau apie Brown-Ecklin generatorių ...
Gal reiktų pasiūlyt mūsų vyriausybei vietoj Hitachi? Įsivaiduoji ant kiek pigiau ir efektyviau?
Kad mano klausimas buvo ne apie taikymÄ… praktikjoje ir verslÄ…... Net ne apie sÄ…moklso teorijas, nors pasižiÅ«rÄ—jus filmukÄ… iki galo visokių minÄių kyla.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Gerai, palikim tai, kas su mokslu 0 ryšio, ramybėje.
Loptar rašė:
Kokia prasmÄ— nelogiÅ¡kos paralelÄ—s? Galim eit lažybų, kad tau parodžius tam tikras technologijas, irgi žiÅ«rÄ—si kaip į stebuklÄ…, bo žinių apie tai turi 0. Koks Äia ryÅ¡ys su mokslu?
Beto, paskaityk ką rašai įvertink iš logikos taško
Tu gi rašai apie tai, kad egzistuoja žmonės, neturintys informacijos apie jau moksliškai įrodytus reiškinius ir jų panaudojimą. Indėnas puikiai pasiguglins ir suras ir Gryllsa, ir kameras ir visa kita.
O temos tema, kad egzistuoja reiškiniai, kurių nei pamatyt, nei suvokt neįmanoma, tik hipotezės, ir kurių mokslas dar nepaaiškino.
Ir dar manipuliuojanyt tuo faktu sakyti, kad mokslas lochai, ne viską žino
Siūlau grįžt į pradžią ir išsiaiškinti kas tas dalykas mokslas yr apskritai
Pradžiai gal Discovery Science gal pažiūrėt .. ar ką ...
:tired:
Va bÅ«tent. Kad mums trÅ«ksta tos informacijos ir mes negalime suvokti tam tikrų reiÅ¡kinių. Bet tai dar nereiÅ¡kia, kad jie neįrodomi ar nepaaiÅ¡kinami. Mokslas ne lochai. TaÄiau seniai nusistovÄ—jusios mokslo "dogmos" spraudžia Å¡iuolaikinį mokslÄ… į rÄ—mus ir stabdo jo progresÄ….
Man yra nutikusi štai tokia istorija, studijų metais. Sėdžiu aš namie ir kažkas paskambina į duris. Atidarau - Jehovos liudytojai. Siūlo bukletus, biblijas, skaitalus visokius. Sakau, aš netikiu Dievu, aš mokslu tikiu. Man sako, bet mokslas daug ko nepaaiškina. Aš atkertu, kad biblija iš vis nieko nepaaiškina ir užtrenkiu duris.
Negi jÅ«s teigiate, jog iki tol, kol Niutonui ant galvos obuolys nenukrito, nebuvo gravitacijos? Anaiptol. Tiesiog nuo tada jÄ… galima moksliÅ¡kai paaiÅ¡kinti. Tik nuo to momento paaiÅ¡kÄ—ja, kodÄ—l akmenys į kalnÄ… nerieda. Bet jug gravitacijos nepamatysi ir nepaÄiupinÄ—si. LogiÅ¡kesnÄ— paralelÄ—?
Nemažai domiuosi mokslu ir jo pasiekimais, todėl pasiūlymas pažiūrėti populiariojo mokslo kanalą, privertė nusišypsoti. Be to namie televizoriaus neturiu.
Va bÅ«tent. Kad mums trÅ«ksta tos informacijos ir mes negalime suvokti tam tikrų reiÅ¡kinių. Bet tai dar nereiÅ¡kia, kad jie neįrodomi ar nepaaiÅ¡kinami. Mokslas ne lochai. TaÄiau seniai nusistovÄ—jusios mokslo "dogmos" spraudžia Å¡iuolaikinį mokslÄ… į rÄ—mus ir stabdo jo progresÄ….
Man yra nutikusi štai tokia istorija, studijų metais. Sėdžiu aš namie ir kažkas paskambina į duris. Atidarau - Jehovos liudytojai. Siūlo bukletus, biblijas, skaitalus visokius. Sakau, aš netikiu Dievu, aš mokslu tikiu. Man sako, bet mokslas daug ko nepaaiškina. Aš atkertu, kad biblija iš vis nieko nepaaiškina ir užtrenkiu duris.
Negi jÅ«s teigiate, jog iki tol, kol Niutonui ant galvos obuolys nenukrito, nebuvo gravitacijos? Anaiptol. Tiesiog nuo tada jÄ… galima moksliÅ¡kai paaiÅ¡kinti. Tik nuo to momento paaiÅ¡kÄ—ja, kodÄ—l akmenys į kalnÄ… nerieda. Bet jug gravitacijos nepamatysi ir nepaÄiupinÄ—si. LogiÅ¡kesnÄ— paralelÄ—?
Nemažai domiuosi mokslu ir jo pasiekimais, todėl pasiūlymas pažiūrėti populiariojo mokslo kanalą, privertė nusišypsoti. Be to namie televizoriaus neturiu.
Visa problema, man rodos tame, kad painiojamasi tarp Esmės ir Reiškinio. Esmė neatskiriama nuo reiškinio, kuris kaip ir yra esmės reiškimosi forma. Galima sakyti, kad Esmė bus pažinta ir suvokta tada, kai bus atskleisti objekto raidos dėsniai, sukurtas pagrįtas teorinis jo modelis. Čia mokslo dalis.
Nesinori šioje vietoje ipulti į egzistencializmo filosofiją
Va būtent. Kad mums trūksta tos informacijos ir mes negalime suvokti tam tikrų reiškinių. Bet tai dar nereiškia, kad jie neįrodomi ar nepaaiškinami.
Tai kad nėra tų reiškinių (apie kuriuos galime kalbėti), jie egzistuoja tik tikimybiškai Kitaip tariant todėl, kad mes neištyrėme visatos 100%, vadinasi yra, arba gali būti, kažkas, ko dar nežinome. O tie reiškiniai, kurie yra dabar tiriami, jie ir bus vienaip ar kitaip įrodyti ar atmesti.
Kol kas temoje buvo tik fantazijos ir hipotezės. Jokių realių reiškinių, dėl kurių galima būtų kaltinti mokslą ar kažką kitą.
Na apie kokius konkreÄiai reiÅ¡kinius eina kalba? DievÄ…? ÄŒia ne reiÅ¡kinys
Yra vat tarkim neištirtų iki galo reiškinių su juodom skylėm ir pan. Peržiūrima gravitacijos teorija, daug kas vyksta.
Negi jÅ«s teigiate, jog iki tol, kol Niutonui ant galvos obuolys nenukrito, nebuvo gravitacijos? Anaiptol. Tiesiog nuo tada jÄ… galima moksliÅ¡kai paaiÅ¡kinti. Tik nuo to momento paaiÅ¡kÄ—ja, kodÄ—l akmenys į kalnÄ… nerieda. Bet jug gravitacijos nepamatysi ir nepaÄiupinÄ—si. LogiÅ¡kesnÄ— paralelÄ—?
Nelogiškesnė
AÅ¡ jau kelis kart raÅ¡iau, kad tikimybiÅ¡kai egįstuoja reiÅ¡kiniai, kurių mes dar nei žinome, nei matome, nei įrodÄ—me. TaÄiau tuo paÄiu, tokie reiÅ¡kiniai dar ir nÄ—ra įvardinti. Lygiai tas pats, kaip ir gravitacija (apie kuriÄ… dabar galime kalbÄ—ti tik todÄ—l, kad jinai atrasta ) iki Niutono. Kitaip tariant, nÄ—ra apie ka diskutuoti, nÄ—ra diskusijos objekto, reiÅ¡kinio Arba jis ant tiek natÅ«ralus, kaip gravitacija, kad niekam neateina mintis jį tirti. KÄ…, egiptieÄiai statÄ— piramides, kelÄ— sunkiausius akmenis ir keikÄ— gravitacijÄ…? Ta niekas tada tiesiog neiÅ¡mÄ…stÄ—, kad reik patyrinÄ—t, kodÄ—l kÅ«nas krenta (arba turi svorį). TaÄiau puikiai mokÄ—jo suskaiÄiuoti, kokio stiprumo tarkim virvÄ—s reikia, kad iÅ¡laikyt tokį svorį Ar kaip paskaiÄiuot tilto arkos formÄ…, kad atlaikytų tam tikrÄ… svorį.
Temoje gi kalba apie kažkokius reiÅ¡kinius, kuriuos tarkim kartais matome, arba jauÄiame, arba prigalvojome, kad paaiÅ¡kinti kažkokį kitÄ… reiÅ¡kinį. Pagal jų apibÅ«dinimÄ…, neiÅ¡eina moksliÅ¡kai jų paaiÅ¡kinti. Jie įvardinti kaip paranormalÅ«s. Gal bÅ«t ateityje paaiÅ¡kÄ—s, kad jie iÅ¡galvoti, arba jie bus paaiÅ¡kinti, ar dar koks nors variantas.
Nemažai domiuosi mokslu ir jo pasiekimais, todėl pasiūlymas pažiūrėti populiariojo mokslo kanalą, privertė nusišypsoti. Be to namie televizoriaus neturiu
Na bent kokiÄ… nors gerÄ… emocijÄ… sukÄ—liau
Nesinori šioje vietoje ipulti į egzistencializmo filosofiją
Kaip bebÅ«tų paradoksalu, mes Äia nagrinÄ—jame grynai filosofinį klausima, o ne mokslinį.
Loptar rašė:
Tai kad nėra tų reiškinių (apie kuriuos galime kalbėti), jie egzistuoja tik tikimybiškai Kitaip tariant todėl, kad mes neištyrėme visatos 100%, vadinasi yra, arba gali būti, kažkas, ko dar nežinome. O tie reiškiniai, kurie yra dabar tiriami, jie ir bus vienaip ar kitaip įrodyti ar atmesti.
Kol kas temoje buvo tik fantazijos ir hipotezės. Jokių realių reiškinių, dėl kurių galima būtų kaltinti mokslą ar kažką kitą.
Na apie kokius konkreÄiai reiÅ¡kinius eina kalba? DievÄ…? ÄŒia ne reiÅ¡kinys
Yra vat tarkim neištirtų iki galo reiškinių su juodom skylėm ir pan. Peržiūrima gravitacijos teorija, daug kas vyksta.
Tai va. Norint tÄ™sti diskusijÄ…, reiktų apsibrėžti, apie kokius reiÅ¡kinius Å¡nekame. AÅ¡ galiu pasiÅ«lyti variantų, bet žinau, kad tuÄtuojau vÄ—l bus pradÄ—tos cituoti japonų patarlÄ—s.
Loptar rašė:
Temoje gi kalba apie kažkokius reiÅ¡kinius, kuriuos tarkim kartais matome, arba jauÄiame, arba prigalvojome, kad paaiÅ¡kinti kažkokį kitÄ… reiÅ¡kinį. Pagal jų apibÅ«dinimÄ…, neiÅ¡eina moksliÅ¡kai jų paaiÅ¡kinti. Jie įvardinti kaip paranormalÅ«s. Gal bÅ«t ateityje paaiÅ¡kÄ—s, kad jie iÅ¡galvoti, arba jie bus paaiÅ¡kinti, ar dar koks nors variantas.
Na tai pagaliau priėjom bendros išvados, kad vistik kažkokių reikinių esama, kurių mokslas nesugeba paaiškinti, bet kada nors paaiškins. Tą aš ir bandžiau pasakyti .
Katinas rašė:
Gal galima tokių nepajudinamų dogmų pavyzdžių?
Galima. Pavyzdžiui dėl ozono sluoksnio plonėjimo ašigaliuose kalti freonai. Bet kokį vadovėlį atsiversk. Net aukštosiose. Ir profesoriai visi kaip susitarę tą patį sako.
Katinas rašė:
Pala pala, o prie ko Äia tamstos minÄ—tos sÄ…mokslo teorijos ir mokslinÄ— teorija apie saulÄ—s sistemÄ…, kuriÄ… įvardinai kaip sÄ…mokslo?
ÄŒia ne paralelÄ—, Äia beveik klasikinÄ— argumentacijos klaida :)
Turbūt dėl to, kad tais laikais tokie pasitalai buvo laikomi pseudomokslu.
Prašau mane pataisyti, jei kur nors suklydau...
Na tai pagaliau priėjom bendros išvados, kad vistik kažkokių reikinių esama, kurių mokslas nesugeba paaiškinti, bet kada nors paaiškins. Tą aš ir bandžiau pasakyti .
Nemalonu sakyti, taÄiau Å¡itai buvo pasakyta senių seniausiai. Pirma pastraipa, jei kÄ… ...
Ir dar pasikartosiu iš naujesnių pranešimų: Tai kad nėra tų reiškinių (apie kuriuos galime kalbėti), jie egzistuoja tik tikimybiškai. Kitaip tariant todėl, kad mes neištyrėme visatos 100%, vadinasi yra, arba gali būti, kažkas, ko dar nežinome. O tie reiškiniai, kurie yra dabar tiriami, jie ir bus vienaip ar kitaip įrodyti ar atmesti.
Kol kas temoje buvo tik fantazijos ir hipotezės. Jokių realių reiškinių, dėl kurių galima būtų kaltinti mokslą ar kažką kitą.
Neapleidžia jausmas, kad yra tiesiog pateikiami savo įsitikinimai (rusiÅ¡kai panaÅ¡iau į заблуждениÑ), visiÅ¡kai nesigilinant kÄ… raÅ¡o oponentai.
Kaip suprantu, kas lieÄia ozonÄ…, tarkim supaprastinta Kembridžo informacija arba Smithsonian mag arba NOAA matyta? Kokie komentarai bÅ«tų?
Aš pats aplinkos inžinierius pagal išsilavinimą. Beabejo matyta. Kaip jau sakiau, tai jau tapo nepajudinama dogma.
Mano komentaras būtų toks. Ozonas susidaro O2 veikiant UV spinduliams (nuo 175 iki 315 nm). O3 veikiant UV nuo 200 iki 280 nm jis vėl atvirsta į deguonį. Taigi realiai UV spindulių daugiau sugeria deguonis, nes jo daugiau atmosferoje yra. O ozonas tėra tos reakcijos produktas. Ozono skylės atsiranda ir užsilopo savaime, priklausomai nuo metų laiko.
Vat jum 7-8 klasės chemija bei fizika, pritempta prie Du Pont pageidavimų.
Tai jei teisingai suprantu, kad ozonas susidaro veikiant deguonį UV spnduliais, tai nesant UV spindulių, ozonas nesusikuria. Nu ir tipo virš antarktidos poliarinės nakties metu, ta skylė ir susiformuoja?
Nelabai mano sritis ir gilintis nežinau ar turi prasmÄ™, taÄiau jei yra tvarkingas mokslinis Å¡io proceso įrodymas, tada gal vertÄ—tų kokiam Hardvarde padaryti pristatymÄ…, panaÅ¡iai pasinaudojant modeliavimu, bei parodant, kad CFC neturi įtakos į ozono skylių susidarymÄ…, o tas procesas yra grynai meteorologinis (ar kaip Äia turi vadintis) ir įtaka jam daro tokie tai iÅ¡vardinti faktoriai. KodÄ—l to nedaroma? NÄ—r finansavimo? Ar niekas nesuinteresuotas sužinoti teisybÄ™? Samokslas? Jei yra žinoma, kaip veikia viskas iÅ¡ tiesų, ta gera galimybÄ— daug kÄ… "pastatyti į vietÄ…". Niekam nesinori?
TaÄiau Å¡ioje vietoje mokslo nelabai yr Kaip raÅ¡iau, labiau labaratorijų ir "pagalbinių mokslų" užsiÄ—mimas, kurie turi remtis fundamentalių mokslų dÄ—sniais. Ta pati biologija, realiai gi remiasi tarkim chemija.
ÄŒia bÅ«tų analogoja su tarkim E621, kai mokslas leido atsirasti galimybei sukurti tokiÄ… cheminÄ™ medžiagÄ…, taÄiau jos panaudojimas, jau ne mokslo prerogatyva
Apie tai, kad Äia susijÄ™ su Dupont patento pasibaigimu, aÅ¡ girdÄ—jÄ™s ...
TaÄiau Å¡ioje vietoje mokslo nelabai yr Kaip raÅ¡iau, labiau labaratorijų ir "pagalbinių mokslų" užsiÄ—mimas, kurie turi remtis fundamentalių mokslų dÄ—sniais. Ta pati biologija, realiai gi remiasi tarkim chemija.
ÄŒia bÅ«tų analogoja su tarkim E621, kai mokslas leido atsirasti galimybei sukurti tokį koncervantÄ…, taÄiau jo panaudojimas, jau ne mokslo prerogatyva :)
Man atrodo, kad šio "nesusikalbėjimo" priežastis - bazinė Mokslo samprata.
Tavo pasisakymuose dominuoja akademinis skirstymas į "fudamentaliuosius" ir "taikomuosius" mokslus, arba kaip juos vadini - "pagalbinius". Atseit Mokslą kuria tik fundamentalieji ir jie neklysta, o taikomųjų veikla - tai jau ne mokslas.
TaÄiau "taikomieji mokslai" - tai irgi Mokslas. Tiksliau - jo dalis. Tiek buitiniu supratimu, tiek ir pagal formalųjį skirstymÄ….
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Gal galima konkreÄius "pritempimo", kai tai padaryta karo pramonÄ—s naudai, atvejus į scenÄ…?
Karo pramonei niekas nieko nepritempinėja, nes tyrimai vistiek būna įslaptinti. Pritempinėjami tyrimų rezultatai korporacijų naudai. Konkretūs pavyzdžiai būtų pavyzdžiui saldiklio aspartamo saugumas. Arba šiuolaikinių vakcinų saugumas. Arba freonų kenksmingumas aplinkai ir ozono sluoksniui.
Loptar rašė:
Tai jis matyt apie atvejus, kai pritempiami tyrimų rezultatai, nu tarkim šiame tyrime kava naudinga, o aname nebe
Ale prie ko Äia mokslas?
Tagi nesudėtinga parodyti AUS8 kaip geresnį, nei 154CM Juk skaityti, a tuo labiau tikėti metalurginiais spekais "ne kieta" :D
Na prie to, kad po to visokie doktorantai ginasi disertacijas remdamiesi tokiu "mokslu", o trÄioje kartoje tai tampa nepajudinamomis dogmomis.
Jei man reikÄ—s 154CM plieno savybių, tu gali iki pažaliavimo įrodinÄ—ti, kad AUS8 yra geresnis. Ir atvirkÅ¡Äiai. ÄŒia jau cituoju VladÄ… ir klausiu "Kam geresnis?".
Katinas rašė:
Kad žemė sukasi aplink saulę buvo ne sąmokslo, o mokslo teorija. Kuri labai nepatiko garbanotoms dievo avelėms
Kiek pasitvirtino šiuolaikinių sąmokslo teorijų? Kiek per paskutinus kelis šimtus metų? :>
Nors tiksliau būtų klaust - kurios sąmokslo teorijos pasitvirtino?
Paimkime tokiÄ… paralelÄ™. AmazonÄ—s džiunglÄ—se, naktį, stovi vietinis indÄ—nas, niekada nesusidÅ«rÄ™s su civilizacija. Už Å¡imto metrų nuo jo, eina Bear Grylls, o paskui jį seka operatorius su kamera ir prožektorium. Kaip jum atrodo, kiek Å¡imtų metų tam indÄ—nui prireiks, kad tÄ… scenÄ…, kuriÄ… matÄ—, galÄ—tų apibÅ«dinti moksliÅ¡kai? Tai gal mes esam tÅ«kstanÄius metų nuo to mokslo iÅ¡sivystimo lygio, kai bus galima paaiÅ¡kinti paranormalius reiÅ¡kinius? Arba galim įsispraust į Å¡iandieninio mokslo rÄ—mus ir tÄ… amazonÄ—s indÄ—nÄ… iÅ¡sikepti pietums, nes jis matÄ— tai, kas neegzistuoja...
Karo pramonei niekas nieko nepritempinėja, nes tyrimai vistiek būna įslaptinti. Pritempinėjami tyrimų rezultatai korporacijų naudai. Konkretūs pavyzdžiai būtų pavyzdžiui saldiklio aspartamo saugumas. Arba šiuolaikinių vakcinų saugumas. Arba freonų kenksmingumas aplinkai ir ozono sluoksniui
Supratimo apie vakcinas ir jų kÅ«rimÄ… pas ponulį 0, o bobuÄių pasakas ir paskalas matau labai greitas neÅ¡ioti:) O iÅ¡ konteksto matau, kad turbÅ«t kelis kartus peržiÅ«rÄ—jes filmÄ… "The Corporation" . Jei manai, kad vakcinos yra blogis ir tarnauja tik tam, kad korporacijos galÄ—tų valdyti žmones, tai važiuok kur į džiungles Zaire ar amazonÄ—je ir kai pasigausi vienÄ… iÅ¡ daugelio ten "gyvenanÄių" infekcijų nesigydyk, - nors mirsi iÅ¡tikimas sau. Aspartamas sakai yra blogai, hmmm...o cukrus kaip? Gerai? O tu bent statistikÄ… žinai, kiek žmonių kasmet mirÅ¡ta dÄ—l aspartamo sukelto vėžio ir ar lyginai jÄ… su mirtimis nuo cukraus sukeltų ligų?
"Viskas yra vaistai ir viskas yra nuodai, svarbu tik matas. Paracelsas"
Suvokimo formavimas/formavimasis tai jau dar žingsnis gilyn į nemokslo džiungles.
Å iandien Å¡i tezÄ—, deja nebegalioja. Visi, iÅ¡ inercijos pirkÄ—jams vis dar pakiÅ¡inÄ—jantys palyginamÄ… kakutį su 300% marža, labai greit sudega arba labai neužilgo sudegs. Å iandien pirkÄ—jui žinoti nebÅ«tina, pakanka pagooglinti arba payoutubinti. YpaÄ payoutubinti, kadangi Å¡ių dienų statistinis homo sapiens labai sparÄiai mutuoja į homo užimtasis-visažinantis-tingusis, ir gaiÅ¡ti laikÄ… raidžių dekodavimui į prasmÄ™ jam darosi nebepriimtina.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Dar vienas straipsniukas beveik į temą
AÅ¡ randu kiek procentų gyventojų paskiepyta kiekvienoje Å¡alyje ir panaÅ¡iÄ… staistikÄ…. Bet nerandu, kaip tai atsiliepia (o ypaÄ, kaip atsiliepÄ—) gyventojų mirÅ¡tamumui.
. Jo sugebėjimai naudotis fotoshopu nei paneigia, nei patvirtina faktų tikrumo...
TerminÄ… naudoju teisingai. Ne visi saldikliai neurotoksinai, bet dauguma.
Taip pat neetiška pasakyt, kad cukrus brangesnis, nepaaiškinus aplinkybių.
ÄŒia buvo katinui skirta
klubo narys
TodÄ—l tai vadinama statanalize - ne viskas ant lÄ—kÅ¡tutÄ—s paduota, kartais reikia ir padirbÄ—ti - pasiimt info apie vakcinacijas, iÅ¡sitrauk info apie konkreÄios Å¡alies mirÅ¡tamumÄ… nuo tam tikros infekcjos, susivesk į SPSS ir pasidaryk ANOVA analizÄ™.
Kokių dar aplinkybių - galva ant peÄių geriausia aplinkybÄ—
Information is a weapon of mass destruction...
Visai nesenai, ne seniau nei vakar po darbo, kalbėjomės su bendradarbiu kaip tik tema apie "šūdas/nešūdas (kaip supaprastintas daigto parametrų rinkinio įvertinimas)", palyginimas, poreikis ir t.t.
Tai va sureziumavus nuomones (tavo pvz kontekste), kinietiška sabenza, jei jinai tinkama atlikti tiesioginę funkciją -> pjauti, ir yra pigesnė nei Ryvo, BUS GERESNĖ.
Taškas.
Manau daugelis žmonių, nebÅ«nantys įsigilinÄ™, panaÅ¡iai ir nusprÄ™s. Žinoma, galima ipulti į diplomatiÅ¡kÄ… (arba nelabai) aplnkybių ir sÄ…lygų analizÄ™, kainos/vertÄ—s/funkcionalumo santykius ir t.t. ... taÄiau buityje, bÅ«na, kaip rodo pvz su bendradarbiais
ÄŒia dar beje ir kitas dalykas, žinoti ir mokÄ—ti įvertinti Ryvo SabenzÄ… (arba bet kokį kitÄ… daigtÄ…), taÄiau dÄ—l kitokių, tame tarpe ir asmeninių/finansinių/aplinkybinių sÄ…lygų pirkti kinietiÅ¡kÄ…, gali ne daugelis
klubo narys
Na jei vertinti labai pragmatiÅ¡kai, tai taip - pjauti ji pjauna ir paskirtį atitinka, bet Äia ir yra 'razynka', kad vertini ne vien nuogÄ… pjovimo faktÄ… bet ir dizainÄ…, technologinius sprendimus, panaudotas medžiagas, surinkimo ir veikimo precizika, plieno savybes etc. KartÄ… _Vladas_ yra gerai pasakÄ™s, kad 'skardos lapas irgi pjauna'...
Information is a weapon of mass destruction...
Na, aÅ¡ tai suprantu, ale daugumai Äia jau aukÅ¡tasis pilotažas, kreipti dÄ—mesį į dizainÄ…, kokybÄ™ (medžiagų/surinkimo/gamybos), patikimumÄ… ir t.t. IÅ¡ kitos pusÄ—s, kiek kartų reik nupjaut kažkÄ… buitinio, kad kinietis sulūžtų, prieÅ¡ originalÄ…? Jei 2-3 kartus, tada daigtas Å¡lamÅ¡tas, o jei 50000? Kitaip tariant, nebus žmogui jokių blogybių, pagal jo panaudojimo specifikÄ…. Pjaustys deÅ¡rÄ… ir bus ok.
AÅ¡ Äia, žinoma, raÅ¡au tik apie nuomonÄ™ ir mastymo schemÄ…
Tai lygiai tas pats ir su informacija, bei jos supratimu, jos pateikimu, intrepretacijomis ir patikimumu
klubo narys
administratorius
Fotoshop'u aš nesinaudojau, nes jo neturiu
Kas dėl faktų, tai informacija be nurodyto šaltinio dar nėra joks faktas. Kitu atveju ir mano paveiksliuką galima būtų laikyt faktu.
O mano nurodytos loginÄ—s argumentacijos klaidos tai informacijai patikimumo tikrai neprideda
Tuštuma
Jei galima tiesiai į grafiką arba į lentelę, nes man nieko panašaus rasti nepavyko.
Prašom nurodyti, kur aš sakiau, kad fluoras neurotoksinas.
106>2. Va kÄ…
Persiprašau, tikrai nieko įžeisti nenorėjau
klubo narys
Jei ieškai pseudostatistikos, tai tokios ten nerasi...
Priimu kritikÄ…, ne apie fluoro junginius kalbÄ—jai, o apie saldiklius; taÄiau tai nekeiÄia to fakto, kad terminÄ… naudoji neteisingai - saldikliai ne neurotoksinai
Jau anksÄiau minÄ—jau, kad neetiÅ¡ka taip lyginti ir priežastis yra skirtinga medžiagų koncentracija. Jei taip lygintume vaistines medžiagas tai žmonÄ—s mirtų 'ant stalo'...nors ir stalo nereikia, dÄ—l ko mirÄ— įkaitai NORD OST įkaitų dramoje jau žinoma > panaudotas ypaÄ stiprios koncentracijos narkotikas , kurio dozÄ— buvo neteisingai apskaiÄiuota.
ÄŒia nebuvo argumentas ar kritika, Äia buvo pritarimas Katino iÅ¡sakytom mintim
Information is a weapon of mass destruction...
NeberaÅ¡ysiu Äia labai ilgų postų ir nebeatsakinÄ—siu.
. Galbūt mano žinios apie minėtus mokslus nėra pilnos, bet supratimą turiu. Viskas šiame pasaulyje pavojinga, bet kažko galima išvengti. Juk žinant, kad vistiek mirsi, nebūtina šokt iš 9 aukšto šiandien. 
. Pasidomėk kurią smegenų dalį veikia fluoras. Gal rasi ryšį. Nes jei aš pasakysiu, tai juk vistiek nieko neišmanau 
. 
. Daug naujo sužinojau. Gaila, kad ta diskusija paranormalia linkme pakrypo 
Gadai, aÅ¡ galiu iÅ¡sigooglint ir pilnÄ… metabolizmo ciklÄ…. Tik tai kÄ… tai pakeis? Na žinosiu ir tiek. O tu Äia pasikinkÄ™s ParacelsÄ… į visus klausimus atsakymÄ… turi
Ir senosios vakcinos, turbūt, nebuvo saugesnės. Tik žodis "šiuolaikinės" užkliuvo? Gal kažkur kablelio nepadėjau?
Prozakas labai net į temą. Ne į paranormalių reiškinių žinoma
Gadai, koks skirtumas iš kokio tinklapio paveiksliukas? Ar ten pateikti faktai iškreipti? Jei taip, prašau pateikt neiškreiptus, jei ne, kam šaipytis? Neurotoksino apibrėžimas pakankamai akivaizdus jau iš pavadinimo. Kalbant apie aspartamo kainą, tu padarei faktinę klaidą, aš pataisiau. Ir nėra pasaulyje nė vienos laboratorijos ar gamyklos, kurios poveikis aplinkai būtų nulinis. Jau vien savo buvimu jos daro poveikį aplinkai.
AÄiÅ«, kolegos už diskusijÄ…
klubo narys
http://www.who.int/immunization_monitoring/data/en/
Kas iš to, kad akivaizdus literatūriškai jei nežinai kuom skiriasi nuo toksino
"Neurotoksinas – toksinas, veikiantis nervų ląsteles (neuronus), jų sinapses. Wiki." - kitų principu veikiantis nuodas ne neurotoksinas. Fluoro junginiai nėra neurotoksinai, jų metabolinis kelias eina per virškinimo traktą, nėra prisitvirtinimo prie sinapsių, jie nėra hidrolizuojami kepenų fermentų ir patekę į kaulus jungiasi su Ca sudarydami netirpų kompleksą (ko pasekoje yra išplaunamas Ca ir tai sukelia fluorozę).
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Kaip tik gerai - grįžo į temą.
Šiaip jau, manau, kad įvairios diskusijos naudingos.
Taigi paprastam žmogui nori-nenori tenka pasikliauti įvairių mokslininkų ar specialistų iÅ¡vadomis, kurios taip pat gali bÅ«ti skirtingos ar net kardinaliai prieÅ¡ingos. DÄ—l įvairių Å¡ioje temoje jau minÄ—tų priežasÄių.
O tai, kad nuomonÄ—s skirtingos - nieko keisto. Juk mokslinÄ—s informacijos Å¡iais laikais labai daug (ir ji lengvai prieinama), bet paÄiam jÄ… teisingai interpretuoti įmanoma nebent savo specialybinÄ—je srityje. Nes, kad aprÄ—pti visas mokslo sritis, reikia bÅ«ti genijumi.
Prie viso to pridėkim pseudomokslines "pasakas", reklamines ar kitais tikslais sukurtas "pasakaites", žiniasklaidos "blevyzgas" bei buitinius "pramanus" ir gausim visišką informacinį "jovalą".
Tokioje situacijoje, kad susikurti "savo nuomonę" ne specialybiniais klausimais, tenka vadovautis "svetimomis nuomonėmis". Kuriomis daugiau ar mažiau pasitikim. Arba tikim.
Rezultate: "nuomonių pliuralizmas" ir begalė temų diskusijoms.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Paprastai žmonės turi daug nuomonių todėl, kad nežino esmės
O kas lieÄia tarkim informacijÄ…, tiek internete, ir ypaÄ internete, tiek žiniasklaidoje (visų tipų), tai ten apskritai labai įdomi situacija.
Klasikinis pvz apie duomenų statistinį pateikimą:
X Å¡alies mokslininkai, 10 metų rinkÄ™ duomenis, priÄ—jo iÅ¡vados, kad skenduolių vandens telkiniuose skaiÄius koreliuoja su parduotų ledų porcijomis. Kuo daugiau parduodama ledų, tuo daugiau skenduolių ...
Kitaip tariant, bet koks, bet kokios informacijos pateikimas internete, didžia dalim apriori ryškiai formuoja norą viską tikrinti
Nes dažniausiai, grafikai, išvados ir visa kita yr neišku iš kur trauktos, kokiam kontekste buvo išsakytos ir kokiam kontekste dabar pavaizduojama ir t.t.
Gal kiek į temą straipsniukas (nuomonė, pastebėjimai) ...
administratorius
LPA narys
Esu linkęs pritarti autoriui
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
klubo narys
administratorius
Argumentum ad consequentiam. Argumentum ad ignorantiam.
Nepateiktas paveiksliuko šaltinis (ir, manau, kad žinau kodÄ—l). Aš galiu į savo puslapį įsikelt ir Äia pateikt kokį tik nori pavaiksliukÄ…, teigiantį, kad yra atvirkšÄiai negu tamsta teigi
Pavyzdžiui taip :>
Tuštuma
klubo narys
Information is a weapon of mass destruction...
administratorius
LPA narys
Siūlau nenukrypti į asmeniškumus.
Pirma, tai nekonstruktyvu diskusijoje.
Antra, nieko gero iš to nebus.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Å ioje diskusijoje nieko paranormalaus nesimato.
Po pusbrolio žūties tuo paÄiu laiku keliom sekundÄ—m įsijungdavo elektros varikliai net atjungti nuo tinklo, va tai manau paranormalu.
O jūs ponai ,nepykit,bet pešatės dėl bezdalų(kaip sakydavo a+a senelis)
Žmogus be peilio labai panašus į žmogų su peiliu , tik neturi peilio , kai jo labai reikia !
Bet žmogaus organizmas taip sutvertas, kad tas didžiules molekules, baisiais pavadinimais, labai dažnai pasmulkina. Ir toksiškos būna ne pirminės medžiagos, o skilimo produktai.
ÄŒia tas pats kas pasakyti, kad kalio cianidas nekenksmingas, nes kalio yra ir bananuose...
klubo narys
administratorius
Ar labai dažnai pasmulkina? Ar tik dideles? Ar dideles, bet tik tas, kurių pavadinimai baisūs?
Manau supratai kur lenkiu
Tai beveik apeliavimas į galimybę, t.y. klaida
Tai, kad kažkas gali įvykti, dar nereiškia, kad būtinai įvyks.
Ne, ne tas pats.
Spręst apie medžiagos naudingumą/nuodingumą vien pagal pavadinimo "baisumą" yra, mažų mažiausiai, neapgalvota.
Kokie skilimo produktai susidaro minimu atveju? Ar jie kenksmingi? Jeigu taip, tai ar jų kiekis pakankamas tam, kad būtų padaryta žala? ir t.t.
Ir apskritai variantų ir galimybių Äia daug, kaip ir daugybÄ— medžiagų, baisiais pavadinimais, kurios nÄ—ra kensmingos (sÄ…lyginai, žinoma) ir medžiagų "nekaltais" pavadinimais, bet su kuriom visai nesinorÄ—tų susidÅ«rt gyvai :>
Tuo labiau, kad kenksmingumas/naudingumas priklauso ir nuo kiekio.
Tuštuma
Žinoma
AÅ¡ mass media paslaugomis nesinaudoju. Namie televizoriaus neturiu, delfi.lt neskaitau.
Kaip veikia tiomersalis paraÅ¡iau aukÅ¡Äiau. Tai gal ten kokiam tvarte gamina tas vakcinas o ne sterilioj aplinkoj, kad jas saugot reikia nuo grybelių ir bakterijų?
Esate girdėję, jok gyvsidabris linkęs kauptis organizme? Lašas po lašo ir amenį pratašo...
Iš esmės, kaip jau minėjau, aš nesu prieš vakcinas. Mane tiesiog neramina šiuolaikių vakcinų saugumas
TreÄiojo pasaulio Å¡alyse juos ten skiepija kaip pasiutÄ™ - kaip mirÄ—, taip mirÅ¡ta. Tuo paÄiu norÄ—Äiau savo pasakojimÄ… pailiustruoti paveikslÄ—liais.
Visi jie veikia panašiai ir yra neurotoksinai. Rinkitės kurį tik širdis geidžia.
AÅ¡ nelyginu, tu Äia cukrų į kiÅ¡ai ir pradÄ—jai lyginti. Cukrus dantų nepÅ«do. Matyt vaikystÄ—j labai tÄ—vai prigasdino
O gal turi netyÄia statistikÄ…, kokiais kiekiais amerikieÄiai prozakÄ… ir kitus panaÅ¡ius vaistus ryja? Nu bet užtat dantys sveiki...
klubo narys
administratorius
Kas iÅ¡ to, kad Äia pakopijuoji sugooglintÄ… iÅ¡ nenurodyto Å¡altinio paimtÄ… informacijÄ…, jeigu ne visai supranti apie kÄ… ten pateikta informacija sako
Tuštuma
klubo narys
O aš ir galvoju iš kokio sąmokslo teorijos draugijos puslapio tu tą informaciją iškreiptą trauki
O bent žinai neurotoksino apibrėžimą?
Netiesiogiai - cukrumi minta bakterijos kurios jį skaldo į organines rūgštis, kurios ėda emalį.
Gudriai Äia bandai pateikti
Tik nutylėjai tą faktą, kad aspartamas 200 kartų saldesnis negu cukrus 
Nulinis
Nes bakterijos nenaudojamos, o naudojamas baltymas-fermentas (biokatalizatorius) paimtas iš bakterijos (kuri užauginta laboratorijoje). Sintezei naudojami du būdai, metodas su bakterijos fermentu yra brangesnis. Visos pramonėje naudojamos mielės yra genetiškai modifikuotos ir tokios naudojamos jau nuo pokario.
Information is a weapon of mass destruction...
klubo narys
Kaip jis veikia nė velnio neparašei, o pakopint iš google, kad "Skyla į etilgyvsidabrį, kuris veikia centrinę nervų sistemą ir inkstus" tai dar nereiškia, kad jau žinai jo biocheminio metabolizmo ciklą. NaCl irgi yra nuodingas, bet jis taip pat yra universalus žmogaus organizmo elektrolitas, KCl naudojamas mirtinai injekcijai atlikti, bet taip pat naudojamas kardiologijoje ir taip pat yra elektrolitas.
Apie aseptikÄ… žinių taip pat 0 kaip ir apie mikrobiologijÄ… bei fiziologijÄ…...tai apie kÄ… mes Äia kalbam?
Tai švinas, acetonas, stirenas taip pat kaupiasi kaip ir gyvsidabris... Dabar išdidžiai pareikšk, kad dediesi dujokaukę kiekvienakart kai tavo moteris nagus lakuojasi arba pats peilį klijuodamas nuriebalini jo dalis.
"Bijai vilko neik į mišką" - bijai šiuolaikinių technologijų, neik iš namu...ai, tiesa, gi namų rūsiuose kaupiasi radonas, tai gal miškan reiktų važiuoti gyventi.
O senosios vakcinos buvo saugesnės? Čia teiginys iš serijos, "chirurgija 18 a. buvo daug aukštesnio lygio"
Jei labai neramu paprašyk vakcinos technologinės kortelės, kurią gamintojas pateikia tiekėjams - pasirink tą kuri be tiomersalio.
Esant reikalui greitai rasÄiau, bet kam bandyt nusukti temÄ… tokiais klausimais?
Neesmė kiek kas vaistų ryja, svarbiau, kad jie veikia. Ir tai patvirtinta moksliniais statistiniais tyrimais, tame tarpe ir kohortiniais (jei ką nors sako tas žodis).
Information is a weapon of mass destruction...
_Vladas_ rašė
Yra bendras Mokslo apibrėžimas ir smulkesnė klasifikacija, tad jeigu kalbam tik apie kažkokią vieną mokslo sritį - ją reikėtų įvardinti. Nes dabar gaunasi, kad "vienas apie ratus, kitas apie batus". Beje, turimų mokslinių žinių perteikimas - tai sudedamoji bet kurios mokslo srities mokslinio metodo dalis.
Nemanau, kad verta giliai klasifikuoti (tik dar labiau iklimpsim į asmeninių vertinimų džiungles). Juk pagrindinis temos leitmotyvas yra tas, kad mokslas neviskÄ… gali paaiÅ¡kinti, iÅ¡ to kas a) apskritai egistuoja ir mums nežinoma ir b) tas kas mums lyg ir matoma, jauÄiama ir pan. ir kol kas tipo kaip ir neįrodoma.
DÄ—l mokslinio metodo taikymo aÅ¡ raÅ¡iau anksÄiau taipogi, tik kitais žodžiais
Maža pastaba: reiškinys, net ir paranormalus, - tai fakto klausimas.
O hipoteze - tai teorijos klausimas.
Čia gali būti netikslumų. Tokiame kontekste terminas faktas sunkiai gali būti naudojamas. Yra kaip tik taip, kaip rašiau aš
Reiškiniai egzistuoja (arba jų egzistavimas falsifikuojamas) nepriklausomai nuo to, ar jiems sugalvotos hipotezės, ar ne.
Šitas klausimas kaip ir jau uždarytas? Prisimenam tikimybinius reiškinius.
Skamba gražiai, taÄiau praktiÅ¡kai sÄ—kmingus mokslinių tyrimų rezultatus greiÄiausiai "užspaus" arba tie, už kieno pinigus tie tyrimai buvo vykdomi, arba kiti suinteresuoti asmenys, kuriems tai gali duoti finansinÄ™, karinÄ™ ar politinÄ™ naudÄ….
Visko gali būti. Dabar moralė labai jau daugiaveidė
KitÄ… vertus, net ir kol kas neturinÄius praktinio panaudojimo mokslinius atradimus, dÄ—l "hemorojaus" su įvairiais formalumais ir dÄ—l žmogiÅ¡kų intrigų paÄioje akademinÄ—je bendruomenÄ—je, ne taip jau lengva pristatyti. Juk nauji atradimai dažniausiai gimdo naujas hipotezes, kurios griauna senÄ…sias, kurios turi savo tituluotus autorius bei Å¡alininkus, kurie tuo visai nesidžiaugia.
Nors gal ir klystu, nes į akademinės bendruomenės polemikas tuo klausimu labai nesigilinau. Tik pastebėjau, kad tokios vyksta.
Taip. Buvo ne vienas arÅ¡esnis "skandalas" akademinÄ—je visuomenÄ—je, ypaÄ RMA (Rusijos Mokslų Akademijoje)
TaÄiau, spÄ—ju, kalba eina apie labiau mokslinių metodų taikymo rezultatus
administratorius
LPA narys
Kalba ne tiek apie vienokiÄ… ar kitokiÄ… Mokslo klasifikacijÄ…, kiek apie tam tikrų Mokslo sriÄių kompetencijÄ…. Nes savo komentaruose dažnai argumentuoji, kad "su mokslu Äia 0 ryÅ¡io", todÄ—l iÅ¡ karto kyla klausimas - su kokiu mokslu?
Antraip, kadangi Mokslas ir mokslinės žinios bendrąja prasme aprėpia visas gyvenimo sritis, temos kontekste ryšis su Mokslu visada yra.
Čia aš ne apie mūsų su tavim diskusiją, o apie tavo diskusiją su Drunk ir kitais kolegomis.
Visiškai teisingai.
Konkretus reiškinys todėl ir priskiriamas paranormaliems, kad Mokslui žinomas jo efektas, bet dar nepaaiškinta esmė arba pats reiškinys yra fenomenalus.
Čia logiškai įmanomos tik dvi galimybės: arba efektas suklastotas ir reiškinys neegzistuoja, arba efektas realus ir reiškinys egzistuoja. Tuomet tai ir yra faktas. Kuriam reiškinio esmės paaiškinimų buvimas ar nebuvimas jokios faktinės įtakos nedaro.
Na, o "tikimybinių reiÅ¡kinių" savoka buvo pasitelkta dÄ—l to, kad kai kurie efektai yra nevienareikÅ¡miai ar Mokslas dar negali jų vienareikÅ¡miÅ¡kai susieti su konkreÄiu reiÅ¡kiniu. Kitaip tariant, kažkoks reiÅ¡kinys egzistuoja, tik dar neaiÅ¡ku koks.
Taigi Äia nÄ—ra jokių netikslumų ir jokių sunkumų.
Painiava gali kilti tik tuomet, kai efektÄ… patvirtinanÄių įrodymų nepakanka, kad tÄ… efektÄ… sukeliantis reiÅ¡kinys bÅ«tų pripažintas paranormaliu, t.y. egzistuojanÄiu, bet Mokslo dar neiÅ¡tirtu ar nepaaiÅ¡kintu.
Tuomet fakto klausimas lieka atviras.
Bet tai jau būtų kita tema - apie konkretaus efekto egzistavimo įrodymus ir jų patikimumą.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Su fundamentaliu, ant kurio bazuojasi tolimesni tyrimai ir rezultatai
mm .. ir taip ir ne. "Tikimybinis reiÅ¡kinys", mano pozicijoje reiÅ¡kia vienareikÅ¡miÅ¡kai tik tai, kad esant faktui, jog mokslas žino ne viskÄ…, yra tikimybÄ— egzistuoti reiÅ¡kiniams, kurių mes nei žinom, nei matom jų efektÄ…. TodÄ—l klausimo dÄ—l paaiÅ¡kinimo buvimo ar nebuvimo net ir nÄ—ra kaip statyti. Ir Äia kaip ir viskas ok.
Kiti reiÅ¡kiniai, kurių efektus lyg tais matom, ar lyg tai jauÄiam, ar lyg tai dar kaip, yra kaip ir raÅ¡ai:
- "arba efektas suklastotas ir reiškinys neegzistuoja, arba efektas realus ir reiškinys egzistuoja."
pridėsiu + "tik dar neįrodytas", jei kalbam nepaaiškintų reiškinių kontekste.
Kitaip tariant, išeina, kad temos kontekse yra:
- tikimybiniai reiÅ¡kiniai (nei žinomi, nei jauÄiami, nei, žinoma, įrodyti).
- matomi, juntami, ar kitaip apraÅ¡omi reiÅ¡kiniai, kurie dar nÄ—ra įrodyti. IÅ¡ kurių dalis feikas, dalis dar tyrimo stadijoje (na Äia apibendrintai, nes nežinau ar visi reiÅ¡kiniai tiriami).
- įrodyti reiškiniai.
Kas gaunasi?
Gaunas, kad visa kalba eina apie 2 punktÄ…. Kaip atskirti kur feikas, o kur ne
Iš principo į 2 punktą galėtų įeiti tokie reiškiniai, kaip, tarkim, kamuolinis žaibas.
administratorius
LPA narys
Reikia tirti įrodymus. O kol tai nepadaryta (dažniausiai to ir neįmanoma padaryti), belieka tikėti "savo įsitikinimais".
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Vladai, tai ir universitetuose procesas mokslu vadinamas. Per daug plati reikšmė naudojama, kaip ir minėtoji "meilė"
Šeip, gi temą išsiaiškinom:
* Tikimybinių reiškinių, kurių nežinom, yra.
* Reiškiniai, kurie paranormalūs (mokslo nepagrįsti), ir kurie nėra mokslinio tyrimo objektai, sukuria tikėjimo į juos galimybę.
* Kol nėra klasikinio mokslinio įrodymo apie juos, jie potencialiai yra feikas arba darbinė hipotezė.
Aš nesu visažinis specas visose srityse, ir komentuoti kiekvieną atvejį neturiu galimybės
TaÄiau linkiu, kad jei kažkas rimtai domisi ta sritim, tai ir eitų iki galo, ir pats, arba padedamas tos srities specialisto, iÅ¡siaiÅ¡kintų tiesÄ… 
Ir dar geriau, kad padarytų pristatymÄ… akademinei visuomenei, Äia bÅ«tų pats geriausias požiÅ«ris į mokslÄ… ir žmonijos vystymÄ…si. Dar ir gyvenimo prasmÄ—, žiÅ«rÄ—k, atsirastų 
Hau
Daug variantų
1. Feikas, todÄ—l realybÄ—je, ne sufeikintam video, nieko nesigauna.
2. Dar nepilnai pasitvirtinusi hiopotezÄ—, tarkim teoriÅ¡kai lyg ir įmanoma, taÄiau praktiÅ¡kai nerealizuojama, todÄ—l daromas pirmas punktas. Tame tarpe ir pvz. reklaminiais tikslais
3. Realiai veikiantis daigtas, bet išradimą nuperka, autorių užkasa kur nors, ir viskas.
4. Poto užkasinėja visus, kas su autorium bendravo ir žino jo paslaptį ... kad nekartotų ...
Galimi ir dar visokie variantai matyt ...
Nu pats pagalvok, padarai atradimą, viskas veikia super. Ką darysi? Montuosi filmuką youtub'ui? Ar visgi ruoši pristatymą būsimiems investoriams ir gamintojams, a po to Nobelio premiją pasiimtum ?
administratorius
LPA narys
Yra bendras Mokslo apibrėžimas ir smulkesnė klasifikacija, tad jeigu kalbam tik apie kažkokią vieną mokslo sritį - ją reikėtų įvardinti. Nes dabar gaunasi, kad "vienas apie ratus, kitas apie batus".
Beje, turimų mokslinių žinių perteikimas - tai sudedamoji bet kurios mokslo srities mokslinio metodo dalis.
O temos kontekste - mokslinių stereotipų platinimo šaltinis.
Maža pastaba: reiškinys, net ir paranormalus, - tai fakto klausimas.
O hipoteze - tai teorijos klausimas.
Reiškiniai egzistuoja (arba jų egzistavimas falsifikuojamas) nepriklausomai nuo to, ar jiems sugalvotos hipotezės, ar ne.
Todėl išvada: "Kol nėra klasikinio mokslinio įrodymo apie juos (paranormalius reiškinius), jie potencialiai yra feikas arba darbinė hipotezė", formaliosios logikos požiūriu yra klaidinga.
Teisingai frazė galėtų skambėti taip: * Kol nėra klasikinio mokslinio įrodymo apie juos (paranormalius reiškinius), jie potencialiai yra arba "feikas", arba realūs reiškiniai.
Nes jeigu tai ne "feikas", surinkus priimtinus įrodymus, Mokslas arba sugebės paaiškinti reiškinį, arba liks sukurta hipotezė. O pats reiškinys kaip buvo, taip ir bus.
Skamba gražiai, taÄiau praktiÅ¡kai sÄ—kmingus mokslinių tyrimų rezultatus greiÄiausiai "užspaus" arba tie, už kieno pinigus tie tyrimai buvo vykdomi, arba kiti suinteresuoti asmenys, kuriems tai gali duoti finansinÄ™, karinÄ™ ar politinÄ™ naudÄ….
KitÄ… vertus, net ir kol kas neturinÄius praktinio panaudojimo mokslinius atradimus, dÄ—l "hemorojaus" su įvairiais formalumais ir dÄ—l žmogiÅ¡kų intrigų paÄioje akademinÄ—je bendruomenÄ—je, ne taip jau lengva pristatyti. Juk nauji atradimai dažniausiai gimdo naujas hipotezes, kurios griauna senÄ…sias, kurios turi savo tituluotus autorius bei Å¡alininkus, kurie tuo visai nesidžiaugia.
Nors gal ir klystu, nes į akademinės bendruomenės polemikas tuo klausimu labai nesigilinau. Tik pastebėjau, kad tokios vyksta.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Nežinau, kÄ… datyÄiau, jei bÅ«Äiau iÅ¡radÄ—jas.
Bet jei bÅ«Äiau investuotojas, praeityje jau inverstavÄ™s į kitokias technologijas, tikrai kiltų mintis pasiskaiÄiuot, kas labiau apsimoka - investuot iÅ¡ naujo, ar kažkÄ… užkast. Bent jau į stalÄių.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Tai visada esamuoju laiku esi investavęs į kitas technologijas
Ir įsivaizduok kokios šakės visiems automobilių gamintojams, jei pas tave veikiantis Kromney generatorius
Čia jau peršokam į kito nemokslo sritį. Mokslo ir verslo sąntykis taip pat labai įdomus, bet vertas atskiros diskusijos. Apsiribosiu tik keletu kontraversiškų paradoksų, kuriuos pastebėjau:
Kai kurios sėkmingos kompanijos, kurias vartotojai laiko labai inovatyviom, sėkmingos tik todėl, kad nuolat ne kosminius pinigus į miglotą ateitį beatodairiškai investuoja, o pigiai perka pasiteisinusį šios dienos ar net vakarykštį konkretumą. Nes labiau apsimoka būti ne Jėzum Kristum, o Romos popiežium
Pažangusis pasaulis praeityje labai smarkiai ir beatodairiškai prisiinvestavo į naujoves, ir vis dar investuoja, išradinėja ir diegia. Gal todėl, kad kai kuriems jo atstovams gėda prieš Etiopijos piemenis, kurie šiandien pardavę ožkas, pinigus už jas gauna į savo mobilius telefonus. Taip jau gaunasi, kad Etiopijoj šiai dienai tiesiog nebuvo ką modernizuoti, ir teko diegti tai, kas modernu ir veikia šiandien
Pataikė ant tavo paminėto lužio taško matyt 
T1 - laiko tarpas, per kurį mokslo dėka atsiranda vis nauja, pažangesnė technologija
F - vartotojų objektyvios finansinės galimybės
S - vartotojų subjektyviai suvokiamos naudos, kurias jiems duoda nauja technologija
Laiko tarpas, per kurį objektyviai gali atsipirkti investicijos į naują technologiją:
T2 = 1 / (S * F)
Eretiška mano hipotezė, kurią mokslo ir technologijų pasaulis vis bando paneigti:
T1 < T2
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
O kaip atrodo, kodėl tokių naudingų, nuostabių ir visokių tokių ... efektyvių dalykų niekaip niekas į gamyba nepaleidžia?
SÄ…mokslas ? o.O
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Į paranormalių reiškinių zoologijos sodą tiks?
http://www.youtube.com/watch?v=p63SnNMBPEg&feature...!
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Gal reiktų pasiūlyt mūsų vyriausybei vietoj Hitachi? Įsivaiduoji ant kiek pigiau ir efektyviau?
Dar girdėjau apie Brown-Ecklin generatorių ...
Kad mano klausimas buvo ne apie taikymÄ… praktikjoje ir verslÄ…... Net ne apie sÄ…moklso teorijas, nors pasižiÅ«rÄ—jus filmukÄ… iki galo visokių minÄių kyla.
The one who smiles when things go wrong has thought of someone to blame it on.
Gerai, palikim tai, kas su mokslu 0 ryšio, ramybėje.
Va bÅ«tent. Kad mums trÅ«ksta tos informacijos ir mes negalime suvokti tam tikrų reiÅ¡kinių. Bet tai dar nereiÅ¡kia, kad jie neįrodomi ar nepaaiÅ¡kinami. Mokslas ne lochai. TaÄiau seniai nusistovÄ—jusios mokslo "dogmos" spraudžia Å¡iuolaikinį mokslÄ… į rÄ—mus ir stabdo jo progresÄ….
Man yra nutikusi štai tokia istorija, studijų metais. Sėdžiu aš namie ir kažkas paskambina į duris. Atidarau - Jehovos liudytojai. Siūlo bukletus, biblijas, skaitalus visokius. Sakau, aš netikiu Dievu, aš mokslu tikiu. Man sako, bet mokslas daug ko nepaaiškina. Aš atkertu, kad biblija iš vis nieko nepaaiškina ir užtrenkiu duris.
Negi jÅ«s teigiate, jog iki tol, kol Niutonui ant galvos obuolys nenukrito, nebuvo gravitacijos? Anaiptol. Tiesiog nuo tada jÄ… galima moksliÅ¡kai paaiÅ¡kinti. Tik nuo to momento paaiÅ¡kÄ—ja, kodÄ—l akmenys į kalnÄ… nerieda. Bet jug gravitacijos nepamatysi ir nepaÄiupinÄ—si. LogiÅ¡kesnÄ— paralelÄ—?
Nemažai domiuosi mokslu ir jo pasiekimais, todėl pasiūlymas pažiūrėti populiariojo mokslo kanalą, privertė nusišypsoti. Be to namie televizoriaus neturiu.
Visa problema, man rodos tame, kad painiojamasi tarp Esmės ir Reiškinio. Esmė neatskiriama nuo reiškinio, kuris kaip ir yra esmės reiškimosi forma. Galima sakyti, kad Esmė bus pažinta ir suvokta tada, kai bus atskleisti objekto raidos dėsniai, sukurtas pagrįtas teorinis jo modelis. Čia mokslo dalis.
Nesinori šioje vietoje ipulti į egzistencializmo filosofiją
Va būtent. Kad mums trūksta tos informacijos ir mes negalime suvokti tam tikrų reiškinių. Bet tai dar nereiškia, kad jie neįrodomi ar nepaaiškinami.
Kitaip tariant todėl, kad mes neištyrėme visatos 100%, vadinasi yra, arba gali būti, kažkas, ko dar nežinome. O tie reiškiniai, kurie yra dabar tiriami, jie ir bus vienaip ar kitaip įrodyti ar atmesti.
Tai kad nėra tų reiškinių (apie kuriuos galime kalbėti), jie egzistuoja tik tikimybiškai
Kol kas temoje buvo tik fantazijos ir hipotezės. Jokių realių reiškinių, dėl kurių galima būtų kaltinti mokslą ar kažką kitą.
Na apie kokius konkreÄiai reiÅ¡kinius eina kalba? DievÄ…? ÄŒia ne reiÅ¡kinys
Yra vat tarkim neištirtų iki galo reiškinių su juodom skylėm ir pan. Peržiūrima gravitacijos teorija, daug kas vyksta.
Negi jÅ«s teigiate, jog iki tol, kol Niutonui ant galvos obuolys nenukrito, nebuvo gravitacijos? Anaiptol. Tiesiog nuo tada jÄ… galima moksliÅ¡kai paaiÅ¡kinti. Tik nuo to momento paaiÅ¡kÄ—ja, kodÄ—l akmenys į kalnÄ… nerieda. Bet jug gravitacijos nepamatysi ir nepaÄiupinÄ—si. LogiÅ¡kesnÄ— paralelÄ—?
) iki Niutono. Kitaip tariant, nėra apie ka diskutuoti, nėra diskusijos objekto, reiškinio 
Arba jis ant tiek natÅ«ralus, kaip gravitacija, kad niekam neateina mintis jį tirti. KÄ…, egiptieÄiai statÄ— piramides, kelÄ— sunkiausius akmenis ir keikÄ— gravitacijÄ…? Ta niekas tada tiesiog neiÅ¡mÄ…stÄ—, kad reik patyrinÄ—t, kodÄ—l kÅ«nas krenta (arba turi svorį). TaÄiau puikiai mokÄ—jo suskaiÄiuoti, kokio stiprumo tarkim virvÄ—s reikia, kad iÅ¡laikyt tokį svorį 
Ar kaip paskaiÄiuot tilto arkos formÄ…, kad atlaikytų tam tikrÄ… svorį.
Nelogiškesnė
AÅ¡ jau kelis kart raÅ¡iau, kad tikimybiÅ¡kai egįstuoja reiÅ¡kiniai, kurių mes dar nei žinome, nei matome, nei įrodÄ—me. TaÄiau tuo paÄiu, tokie reiÅ¡kiniai dar ir nÄ—ra įvardinti. Lygiai tas pats, kaip ir gravitacija (apie kuriÄ… dabar galime kalbÄ—ti tik todÄ—l, kad jinai atrasta
Temoje gi kalba apie kažkokius reiÅ¡kinius, kuriuos tarkim kartais matome, arba jauÄiame, arba prigalvojome, kad paaiÅ¡kinti kažkokį kitÄ… reiÅ¡kinį. Pagal jų apibÅ«dinimÄ…, neiÅ¡eina moksliÅ¡kai jų paaiÅ¡kinti. Jie įvardinti kaip paranormalÅ«s. Gal bÅ«t ateityje paaiÅ¡kÄ—s, kad jie iÅ¡galvoti, arba jie bus paaiÅ¡kinti, ar dar koks nors variantas.
Nemažai domiuosi mokslu ir jo pasiekimais, todėl pasiūlymas pažiūrėti populiariojo mokslo kanalą, privertė nusišypsoti. Be to namie televizoriaus neturiu
Na bent kokiÄ… nors gerÄ… emocijÄ… sukÄ—liau
Kaip bebÅ«tų paradoksalu, mes Äia nagrinÄ—jame grynai filosofinį klausima, o ne mokslinį.
Tai va. Norint tÄ™sti diskusijÄ…, reiktų apsibrėžti, apie kokius reiÅ¡kinius Å¡nekame. AÅ¡ galiu pasiÅ«lyti variantų, bet žinau, kad tuÄtuojau vÄ—l bus pradÄ—tos cituoti japonų patarlÄ—s.
Na tai pagaliau priėjom bendros išvados, kad vistik kažkokių reikinių esama, kurių mokslas nesugeba paaiškinti, bet kada nors paaiškins. Tą aš ir bandžiau pasakyti
Galima. Pavyzdžiui dėl ozono sluoksnio plonėjimo ašigaliuose kalti freonai. Bet kokį vadovėlį atsiversk. Net aukštosiose. Ir profesoriai visi kaip susitarę tą patį sako.
Turbūt dėl to, kad tais laikais tokie pasitalai buvo laikomi pseudomokslu.
Prašau mane pataisyti, jei kur nors suklydau...
Nemalonu sakyti, taÄiau Å¡itai buvo pasakyta senių seniausiai. Pirma pastraipa, jei kÄ… ...
Ir dar pasikartosiu iš naujesnių pranešimų:
Tai kad nėra tų reiškinių (apie kuriuos galime kalbėti), jie egzistuoja tik tikimybiškai. Kitaip tariant todėl, kad mes neištyrėme visatos 100%, vadinasi yra, arba gali būti, kažkas, ko dar nežinome. O tie reiškiniai, kurie yra dabar tiriami, jie ir bus vienaip ar kitaip įrodyti ar atmesti.
Kol kas temoje buvo tik fantazijos ir hipotezės. Jokių realių reiškinių, dėl kurių galima būtų kaltinti mokslą ar kažką kitą.
Neapleidžia jausmas, kad yra tiesiog pateikiami savo įsitikinimai (rusiÅ¡kai panaÅ¡iau į заблуждениÑ), visiÅ¡kai nesigilinant kÄ… raÅ¡o oponentai.
Kaip suprantu, kas lieÄia ozonÄ…, tarkim supaprastinta Kembridžo informacija arba Smithsonian mag arba NOAA matyta? Kokie komentarai bÅ«tų?
Aš pats aplinkos inžinierius pagal išsilavinimą. Beabejo matyta. Kaip jau sakiau, tai jau tapo nepajudinama dogma.
Mano komentaras būtų toks. Ozonas susidaro O2 veikiant UV spinduliams (nuo 175 iki 315 nm). O3 veikiant UV nuo 200 iki 280 nm jis vėl atvirsta į deguonį. Taigi realiai UV spindulių daugiau sugeria deguonis, nes jo daugiau atmosferoje yra. O ozonas tėra tos reakcijos produktas. Ozono skylės atsiranda ir užsilopo savaime, priklausomai nuo metų laiko.
Vat jum 7-8 klasės chemija bei fizika, pritempta prie Du Pont pageidavimų.
Tai jei teisingai suprantu, kad ozonas susidaro veikiant deguonį UV spnduliais, tai nesant UV spindulių, ozonas nesusikuria. Nu ir tipo virš antarktidos poliarinės nakties metu, ta skylė ir susiformuoja?
Nelabai mano sritis ir gilintis nežinau ar turi prasmÄ™, taÄiau jei yra tvarkingas mokslinis Å¡io proceso įrodymas, tada gal vertÄ—tų kokiam Hardvarde padaryti pristatymÄ…, panaÅ¡iai pasinaudojant modeliavimu, bei parodant, kad CFC neturi įtakos į ozono skylių susidarymÄ…, o tas procesas yra grynai meteorologinis (ar kaip Äia turi vadintis) ir įtaka jam daro tokie tai iÅ¡vardinti faktoriai. KodÄ—l to nedaroma? NÄ—r finansavimo? Ar niekas nesuinteresuotas sužinoti teisybÄ™? Samokslas? Jei yra žinoma, kaip veikia viskas iÅ¡ tiesų, ta gera galimybÄ— daug kÄ… "pastatyti į vietÄ…". Niekam nesinori?
TaÄiau Å¡ioje vietoje mokslo nelabai yr
Kaip rašiau, labiau labaratorijų ir "pagalbinių mokslų" užsiėmimas, kurie turi remtis fundamentalių mokslų dėsniais. Ta pati biologija, realiai gi remiasi tarkim chemija.
ÄŒia bÅ«tų analogoja su tarkim E621, kai mokslas leido atsirasti galimybei sukurti tokiÄ… cheminÄ™ medžiagÄ…, taÄiau jos panaudojimas, jau ne mokslo prerogatyva
Apie tai, kad Äia susijÄ™ su Dupont patento pasibaigimu, aÅ¡ girdÄ—jÄ™s ...
administratorius
LPA narys
Man atrodo, kad šio "nesusikalbėjimo" priežastis - bazinė Mokslo samprata.
Tavo pasisakymuose dominuoja akademinis skirstymas į "fudamentaliuosius" ir "taikomuosius" mokslus, arba kaip juos vadini - "pagalbinius". Atseit Mokslą kuria tik fundamentalieji ir jie neklysta, o taikomųjų veikla - tai jau ne mokslas.
TaÄiau "taikomieji mokslai" - tai irgi Mokslas. Tiksliau - jo dalis. Tiek buitiniu supratimu, tiek ir pagal formalųjį skirstymÄ….
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Karo pramonei niekas nieko nepritempinėja, nes tyrimai vistiek būna įslaptinti. Pritempinėjami tyrimų rezultatai korporacijų naudai. Konkretūs pavyzdžiai būtų pavyzdžiui saldiklio aspartamo saugumas. Arba šiuolaikinių vakcinų saugumas. Arba freonų kenksmingumas aplinkai ir ozono sluoksniui.
Na prie to, kad po to visokie doktorantai ginasi disertacijas remdamiesi tokiu "mokslu", o trÄioje kartoje tai tampa nepajudinamomis dogmomis.
Jei man reikÄ—s 154CM plieno savybių, tu gali iki pažaliavimo įrodinÄ—ti, kad AUS8 yra geresnis. Ir atvirkÅ¡Äiai. ÄŒia jau cituoju VladÄ… ir klausiu "Kam geresnis?".
Paimkime tokiÄ… paralelÄ™. AmazonÄ—s džiunglÄ—se, naktį, stovi vietinis indÄ—nas, niekada nesusidÅ«rÄ™s su civilizacija. Už Å¡imto metrų nuo jo, eina Bear Grylls, o paskui jį seka operatorius su kamera ir prožektorium. Kaip jum atrodo, kiek Å¡imtų metų tam indÄ—nui prireiks, kad tÄ… scenÄ…, kuriÄ… matÄ—, galÄ—tų apibÅ«dinti moksliÅ¡kai? Tai gal mes esam tÅ«kstanÄius metų nuo to mokslo iÅ¡sivystimo lygio, kai bus galima paaiÅ¡kinti paranormalius reiÅ¡kinius? Arba galim įsispraust į Å¡iandieninio mokslo rÄ—mus ir tÄ… amazonÄ—s indÄ—nÄ… iÅ¡sikepti pietums, nes jis matÄ— tai, kas neegzistuoja...
klubo narys
"Viskas yra vaistai ir viskas yra nuodai, svarbu tik matas. Paracelsas"
Information is a weapon of mass destruction...