Šį rudenį prisirinkau šakalių – vis negalėjau ramiai praeiti pro pastebėtas įdomiai pasikreivojusias šakas. Štai, kad ir alksnio kreivuolis. Buvau iš jo pabaigęs drožinėti samtelį. Bet po apsilankymo ir apsižvalgymo Algirdo dirbtuvėse gimė naujų minčių.
Toks tad gavosi margaraštis žaltys. Darbavausi tik peiliu, o išskobiau lenktu peiliu. Raštus drožinėjau tiesiai ant dirbinio be jokios praktikos ir tam tinkamo peiliuko. Sutepus pakaitintu linų sėmenų aliejumi mediena nusidažė gelsvai rausva spalva ir samtelis pavirto oranžinu žalčiu.
Kuksiokas klasikinis, eiliniam vartotojui Asmeniškai man labiau patinka nešlifuoti kuksiokai. Labiau egzotiškai atrodo.
Dėl apdailos, tai ir man labiau ima patikti drožinėjimo būdu užbaigta apdaila, bet šiuo konkrečiu atveju norėjosi labiau akcentuoti pačią formą ir medienos israiškingumą
Štai šiek tiek ir egzotikos - puvimo grybų paveiktas beržas. Lietuviško tikslaus trumpinio nesugalvojau, o angliškai "spalted wood". Kaušo išorę užbaigiau tik peiliu, vidų šlifavau.
Štai šiek tiek ir egzotikos - puvimo grybų paveiktas beržas. Lietuviško tikslaus trumpinio nesugalvojau, o angliškai "spalted wood". Kaušo išorę užbaigiau tik peiliu, vidų šlifavau.
Ištrauksiu į dienos šviesą - kuksa iš Kernavės apylinkėse augusio beržo kamblio. Formos pasirinkimą įtakojo šiame puslapyje užmatyti darbai http://www.handmadeofwood.com/gallery .
Ilgai stovėjo nepabaigta (išdrožta, virinta vandenyje su druska ir lėtai išdžiovinta). Bet buvau priverstas prie jos sugrįžti - perskobiau vidų, padailinau išorines formas. Dėl margo medienos rašto nusprendžiau ją šlifuoti. Naudojau 60, 80, 100, 120, 150, 180, 220 grūdėtuvo šlifavimo popierių. Su 320 ir 400 grūdėtumo popieriumi atlikau maždaug po keturis (tiksliai nepamenu) šlifavimo-drėkinimo etapus. Tą patį porą kartų atlikau ir su 600-ku. Pabaigai pašlifavau su 1000 bei 1200. Ištepiau pakaitintu linų sėmenų aliejumi.
Kadangi tema nuo kuksų drožimo peiliu išsiplėtė iki instrumentų, medienos panaudojimo ir mitologijos, siūlau aplankyti atnaujintą draugo Anderso svetainę. Jis yra ekologiško meistravimo specialistas, mokytojas ir rašytojas. Gyvena Švedijoje, lankėsi Varėnoje. Darbuojasi nenaudodamas elektros, klijų, lako ir švitrinio popieriaus. Kirvis, peilis, o ypač lankena yra jo instrumentai. Andersas taip par daro peiliukus, perparduoda įvairius instrumentus. Svetainėje galima rasti idėjų drožimui peiliu ir teisingam meistravimui. Andersas domisi, ar Lietuvoje kas norėtų išversti ir išleisti jo naują knygą ir kur įsigyti virvės.
„...Senovės raštuose, kur kalbama apie lietuvių tikėjimus, po šventojo medžio ąžuolo antruoju įvardijamas šermukšnis. Jo malkos tinkančios apeiginei ugniai. Dzūkijoje, tarp Tiltų ir Dargužių kaimų, kaip tik ir auga tokia pora: po galiūnu ąžuolu prisiglaudusi šermukšnėlė. Dieveniškių apylinkėse galima išgirsti pasakojant apie prosenovišką paprotį: „Seniau kai kurie žmonės išsirinkdavo miške kokį medį, paprastai šermukšnį, jį prižiūrėdavo, saugodavo iki savo mirties. Kai atsitikdavusi kokia negerovė, eidavo prie to medžio paguodos ieškoti“. Štai kur prasiskleidžia senoji lietuvio pasaulėjauta: prie medžio paguodos ieškoti...
Ir pagalbos šermukšnio galima paprašyti. Tarkime, žvejys vis traukia ir traukia tuščią tinklą. Kitą kartą, „išeidamas į marias“, turi į tinklą įpinti šermukšnio šakelių ir tokį pertraukti per trobos slenkstį. Skandinavų kraštuose senovėje šermukšnio medelį palenkdavo ir po juo su visais savo įnagiais praeidavo medžiotojai bei žvejai – kad laimė neaplenktų.
Lietuvių sakmėse teigiama, kad šermukšnyje gyvenančios kalvių dvasios. O kalvis kitados nukalė žmonėms saulę, pasilypėjo ant savo trobos stogo ir pakabino ją danguje. Ši sakmė 1261 metais užrašyta rusų metraštyje (vadinamojoje Malalos kronikoje), kur pasakojamas ir Sovijaus mitas apie baltų gentyse įsigalėjusio mirusiųjų deginimo papročio kilmę.
Apskritai šermukšnis susijęs su dangiškaisiais dievais, pasaulio kūrėjais. Todėl jo labai bijančios mitinės požemio bei vandenų dievybės, chtoniškieji gaivalai. Šermukšnine lazda nesunkiai atsiginama nuo velnio. Tik reikia žinoti, kaip smūgius jam atseikėti, – ogi skaičiuojant! Nes kartą su šermukšnine gavęs velnias prašo: pridėk antrą! Bet jei sudavei antrą, tai skubiai šerk ir trečią. Arba mušdamas tą nenaudėlį, vis sakyk – viens, viens, viens – tik taip velnią įveiksi. Mat poriniai smūgiai šėtonui stiprybę teikia. Labai nemėgsta jis šermukšnio, net vardo nesugeba ištarti, velniui teišeina ... „mukšnis“. ...“
„... Gūdų rudens metą, kai kiti medžiai išsigandę virpa, šermukšnis tarsi dainuoja gyvenimą (B. Sruoga); jis net tamsoje dega kaip gyvybės žvakė (K. Boruta)..."
Jei esi vedęs, tai žmona tokia įndų ir įrankių gausa turėtų būti patenkisnta. Jei nevedęs, tai po tokios kolekcijos paskelbimo jau neilgai.... :)
Yra medžio pjuvenų poreikis židiniui užkurti
Pristatysiu dar vieną šaukštą. Nežinau kokio vaismedžio ši mediena. Malka atrodė beviltiškai pagadinta nuo ilgo gulėjimo lauke. Bet peiliu nuiminėjant sugadintą medienos sluoksnį po sluoksnio ėmė ryškėti sveikoji vaismedžio dalis. Pastruoju metu vis mažiau norisi naudoti šlifavimo popierių, bet šį kartą nusprendžiau užbaigti šlifuodamas. Nusimušiau ir nuo skaičiaus kiek kartų kartojau šlifavimo-drėkinimo procedūrą. Bet apsiginkluoti kantrybe vertėjo:
Vertėjo.
Tik šaukštui reikėtų užapvalinto galo, kad iš lėkštės iki dugno visą turinį iškabint galimėtų, o su plokščiu galu - tai greičiau semtuvėlis. ;)
Pastabą priimu Čia tiesiog kaip bendrinį žodį vartoju viskam su kuo galima kabinti ar semti
Iš tikrųjų kol kas gimsta daugiau vaizduotės vaisiai nei rakandai tikrąjai paskirčiai, bet manau su laiku ateis ir supratimas apie tinkamas formas praktiniam pritaikymui.
Šį rudenį prisirinkau šakalių – vis negalėjau ramiai praeiti pro pastebėtas įdomiai pasikreivojusias šakas. Štai, kad ir alksnio kreivuolis. Buvau iš jo pabaigęs drožinėti samtelį. Bet po apsilankymo ir apsižvalgymo Algirdo dirbtuvėse gimė naujų minčių.
Toks tad gavosi margaraštis žaltys. Darbavausi tik peiliu, o išskobiau lenktu peiliu. Raštus drožinėjau tiesiai ant dirbinio be jokios praktikos ir tam tinkamo peiliuko. Sutepus pakaitintu linų sėmenų aliejumi mediena nusidažė gelsvai rausva spalva ir samtelis pavirto oranžinu žalčiu.
Toks "čerpokas" man būtų labai tikęs kai tarnavau. Pasemi ir yra ką praryti-talpus
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
O tas puvėsis gan spalvingas. Meniniu požiūriu tinkamas
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
Nepamirštu ir praktinės pusės
Kuksiokas klasikinis, eiliniam vartotojui
Asmeniškai man labiau patinka nešlifuoti kuksiokai. Labiau egzotiškai atrodo.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
Dėl apdailos, tai ir man labiau ima patikti drožinėjimo būdu užbaigta apdaila, bet šiuo konkrečiu atveju norėjosi labiau akcentuoti pačią formą ir medienos israiškingumą
Štai šiek tiek ir egzotikos
- puvimo grybų paveiktas beržas. Lietuviško tikslaus trumpinio nesugalvojau, o angliškai "spalted wood". Kaušo išorę užbaigiau tik peiliu, vidų šlifavau.
Vo čia tai ginklas
www.kalviodarbai.lt
taikliai - prilipo
Lygiai 0,5
Ištrauksiu į dienos šviesą - kuksa iš Kernavės apylinkėse augusio beržo kamblio. Formos pasirinkimą įtakojo šiame puslapyje užmatyti darbai http://www.handmadeofwood.com/gallery .
prie jos sugrįžti - perskobiau vidų, padailinau išorines formas. Dėl margo medienos rašto nusprendžiau ją šlifuoti. Naudojau 60, 80, 100, 120, 150, 180, 220 grūdėtuvo šlifavimo popierių. Su 320 ir 400 grūdėtumo popieriumi atlikau maždaug po keturis (tiksliai nepamenu) šlifavimo-drėkinimo etapus. Tą patį porą kartų atlikau ir su 600-ku. Pabaigai pašlifavau su 1000 bei 1200. Ištepiau pakaitintu linų sėmenų aliejumi.
Ilgai stovėjo nepabaigta (išdrožta, virinta vandenyje su druska ir lėtai išdžiovinta). Bet buvau priverstas
greitas
А мне плевать - я агент "007", и клинок не по центре.. блин
Dėkui, Vyki, tavo kuksa jau sklidina alaus.)
O bent puse litro telpa
To paties likimo beržas. Ir štai toks "obuolys":
Iš miške virtusio beržo medienos, bet matyt jau šiek tiek pagulėjusio, tad teko taikytis prie nenuspėjamo medienos elgesio:
administratorius
LPA narys
Gavosi dailus padėklas samčiui.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Netikėta, bet kokia puiki mintis
klubo narys
Kadangi tema nuo kuksų drožimo peiliu išsiplėtė iki instrumentų, medienos panaudojimo ir mitologijos, siūlau aplankyti atnaujintą draugo Anderso svetainę. Jis yra ekologiško meistravimo specialistas, mokytojas ir rašytojas. Gyvena Švedijoje, lankėsi Varėnoje. Darbuojasi nenaudodamas elektros, klijų, lako ir švitrinio popieriaus. Kirvis, peilis, o ypač lankena yra jo instrumentai. Andersas taip par daro peiliukus, perparduoda įvairius instrumentus. Svetainėje galima rasti idėjų drožimui peiliu ir teisingam meistravimui. Andersas domisi, ar Lietuvoje kas norėtų išversti ir išleisti jo naują knygą ir kur įsigyti virvės.
Na galėsi dabar velnius baidyti
tik gaila sulaužyti, bo gražus.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
Ne bėda, jei ir lūžtų - dar atliko šermukšnio medienos, tik gaila, kad lazdai per trumpa
Padirbau šaukštą iš šermukšnio medienos, bet štai ką radau įdomaus parašytą apie šį medį:
Apie šermukšnio mitologiškumą
http://www.glaustai.lt/nuoroda/sermuksnis-paguodos...
„...Senovės raštuose, kur kalbama apie lietuvių tikėjimus, po šventojo medžio ąžuolo antruoju įvardijamas šermukšnis. Jo malkos tinkančios apeiginei ugniai. Dzūkijoje, tarp Tiltų ir Dargužių kaimų, kaip tik ir auga tokia pora: po galiūnu ąžuolu prisiglaudusi šermukšnėlė. Dieveniškių apylinkėse galima išgirsti pasakojant apie prosenovišką paprotį: „Seniau kai kurie žmonės išsirinkdavo miške kokį medį, paprastai šermukšnį, jį prižiūrėdavo, saugodavo iki savo mirties. Kai atsitikdavusi kokia negerovė, eidavo prie to medžio paguodos ieškoti“. Štai kur prasiskleidžia senoji lietuvio pasaulėjauta: prie medžio paguodos ieškoti...
Ir pagalbos šermukšnio galima paprašyti. Tarkime, žvejys vis traukia ir traukia tuščią tinklą. Kitą kartą, „išeidamas į marias“, turi į tinklą įpinti šermukšnio šakelių ir tokį pertraukti per trobos slenkstį. Skandinavų kraštuose senovėje šermukšnio medelį palenkdavo ir po juo su visais savo įnagiais praeidavo medžiotojai bei žvejai – kad laimė neaplenktų.
Lietuvių sakmėse teigiama, kad šermukšnyje gyvenančios kalvių dvasios. O kalvis kitados nukalė žmonėms saulę, pasilypėjo ant savo trobos stogo ir pakabino ją danguje. Ši sakmė 1261 metais užrašyta rusų metraštyje (vadinamojoje Malalos kronikoje), kur pasakojamas ir Sovijaus mitas apie baltų gentyse įsigalėjusio mirusiųjų deginimo papročio kilmę.
Apskritai šermukšnis susijęs su dangiškaisiais dievais, pasaulio kūrėjais. Todėl jo labai bijančios mitinės požemio bei vandenų dievybės, chtoniškieji gaivalai. Šermukšnine lazda nesunkiai atsiginama nuo velnio. Tik reikia žinoti, kaip smūgius jam atseikėti, – ogi skaičiuojant! Nes kartą su šermukšnine gavęs velnias prašo: pridėk antrą! Bet jei sudavei antrą, tai skubiai šerk ir trečią. Arba mušdamas tą nenaudėlį, vis sakyk – viens, viens, viens – tik taip velnią įveiksi. Mat poriniai smūgiai šėtonui stiprybę teikia. Labai nemėgsta jis šermukšnio, net vardo nesugeba ištarti, velniui teišeina ... „mukšnis“. ...“
O štai kaip apie šermukšnį užsimenama lietuviškoje poezijoje
http://www.ipc.lt/liet/old/pagalba-str-medis.php
„... Gūdų rudens metą, kai kiti medžiai išsigandę virpa, šermukšnis tarsi dainuoja gyvenimą (B. Sruoga); jis net tamsoje dega kaip gyvybės žvakė (K. Boruta)..."
Mentelė ir puošybos elementų bandymas:
administratorius
LPA narys
Skoningas bandymas
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Panašu į irklą
tinka.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
Beje, laivui ir irklas nepamaišys
Mielas laivelis
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
Ačiū už taiklius pastebėjimus
, pačiam ne visad pavyksta "pakrikštyti" naujo dirbinio
Beržo mediena, dažyta tirpioje kavoje:
Platus (bet ne šį kartą), išduobtas, ilgas ir siauras, kasdien prie stalo įkyriai braunas
Gražus šaukštelis. Nuostabi medžio faktūra.
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
Jei esi vedęs, tai žmona tokia įndų ir įrankių gausa turėtų būti patenkisnta. Jei nevedęs, tai po tokios kolekcijos paskelbimo jau neilgai....
http://httplaidasuabweeblycom.weebly.com/
Yra medžio pjuvenų poreikis židiniui užkurti
Pristatysiu dar vieną šaukštą. Nežinau kokio vaismedžio ši mediena. Malka atrodė beviltiškai pagadinta nuo ilgo gulėjimo lauke. Bet peiliu nuiminėjant sugadintą medienos sluoksnį po sluoksnio ėmė ryškėti sveikoji vaismedžio dalis. Pastruoju metu vis mažiau norisi naudoti šlifavimo popierių, bet šį kartą nusprendžiau užbaigti šlifuodamas. Nusimušiau ir nuo skaičiaus kiek kartų kartojau šlifavimo-drėkinimo procedūrą. Bet apsiginkluoti kantrybe vertėjo:
Slyva turėtų būti
www.kalviodarbai.lt
administratorius
LPA narys
Vertėjo.
Tik šaukštui reikėtų užapvalinto galo, kad iš lėkštės iki dugno visą turinį iškabint galimėtų, o su plokščiu galu - tai greičiau semtuvėlis.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Pastabą priimu
Čia tiesiog kaip bendrinį žodį vartoju viskam su kuo galima kabinti ar semti 
Iš tikrųjų kol kas gimsta daugiau vaizduotės vaisiai nei rakandai tikrąjai paskirčiai, bet manau su laiku ateis ir supratimas apie tinkamas formas praktiniam pritaikymui.
klubo narys
...atsiranda įdirbis....
"Raibos gegutės" - šaukštai iš kriaušės medienos ir mentelė iš šermukšnio:
Priklaudžiau vėjo palaužtą slyvą. Šerdis pasirodė pagedusi, tad drožinėjant teko kažkaip suktis
klubo narys
Liuks dalykėliai
Keletas šaukštų:
Persisukusi šaka ir atsivėrusi skylė pastūmėjo improvizuoti žalčio tematika:
klubo narys
Gražu
Ta liepos šaknis tokia nupilkėjusi buvo ir spalvas atskleidė tik padrožinėjus...
Dar keli darbai iš beržo:
Į rankas pakliuvo liepos šaknis:
klubo narys
Fainulis
Klevas
administratorius
LPA narys
Tobulėji - pradeda ryškėti laisvos kūrybos štrichai.
Geriausias peilis yra tas, kurį turi, kai tau jo prireikia...
Leidžiu pamažu iš butelio džiną
Dar vienas klevas:
klubo narys
Information is a weapon of mass destruction...
Apie tai nepagalvojau... Po šimts pypkių!