www.knives.lt – tai Peilininkų asociacijos tinklalapis.

IĮ „Olivje suvenyrai“ yra Peilininkų asociacijos narys ir turi asociacijos tinklalapyje savo parduotuvei skirtą puslapį.

 

Kiekvienas plienas savaip geras. Daug svarbiau, kad plienas būtų teisingai užgrūdintas, nes tik tuomet atsiskleidžia geriausios plieno savybės.

Bet jeigu padarysim prielaidą, kad visi plienai užgrūdinti optimaliai, o peilių geležtėms nebus keliami ypatingi reikalavimai, iš populiariausių atsparių korozijai plienų galima butų išskirti miltelinius: CPM S30V, CPM S90V, RWL-34, CPM 154, bei homogeninius: ATS-34, 154CM, BG-42, VG-10, 440C arba jų analogai (žr. atsakymą į 4 klausimą).

Atsparių korozijai plienų su geromis pjovimo savybėmis (kai sudėtyje anglies >1%) yra žymiai daugiau, tačiau visų jų neminėsim, nes peilių gamybai jie naudojami palyginti retai. Taip pat nepaminėjom ir anglingų plienų, nes pjauna jie nors ir gerai, tačiau yra neatsparūs korozijai, todėl mažiau praktiški.

 

Gerber "Freeman™ Folder“ (mod. 22-17170) – geras didelis lenktinis peilis, visiškai tinkamas išvykoms į gamtą. Jis patikimas ir pakankamai patvarus, nes rankenos rėmai pagaminti iš storų atsparaus krozijai plieno plokštelių, dėl atviros rankenos konstrukcijos geležtės užraktas sunkiai užsiteršia ir lengvai prasivalo, o papildomai pritvirtintos medines kriaunos leidžia patogiai suimti peilio rankeną. Geležtė pagaminta iš plieno AISI 440A, kuris atsparus korozijai (taigi peilis reikalaus mažiau priežiūros) ir lengvai galandasi pirmu pasitaikiusiu po ranka abrazyvu (kas patogu išvykose). Tačiau šis plienas nėra labai atsparus dilimui, todėl gan greitai atšimpa. Bet išvykoje į gamtą pasipjaustyti dešrą ir padrožti šaką jo pilnai pakaks.

Jeigu šio peilio dizainas Jums patinka ir peilis patogus rankoje, bet norite su geresnio plieno geležte, tuomet rekomenduotume brangesnį modeli – „Gerber Freeman™ S30V®“. Lietuvoje jį galima užsisakyti per parduotuvę „Olivje suvenyrai“.

Optimalias kaitinimo temperatūras rasite šio plieno informaciniame lape:

Normalizavimas - 750-800*C. Vėsinama ore.

Grūdinimas - 780-820*C. Ruošinio įkaitimo laikas priklauso nuo kaitinimo būdo. Kai visas ruošinys pasiekia reikiama temperatūra ir vienodai įkaista, laikyti krosnyje galima ne ilgiau 3-5 minutes, nes toliau prasidės nepageidautini metalo struktūros pasikeitimai.

Grūdinti rekomenduojama augaliniame aliejuje.

Atkaitinimas - 150-250*C 2-3 val.

Papildymas:

Jeigu grūdiname elektrinėje krosnyje, ruošinio perkaitimo laikas apytiksliai skaičiuojamas 2 min. - 1mm storio įvertinant, kad kaista iš dviejų pusiu jei daiktas plokščias. Taigi, perkaitimo laikas 5,5 mm butu apie 5,5 min. Sis laikas yra apytikslis. Perkaitęs metalas (pasiekęs temperatūrą) turi išbūti tokios temperatūros tam tikra laika, kad pasikeistų struktūra į austenitą (austenitizuotusi).

Austenitizavimasis įvyksta labai greitai angliniams, kiek lėčiau "nesudėtingiems legiruotiems " plienams kaip 12C27, 440A, AEB-L. Pvz. Sandvik nurodo, kad 12C27 2,5mm storio juostą išlaikyti prie pasiektos temperatūros (ne plieno, o krosnies) reikia 5 min. ATS-34 - 154CM austenitizavimosi laikas 30-45 min., S30V - apie 30 min., RWL-34 - 10-15 min. Damasteel rašo, kad kuo "fainesne" plieno struktūra, tuo austenitizavimosi laikas trumpesnis ir tai yra tiesa.

Jau buvo minėta, kad nelegiruotą plieną grūdinant aukšto dažnio srovės įrenginiu, išlaikymas yra minimalus, nes temperatūra paprastai viršijama vertinant ja pagal spalva, be to ruošinio vidus įkaista anksčiau nei išore. Viršijus nustatytą temperatūrą, iš lėto pradeda "augti" struktūra ir plienas tampa trapesnis. Taigi, grūdinant ADS viršijama temperatūra, bet išlaikoma labai trumpai, dėl to struktūra "neužauga".

Grūdinant krosnyje, turime tikslią temperatūrą, prie kurios struktūra "neauga", bet negalime tiksliai nustatyti išlaikymo laiko, dėl to kažkiek "perlaikome". Legiruotų plienų (ATS, D2, CPM) atleidimas trunka min. 2 kartus po 2 val. Anglingų ir "nesudėtingų" legiruotų apie 30 min. Takefu Suminagashi informaciniame lape rašoma, kad atleisti "kol perkais ruošinys". Girdėjęs, kad kalviai taip daro, pvz. kol metalas tampa "šiaudu spalvos". Pagal metalurgijos teorija, min. atleidimas yra 30 min., bet laikas trumpėja didinant temperatūra ir atvirkščiai. Galima sakyti, kad angligų plienų (Takefu Suminagashi centrinis sluoksnis yra grynas anglinis "kalviskas" plienas) grūdinimas "iš intuicijos" duoda max. rezultatus. Bet neišvengiama ir klaidų.

Taigi atsakymą suformuluočiau:

Jei grūdinate elektrinėje krosnyje, temperatūra 820*C jei galite garantuoti tikslia temperatūrą, jei negalite, reikia neviršyti šios ribos. Išlaikymas prie temperatūros 5,5 mm juostai - apie 7 min. Jei grūdinate "kalviškai" ir temperatūrą nustatinėjate pagal spalvą, vos pasiekus "tinkamą spalvą" iš karto aušinti. Aušinimas alyvoje. Kokią alyvą naudoti nesvarbu. Skirsis tik išskiriamų dujų kvapas ir kenksmingumas. Tinka ir variklinė sena alyva ir augalinis aliejus. Svarbu, kad visa geležte butų panardinama į alyvą, nes kitaip ji gali užsidegti. Atleidimas apie 200 *C apie 30 min. Naudojant mažesne temperatūrą plienas bus kietesnis, didesnę - atsparesnis smūgiams. Negalima atleisti žemesnėje kaip 175*C temperatūroje. Sėkmingai atleisti galima buitinėje orkaitėje, įsitikinus temperatūros tikslumu.

                                                                                            T.Kučiauskas /GIKO/

Spyderco Endura yra ne pats blogiausias peilis kasdieniam nešiojimuisi mieste, tačiau išvykoms į gamtą rekomenduotume kita Spyderco modeli – Military, kurio ir geležtė kiek ilgesnė, ir plienas geresnis, ir rankena patvaresnė.

Ar 3 mm geležtė nėra per plona – negalime atsakyti, nes daug kas priklauso nuo to, kam ir kaip bus naudojamas peilis.

Kalbant apie peilio patvarumą reikėtų atminti, kad kuo didesnę dalį geležtėje sudaro kiaurymė, tuo silpnesnė bus geležtė šoninėms apkrovoms, todėl bemaž visų Spyderco modelių geležtės yra tuo atžvilgiu nepatikimos.

Na, o vertinant bendrai, bet kuris sulankstomas peilis dėl savo konstrukcijos sudėtingumo yra mažiau patikimas už ištisinį peilį.

Todėl tiems atvejams, kai turistinis žygis yra daugiau, nei vienadienė išvyka į gamtą, o Jūs norite turėti patikimus ir funkcionalius įrankius, siūlome įsigyti daugelio turistų praktine patirtimi išbandyta rinkinį – ištisinį peilį su 9-12 cm geležte ir nedidelį daugiafunkcinį sulankstomą peiliuką, kaip priedą prie kirvuko ir/ar sulankstomo pjūklo.

Pavyzdžiui Mora 2000 ir Victorinox Climber. Abu jie puikiai susidoros su visomis peiliui skirtomis užduotinis ir bus naudingi daugeliu kitų atvejų.

 

Apie tai, kokius peilius vertėtų turėti virtuvėje, jau rašėme straipsnyje "Virtuviniai peiliai" bei ankstesniuose atsakymuose į klausimus. 

Tam, kad galėtume padėti išsirinkti konkretaus gamintojo "Šefo" peili, reikėtų bent apytiksliai žinoti kiek lėšų ketinate skirti peilio įsigijimui ir kokius reikalavimus šiam peiliui turite, nes peilių asortimentas yra labai įvairus, tad pasirinkimas pakankamai platus.

Tiems, kas neturi jokių įpatingų reikalavimų, rekomenduojame rinktis peilį pagal tai, kaip patogiai peilis "gula" į ranką ir, kad peilio dizainas Jums patiktų.

Didieji peilių gamintojai geležčių ašmenis paprastai frezuoja arba šlifuoja specialiai tam skirtomis kompiuteriu valdomomis CNC staklėmis.

Peilių meistrai naudoja juostines arba diskines šlifavimo mašinas, pvz.:

http://www.wiltontool.com/Categories.aspx?cat=333258

http://www.burrking.com/images/960-272.pdf

Panašias juostines šlifavimo stakles galima pasidaryti ir pačiam:

http://www.mickleyknives.com/html/no_weld_grinder.html

http://www.youtube.com/watch?v=HfkXQITJeic

Tačiau svarbiau yra ne šlifavimo mašinos kokybė, o kokybiškas ir konkrečiai operacijai tinkamas šlifavimo audinys.

Jei su šlifavimo mašina nuolydžiai nesigauna lygiai, darbą su mašina reikėtų derinti su darbu paprasta dilde. Tai, žinoma, galioja tik negrūdintam plienui. Grūdintam - šlifavimo audinys ar popierius priklijuotas kad ir prie tos pačios dildės.

Kol akis nėra įgudusi, kad ašmenų nuolydis abejose geležtės pusėse būtų lygus ir vienodas, pradžiai nuolydžių briauną ir ašmenų stori ant geležtės ruošinio galima užbrėžti kietmetalio rėžtuku, o toliau viskas priklauso nuo stropumo ir rankų įgudimo.

Čia nepadės nei laikikliai, nei atramos. Tiksliai ir lygiai nušlifuoti nuolydžius išmokstama tiktai dirbant. O pagrindinė taisyklė – neskubėti.

 

Kalbant apie peilius aplamai ir apie medžioklinius tame skaičiuje, sąvoka „geriausias peilis“ yra labai sąlyginė, nes kiek yra peilių naudotojų, tiek gali būti ir nuomonių. Kiekvienas renkasi pagal savo finansines galimybes, praktinius poreikius bei supratimą.

Vertinant medžioklinių peilių technines charakteristikas ir jų mažmeninę kainą, galima sutikti, kad GIKO bei kai kurie Linder ar Buck medžioklinių peilių modeliai tikrai verti savo kainos. Čia dar galima būtų pridurti Fallkniven ir EKA gaminamus medžioklinius peilius.

Tačiau GIKO peiliai iš paminėtų išsiskiria pirmiausia tuo, kad tai yra autoriniai peiliai, gaminami individualiai ir nedideliais kiekiais. Bet kurioje kitoje valstybėje autoriniai peiliai yra žymiai brangesni už gaminamus pramoniniu būdu ne tik dėl didesnių darbo sąnaudų, bet ir dėl tokių peilių unikalumo. Todėl galima drąsiai teigti, kad GIKO peiliai Lietuvoje parduodami labai pigiai. Nors visais atžvilgiais yra labai kokybiški.

Įsigyti GIKO medžioklinių peilių galima tiek parduotuvėse (Vilniaus ginklai, Oksalis, Olivje suvenyrai), tiek užsisakyti pas Meistrą tiesiogiai (žr. atsakymą į 42 klausimą). Tik užsisakant reikėtų žinoti, kad teks laukti savo peilio keletą mėnesių, nes užsakymų yra daug, o Meistro galimybės ribotos.

Gandai, kad Lietuvos rinkai GIKO pateikia tuos peilius, kurie netinka eksportui, yra visiškai nepagrįsti, nes visi peiliai gaminami vienodai kruopščiai. Į parduotuves GIKO peiliai patenka tuomet, kai pačios parduotuves užsisako peilius ar jų pagaminama šiek tiek daugiau nei buvo privačiai užsakyta. Taigi visi GIKO peiliai kokybės atžvilgiu yra vienodai geri.

 

Red Scorpion Six gamina keletą peilių modelių. Šių peilių techninius duomenis rasite čia..

Automobilių ir kitų mechanizmų lingėms naudojamas spyruoklinis plienas, kurį galima panaudoti ir peilių geležčių gamybai.

Jeigu automobilis Moskvič buvo senesnis nei 1985 laidos – plienas greičiausiai 40Г - 45Г, jeigu naujesnės laidos - 60С2 ar panašus spyruoklinis plienas.

Išdeginimas atliekamas labai paprastai: geležtės įkotė įkaitinama iki raudonumo ir „smeigiama“ į medinį koto ruošinį tol, kol sulenda iki reikiamo gylio.

Kad išdeginimas vyktų greičiau ir sklandžiau, prieš tai galima atitinkamo storio grąžtu išgręžti reikiamo gylio skylutes, tuomet išdeginamos tik skylutes skiriančios pertvaros.

Lyginant su kitais kiaurymių darymo būdais, išdeginimas turi tą privalumą, kad kiaurymė rankenoje atitinka įkotės formą. Kiaurymės kraštai šiek tiek suanglėja, bet rankenos patvarumui tai įtakos neturi.

Mūsų nuomone, tai savo japonišku stiliumi įdomūs peiliukai.

„Higo no Kami Burasu“ gaminami Japonijoje nuo XIX a. o jų kūrėju laikomas Motosuke Nagao iš Miki miesto. Po Antro pasaulinio karo pigūs ir praktiški Higonokami buvo išpopuliarėję taip, kad tapo vienu iš privalomų mokyklinių reikmenų. Sugriežtinus Japonijoje ginklų ir peilių kontrolę, šis naudingas įrankis buvo pašalintas iš mokyklų, tačiau tebeliko populiarus gyventojų tarpe.

Higonokami peilių konstrukcija labai paprasta: rankena suformuota iš sulenktos varinės plokštelės, kurios briaunos prilaiko sulenktą geležtę, o atlenkta atvirštinio tanto formos geležtė fiksuojama prispaudžiant ją pirštu.

Geležtė gaminama iš laminuoto anglingo plieno (gali būti „mėlynojo popieriaus plienas“ arba „baltojo popieriaus plienas“), kuris gerai pjauna ir lengvai galandasi.

Dėl primityvios rankenos konstrukcijos Higonokami peiliai nėra labai patogūs naudoti, tačiau kasdieniams buitiniams darbams to patogumo pakanka. Peiliai gaminami keleto dydžių ir gali būti įvairiai apipavidalinami, todėl jeigu Jums patinka nacionalinis japonų koloritas, Higonokami peiliukas ne tik džiugins akį, bet bus ir patikimas pagalbininkas.

Tik pasinaudoję peiliu, neužmirškite jo švariai nušluostyti, nes iš anglingo plieno pagamintos geležtės neatsparios korozijai.

Peiliai-peteliškės, nepriklausomai nuo jų dydžio, jokios kategorijos ginklams nepriskiriami ir parduodami ta pačia tvarka, kaip bet kokie kiti peiliai.



D kategorijos šaltiesiems ginklams priskirti tik  svaidomieji peiliai.  Šių peilių, kaip ir kitų D kategorijos šaltųjų ginklų  (kardai, kalavijai, durklai, stiletai, durtuvai, špagos) geležčių ilgiai bei ašmenų ypatybės norminiais aktais neribojami.

D kategorijos ginklus be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus.

Nešiotis D kategorijos šaltuosius ginklus draudžiama.



Jūsų minimi požymiai: geležtės ilgis iki 8,5 cm ir paaštrinimas tik iš vienos pusės, taikomi išimtinai šaltiesiems duriamiesiems ar pjaunamiesiems ginklams su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte.

Jūsų nurodytas puslapis – tai italo Paolo Dolcimascolo internetinė parduotuvė. Remdamiesi savo patirtimi, rekomenduojame RWL-34 plieną nusipirkti Švedijoje: http://www.nordellknives.com/indexx.shtml .

Palyginimui: 1 m ilgio, 5 cm pločio ir 3 mm storio RWL-34 plieno juosta Italijoje kainuoja 101 EUR, Švedijoje – tik apie 48 EUR.



Pritariame, kad geležtės kokybė priklauso ne vien nuo plieno rūšies, bet ir nuo tikslaus bei teisingo grūdinimo. Tai atsakinga, žinių ir patirties reikalaujanti operacija.

RWL-34 yra palyginti naujas plienas ir jo grūdinimo patirtį turi nedaugelis, bent jau Lietuvoje.

Todėl kai Jums reikės kokybiškai užgrūdinti iš RWL-34 pasigamintą geležtę, kreipkitės ir kuo galėdami padėsim. 

Elk Ridge – tai tik prekinis ženklas, kuris priklauso JAV registruotai firmai Master Cutlery, inc.

Elk Ridge peiliai gaminami Kinijoje iš pigaus AISI 440A plieno ir jokiomis geromis savybėmis nepasižymi.

Vienintelis šių peilių privalumas – maža kaina .

Rėminiams metalo pjūklams naudojamas įvairus greitapjūvis legiruotas įrankinis plienas (Сталь инструментальная быстрорежущая), kurio pavadinimas dažniausiai būna nurodytas ant pjūklo geležtės.

Pagal Rusijos standartus metalo pjūklas pažymėtas gali būti pvz. taip: 450x40x2x4 11P3AM3F2, kur pirma skaičių grupė – pjūklo matmenys, antroji – plieno rūšis.

Tokių pjūklų juostos kietumas apie 57 HRC (aplink tvirtinimo kiaurymes metalas kiek minkštesnis, o dantys - kietesni).

Kitos greitapjūvių įrankinių plienų rūšys: 11М5Ф, 9Х4М3Ф2АГСТ, Р10Ф5К5, Р12, Р12Ф3, Р14Ф4, Р18, Р18К5Ф2, Р18Ф2, Р18Ф2К5, Р2АМ9К5, Р2М5, Р6М3, Р6М5, Р6М5К5, Р6М5Ф3, Р9, Р9К10, Р9К5, Р9М4К8, Р9Ф5.

Visi šie plienai daugiau ar mažiau tinka peilių gamybai, tačiau jie neatsparūs korozijai.

Cold Steel peilių Lietuvoje galima įsigyti (o jeigu norimo modelio nėra - užsisakyti) parduotuvėse "Olivje suvenyrai" bei "Ašmenys".

Labai nelengva ką nors rekomenduoti, nežinant kokia kaina Jums yra prieinama ir kame Jus įžvelgiate peilio gerumą.

Bemaž kiekvienas tinkamai pagaląstas peilis atlieka savo funkciją, t.y. pjauna.

Tačiau ar tas peilis yra geras – tai jau asmeniniai konkretaus žmogaus pasirinkimai arba įsitikinimai.

Jeigu daryti prielaidą, jog dauguma žmonių norėtų, kad peilis išliktų aštrus kuo ilgiau ir būtų įmanomai pigesnis, tuomet pasirinkimo kriterijus būtų peilio kainos-kokybės santykis.

Pagal šį santykį rekomenduotume Viktorinox ar Fiskars virtuvinius peilius ir apie tai jau rašėme atsakyme į 4 klausimą.

 

Kadangi šiuo metu Lietuvoje peiliai nėra priskiriami ginklams ir jų apyvarta nėra kaip nors ribojama, norint legaliai gaminti ir pardavinėti peilius pakanka apie tai informuoti mokesčių administratorių (užsiregistruoti mokesčių inspekcijos padalinyje pagal savo gyvenamąją vietą) arba įsigyti verslo liudijimą (veiklos rūšis - įrankių gamyba).

Tokia supaprastinta tvarka taikoma tuomet, kai asmuo užsiima individualia veikla ir nesamdo darbuotojų.

Išsamiau apie individualios veiklos sąlygas ir tvarką galite pasiskaityti čia:

http://www.vakarai.lt/

http://www.teisesforumas.lt/



Jeigu ketinate gaminti peilius svaidymui, durklus ar kitokius ilgaašmenius ginklus, kurie pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskirti D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, yra būtina steigti juridinį asmenį ir nustatyta tvarka gauti leidimus D kategorijos nešaunamiesiems ginklams gaminti ir jais prekiauti.

 

Gaminant peilių rankenas ar kriaunas iš sintetinių medžiagų, šiuo metu dažniausiai naudojama yra „mikarta“ (sluoksniuotas popierius arba lininis ar medvilninis audinys impregnuoti sintetinemis dervomis), „karbonfibra“ (sluoksniuotas anglies pluoštas impregnuotas sintetinemis dervomis), „G-10“ (sluoksniuotas stiklo pluoštas impregnuotas sintetinemis dervomis), o taip pat elastiniai polimerai „kratonas“ ir „santropenas“ (rankenos formuojamos liejant su slėgiu); "ABS" (akrilnitril-butadien-stirolas) ir „zitelis“ (poliamidas) t.y. dervos ir elastomero mišiniai, kurie formuojami įkaitinus.

 

Patariame pasisemti kantrybes ir lavinti galandinimo įgūdžius su tais įrenginiais, kuriuos turite, nes „idealios galandinimo sistemos“ nėra – visos jos turi tiek savų privalumų, tiek ir trūkumų.

Kad ir kokiu būdu ar priemonėmis besinaudotumėte, visais atvejais reikia įpratimo ir įgūdimo, kadangi kiekvienas galandinimo būdas turi savitų ypatybių, kurias reikia perprasti.

Pavyzdžiui su Lansky galąstuvu lengviau naujai suformuoti ašmenis ar pergaląsti juos kitu kampu, o Spyderco Triangle ar panašios galandinimo sistemos yra patogesnės kai reikia tik „atgaivinti“ ašmenų aštrumą.

Tad linkime užsispyrimo bandyti tol, kol išmoksite gerai užgaląsti bet kokiu būdu.

Apie Lietuvos klubus, kuriuose vyktų tik peilių svaidymo treniruotės, duomenų neturime.

Mūsų žiniomis, kartu su kitais profiliniais užsiėmimais, svaidyti peilius mokoma klube „Antikos karys“, Kovos klube bei Vilniaus Tradicinio Aikido Aiki Budo Kempo Centre.

 

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad lenktiniai peiliai, kuriuos galima atlenkti viena ranka, yra draudžiami Vokietijoje. Kitose Jūsų išvardintose valstybėse pagrinde yra ribojamas tik lenktinių peilių geležtės ilgis, kuris neturėtų būti didesnis nei 9 cm.

Pagal nurodytus kriterijus (greitai viena ranka atlenkiamas, patogus, kokybiškas) parinkti galima daug įvairios išvaizdos ir konstrukcijos peilių, tačiau kuris iš jų patiks bei bus patogus asmeniškai Jums – tik Jūs pats galite nuspręsti.

Todėl siūlytume nuvykti į peilių parduotuvę „Olivje suvenyrai“, kurioje yra gan platus lenktinių peilių asortimentas, ir vietoje apžiūrėti bei pabandyti įvairius peilius. Tikimės, kad ten rasite tai, kas Jus tenkins.

Peilininkų asociacija kol kas dar neturi išsamios ir patikimos informacijos apie visus Lietuvos peilių gamintojus. Savo veiklą męs pradėjome tik prieš pusmetį, o informacijai surinkti ir patikrinti reikia nemažai laiko, nes daugelis peiliadirbių dėl įvairių priežasčių nelinkę viešintis. Tačiau net ir suradus žmones, kurie gamina peilius, mums būtina išmėginti ir įvertinti jų gaminius, kad turėtume objektyvų pagrindą spręsti tiek apie gamintojo kvalifikaciją, tiek apie jo gaminių kokybę.

Šiuo metu Peilininkų asociacijos narys yra tik Tomas Kučiauskas - „Giko“, kurio profesionalumas ir gaminamų peilių kokybė nekelia jokių abejonių. T.Kučiausko meistriškumą pripažįsta ir kitų šalių peiliadirbiai, kurie turėjo galimybę apžiūrėti ir įvertinti „Giko“ peilius.

„Giko“ peilių galima nusipirkti „Olivje suvenyrai“, „Vilniaus ginklai“ ir „Oksalis“ parduotuvėse arba galima užsisakyti tiesiogiai pas Meistrą (elektroninio pašto adresas: tomass@takas.lt ).

 

Grynas alavas ir alavo lydiniai labai minkšti, todėl apsaugai nelabai tinka, nors kai kurias rankenos dalis iš jų gaminti galima.

Rankenos apsaugai ar kitoms metalinėms dalims dažniausiai naudojamas žalvaris, melchioras (arba alpaka), "nerūdijantis" plienas. Galima naudoti ir varį.

Tam tikrų markių bronzos irgi tinka, bet daugumos bronzų sudėtyje yra švino. Pirmas požymis kad bronzoje yra švino - nupoliruotas metalas juodina pirštus.

Žalvaris, tai vario ir cinko lydinys. Metalas nėra kietas, tačiau labai gerai apsidirba, nesunku rasti spalvotais metalais prekiaujančiose įmonėse. Pagrindinis trūkumas - greitai oksiduojasi, tačiau tai nėra problema peilį bent minimaliai prižiūrint.

Melchioras (angl. „cupronickel“), tai vario ir nikelio lydinys, kai kada su nežymia dalimi mangano ar geležies. Panašus vario, cinko ir nikelio lydinys angliškai vadinamas "nickel silver", vokiškai "new silber" arba „alpacca”. Metalas daug kietesnis už žalvarį, tačiau neblogai apsidirba, panašios į sidabrą spalvos. Skirtingai nuo sidabro, labai lėtai oksiduojasi, ilgai išlieka gražios spalvos. Melchioras laikomas vienu tinkamiausių metalų visoms rankenos metalinėms dalims.

"Nerūdijantis" plienas yra kietas ir atsparus dilimui bei beveik nesioksiduoja, tačiau pagrindinis jo trūkumas, labai blogas apdirbamumas.

Atskirai galima paminėti "mokume" (iš japonų kalbos: Mokume Gane – medžio rievės). Tai aukštoje temperatūroje difuzijos būdu suvirintas sluoksniuotas spalvotas metalas, panašiai kaip Damasko plienas, tik pastarasis suvirinamas karšto kalimo būdu. Mokume gali būti sudaryta iš įvairiausių metalų, tame tarpe ir tauriųjų. Peiliams dažniausiai naudojama dviejų spalvų mokume iš vario ir melchioro arba trijų spalvų iš vario, žalvario ir melchioro. Mokume gali būti įvairiausių raštų, kurie suformuojami metalą kalant. Mokume yra gan brangus metalas, todėl naudojama tik išskirtiniams peiliams.

 

Peilininkų forumą ketiname atidaryti po svetainės perkelimo i kitą serverį. Svetainės perkėlimas numatytas šią vasarą.

O kolkas peilininkystės temomis galima padiskutuoti ir pasidalinti patirtimi Militarija.lt bei Hunter.lt forumuose.

„V2“ – tai prekinis ženklas aukštos kokybės anglingo plieno, kurį nedideliais kiekiais gamina Japonų metalurgijos koncernas Hitachi Metals, Ltd. 

Šis plienas retkarčiais naudojamas profesionaliems japoniškiems virtuviniams peiliams (kaip laminato šerdis), o taip pat ir medžio apdirbimo (drožinėjimo) peiliams. V2 neatsparus korozijai, tačiau pvz. peiliadirbys Hiro Masui iš Japonijos savo drožinėjimo peilius gamina tik iš V2 plieno. Taigi tinkamai pagaminti ir prižiūrimi, peiliai iš šio plieno puikiai tinka medžio drožinėjimui. 

ZDP-189 yra miltelinės metalurgijos būdų gaminamas legiruotas plienas. Gamintojas Hitachi Metals, Ltd. nurodo, kad ZDP-189 plieno sudėtyje yra 3% anglies ir 20% chromo. Taip pat minima, kad yra molibdeno ir vanadžio, bet tiksli sudėtis neskelbiama.

Šis plienas pasižymi ypač dideliu kietumu - 65-68 HRC ir labai geru atsparumu trinčiai (CATRA duomenimis ašmenų aštrumą ZDP-189 išlaiko dvigubai ilgiau nei pvz. CPM S30V), tačiau yra gan trapus ir neatsparus smūginėms apkrovoms. Savo savybėmis jis panašus į plieną Cowry X, kurį gamina kita Japonijos korporacija – Daido Steel Group.

ZDP-189 priskiriamas prie atsparių korozijai plienų grupės ir yra šiek tiek atsparesnis korozijai nei ATS-34, tačiau mažiau atsparus nei 440C.

Dėl didelio kietumo ZDP-189 sunkiai galandasi keraminiais galąstuvais, bet su japoniškais vandens akmenimis peilius iš šio plieno galima užgaląsti labai aštriai (drožia plauką).

Peilių gamybai ZDP-189 dažniausiai naudoja Japonijos virtuvinių peilių gamintojai, o taip pat Spyderco Inc. ir William Henry Studio. 

Kalviai, su kuriais teko bendrauti, mielai dalinosi savo patirtimi. Tačiau be abejonės, žmonės būna įvairūs, todėl gal ir ne visi kalviai geraširdžiai...

Savo dirbiniams kalviai naudoja įvairų metalą, o „juodasis plienas“ – tai greičiausiai CT3 ar panašios rūšies plienas. Iš tokio plieno gaminami ir armatūros strypai.

Kadangi neužsakinėsite didelio kiekio, todėl vieną ar kelis armatūros strypus galite nusipirkti statybinių prekių parduotuvėse.

Tačiau peilių gamybai toks plienas ne pats tinkamiausias. Kokie plienai tinka peilių gamybai - rašėme atsakymuose i kitus klausimus.

Apie „švedišką spyruoklinį plieną“ girdėti neteko.

Peilių rinkinius svaidymui (3 vnt.) teko matyti „Rovanos“ parduotuvių tinkle ir parduotuvėje „Baltic Arms“. Kaina – nuo 100 Lt.

Taip pat svaidymui skirtus peilius (ang. Throwing Knives) galima įsigyti daugumoje internetinių peilių parduotuvių.

Primename, kad pagal Lietuvoje galiojančius norminius aktus, svaidymui skirti peiliai priskiriami „D“ kategorijos nešaunamiesiems ginklams, kuriuos įsigyti ir turėti leidžiama asmenims tik nuo 18 metų.

Anglingą damaskinį plieną galima ėsdinti įvairiais būdais: sieros, azoto ar citrinos rūgšties tirpale, trivalenčio geležies chlorido tirpale, druskos tirpale naudojant elektrolizę ir pan.



Vienas iš paprastesnių būdų atlikti tai namų sąlygomis – naudoti acto esenciją.

Esenciją truputi atskiedžiate virintu vandeniu ir supilate į plastikinį butelį su nupjautu kakliuku. Tenai statmenai įmerkiate, kad ir skalbimo milteliais nuriebalintą geležtę.  Paliekate mirkti per naktį. Ryte pajuodusią geležtę nuplaunate nuo apnašų šiurkščia indų kempine su indų plovimo priemone ir vėl įmerkiate į actą. Įprastam reljefui atstatyti užtenka trijų dienų.

Užbaigus ėsdinimą, geležtę reikia nuplauti ir neutralizuoti sodos tirpalu.

Išėsdintą geležtę atsargiai pašveitus smulkiu švitriniu popieriumi ir nupoliravus, iškilūs sluoksniai blizgės, o įdubę – liks pilki.



Kitas nesudėtingas būdas - naudoti citrinos rūgštį.

Tirpalą (200 g citrinos rūgšties miltelių į 0,5 l vandens) supilate i stiklinį indą be etikečių ir mikrobangėje pašildote iki 70*C (pirmų virimo burbuliukų). Geležtę, nuriebalintą acetonu, perplaunate distiliuotu vandeniu ir įmerkiate į tirpalą. Retkarčiais pamaišant, laikote geležtę iki pakankamai išryškės raštas.

Po to geležte perplaukite distiliuotu vandeniu ir nuplaukite šiltu vandeniu su „Feiri“ ar pan. plovimo priemone.

Jeigu nuplovus geležtę metalo raštas atrodo per mažai kontrastingas, ėsdinimo procedūra galima pakartoti.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai neriboja peilių ilgio, todėl žvejyboje ar kitokių išvykų į gamtą metu galite turėti bet kokio ilgio peilį (jeigu tai nėra peilis su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte).

Tačiau viešose vietose, kad netrikdyti kitų žmonių bei nesukelti konfliktinių situacijų, nerekomenduojame atvirai nešiotis ir demonstruoti jokių peilių, nes daugelis į peilius reaguoja nepalankiai.

Jeigu neturite galimybės tinkamai atlikti grūdinimo, peilio geležtę geriau darytis iš neatkaitintos greitapjūvio metalo pjūklo juostos. Ruošinio apdirbimas bus lėtesnis ir kiek sunkesnis, bet išsaugosite kietumą ir optimalią metalo struktūrą.

Primename (žr. atsakymą į 22 klausimą), kad rėminio gaterio pjūklai yra silpnai grūdinti, todėl apdorojami lengviau, bet iš jų padarytą geležtę reikėtų užgrūdinti kiečiau, jeigu peilis bus darbinis.

Deja, bet mūsų patyrimu, minėtus plienus nedideliais kiekiais lengviau nusipirkti internetu užsienyje, nei surasti ir įsigyti Lietuvoje.

GIKO peiliai šiuo metu gaminami iš plienų AEB-L, ATS-34, RWL-34.

Iš viso, nuo gamybos pradžios, buvo naudojami dar ir šie plienai: 420, 12C27, 440C, 154CM, D2, CPM S30V, CPM S60V, CPM S90V.



Šiuo metu peiliai su kabliu negaminami, bet ruošiamas toks modelis. Jis turėtų pasirodyti šią vasara.

GIKO peilių kainos prasideda nuo 300 Lt.

Gamintojo elektroninis paštas: tomass@takas.lt

Visi paminėti plienai yra geri.

VG-1 (nesvarbu laminatas ar ne), ATS-34 ir BG 42 yra labai panašūs. Pagrindinis praktiškai juntamas skirtumas tarp jų priklauso tik nuo grūdinimo.

Esant tam pačiam kietumui, ATS-34 plieno šiek tiek didesnis atsparumas smūgiui, o BG-42 ir VG1 šiek tiek didesnis atsparumas dilimui, nes pastarieji turi po 1,2% vanadžio. 



CPM S30V - aukštesnės klases plienas . Jis turi daugiau anglies (1,45%) ir vanadžio (4%). Vanadis su anglimi sudaro labai kietus vanadžio karbidus, kurie užtikrina didesnį atsparumą dilimui, tačiau sumažina atsparumą smūgiui. Šią problemą sekmingai išsprendžia miltelinė plieno gamybos technologija (CPM), kurios dėka gaunama labai smulki ir tolygi plieno struktūra. Tačiau šį plieną sunkiau galąsti.



Dar būtų galima paminėti plieną RWL-34. Jo sudėtis labai panaši i ATS-34, tik plius 0,2% vanadžio, tačiau šis plienas taip pat gaminamas miltelinės technologijos būdu. Pienas nėra populiarus tarp didžiųjų gamintojų, nes negaminamas lapais. Gaminamos tiktai juostos, kurios kalamos iš apvalaus strypo. Būtent dėl kalimo iš strypo ir miltelines technologijos gaunama labai kieta, atspari smūgiui ir tvirta geležtė.

 

Tema "Specialios paskirties peiliai" apima keletą peilių rūšių, sukurtų siaurai specializuotoms reikmėms ar tinkamų panaudoti ypatingais atvejais.

Koviniai peiliai - tai be abejonės specialios paskirties peiliai, tad minėtoje temoje papasakosime ir apie juos. 

Pavadinimas „Damasko plienas“, pagal vieną iš legendų, kildinamas iš Damasko miesto Sirijoje, kuriame senovės ginklakaliai gamino tam laikotarpiui labai kietus, bet kartu ir lanksčius kardus.

Šių kardų geležtės turėjo ypatingą metalo struktūrą, paviršiuje matomą kaip įvairūs padriki ar vingiuoti metalo raštai.

Damasko plienui gaminti buvo naudojamas anglingo plieno lydinys, žinomas kaip „wootz“. Į Siriją ir kitas tuometines rytų valstybes „wootz“ buvo gabenamas iš Pietų Indijos regiono, kuriame pagal archeologų duomenis toks plieno lydinys pradėtas gaminti dar prieš mūsų erą.

Kaip tiksliai buvo gaminamas šis plienas, patikimų duomenų neišliko, nes technologija buvo saugoma, o XVII a. išsekus vietiniams metalo rūdos ištekliams „wootz“ gamyba nutrūko. 

XIX a. Rusų metalurgas Pavelas Anosovas pabandė atkurti šio senovinio lydinio gavybos technologiją ir jo darbų dėka išplito dar vienas pavadinimas – „bulatas“.



Iki šiol nėra vieningos terminijos šiam plienui apibūdinti, bet siekiant išvengti sąvokų ir pavadinimų painiavos, dauguma peilininkų pritaria nuomonei, kad šiuolaikinis „damaskinis“ plienas (skirtingai nei originalus „Damasko plienas“) - tai karšto kalimo būdu tarpusavyje mechaniškai sujungtos (suvirintos) kelios skirtingos plieno rūšys, o „bulatas“ (arba „wootz“) – anglingo plieno (ar kelių plienų) lydinys su ypatinga karbidų struktūra.

Akivaizdžiai skiriasi ir šiais dviem būdais pagamintų plienų šlifuoto paviršiaus išvaizda. Bulato paviršinis raštas neišraiškus, daugmaž tolygus ir gamybos procese praktiškai nekontroliuojamas. Damaskinio plieno raštas kontrastingesnis, įvairesnis ir gali būti sukuriamas tikslingai.

Tiek „Damasko plienas“, tiek ir „bulatas“ yra gausiai apipinti legendomis apie ypatingas savybes, tačiau išlikę senoviniai ginklai iš Damasko plieno byloja, kad šiandieninė metalurgija pažengė toliau. Nors ir kitu keliu – t.y. vystant miltelines plienų gamybos technologijas. Juo labiau, kad gaminant šiuolaikinius peilius ar trumpaašmenius ginklus, svarbu yra plieno atsparumas dilimui ir korozijai, o metalo stangrumas nėra toks svarbus, koks svarbus buvo ilgoms ir plonoms kardų geležtėms.

Pagrindinė priežastis, kodėl naujai atrastas „legendinis“ plienas kol kas neprilygsta šiuolaikiniams, manytume yra tame, kad bandant pagaminti išskirtinių savybių damaskinį plieną ar bulatą, dėl gamybos sudėtingumo bei technologinių ypatumų net ir patyręs kalvis negali užtikrinti stabilių plieno savybių visiems savo peiliams.

Nes ne viskas šioje „legendinėje“ srityje aišku ir prognozuojama.

Be to, didelės rankinio darbo sąnaudos sąlygoja ir aukštą kompozitinių plienų kainą. Todėl tik keletas Meistrų-entuziastų tyrinėja ir tobulina damaskinio plieno savybes, o didžioji dauguma pasuko kita linkme – pradėjo tobulinti paviršinį raštą, kurti iš jo ornamentus ir kai kurie Meistrai pasiekė tame labai įspūdingų meninių rezultatų.



Damaskinis plienas yra gaminamas ir pramoniniu būdu, bet jokiomis ypatingomis savybėmis, išskyrus savo išskirtinę išvaizdą, toks plienas nepasižymi. Tačiau gerai yra nors tai, kad pramoninio damaskinio plieno savybės yra žinomos ir pakankamai stabilios.

Europoje serijiniu būdu nemažai peilių modelių su damaskinio plieno geležtėmis gamina vokiečių firma Boker, o ribotomis serijomis gamina ir kitos firmos. Pastaruoju metu padaugėjo peilių iš pigaus damaskinio plieno, pagaminto Pakistane ir Turkijoje.



Apibendrinant, apie damaskinį plieną kol kas užtikrintai galima pasakyti du dalykus:

1. Damaskinis plienas gali būti pagamintas su labai įvairiomis mechaninėmis savybėmis.

2. Geras damaskinis plienas negali būti pigus, tačiau net ir būdamas brangus – nebūtinai bus geras.



Todėl jeigu norite darbinio, bet būtent damaskinio plieno peilio, užsisakykite pas patyrusį meistrą, kad pagamintų tokį, kokio Jums reikia. Arba pirkite peilį su žinomomis plieno savybėmis, pvz. iš Damasteel plieno ar kito patikimo pramoninio gamintojo.

 

Jeigu esate vilnietis, bandykite kreiptis į buv. peilių parduotuvę "Ašmenys" (Geležinkelio g.1/Aušros vartų 29,Vilnius) arba tel.852618760.

Anksčiau ten buvo teikiamos ir kvalifikuotos galandinimo paslaugos.

Tam, kad suformuoti odą ar įspausti joje ornamentą, oda paprasčiausiai gerai išmirkoma vandenyje.

Jokie ypatingi tirpalai tam nebūtini.

Džiūdama ir traukdamasi, oda priglunda prie peilio, bet prisitaiko tik prie iškilumų. Norint, kad oda atkartotų ir įdubimus, drėgną odą reikia atitinkamai suformuoti, t.y. apspausti ją kietu glotniu daiktu (pvz. šaukštu) pagal peilio dalių reljefą.

Panašiu būdu - įspaudžiant drėgną odą kietu daiktu, daromas ir ornamentas. 

Cheminiai preparatai dažniausiai naudojami odai papildomai sustandinti (jeigu tai reikalinga, nes sukietėjusi oda linkusi lūžinėti).

Namų sąlygomis standinimui galima panaudoti spiritą.

Metalo „milteliai“, kurie naudojami „miltelinių“ plienų gamybai, tai iš esmės mikroniniai metalo lašeliai, gaunami išlydytą metalą išpurškiant stipria inertinių dujų srove bei staigiai atvėsinant skystame azote.

Gaminant „miltelinį“ plieną, šie „milteliai“ supilami į formas ir vėl kaitinami aukšto slėgio kameroje arba įkaitinus stipriai suslegiami šimtatoniu presu.

Taigi be specialios įrangos (o juo labiau namų sąlygomis) to padaryti nepavyks.

Į Lietuvą prekybininkai yra atvežę kelias čekų firmos Tescoma s.r.o. virtuvinių peilių serijas. Tris iš jų mes išbandėme: „Cosmo“, „Presto“ ir „Azza“.

„Cosmo“ ir „Presto“ serijų peiliai pagaminti iš „nerūdijančio“ legiruoto plieno „410/16/20“, o geresnės (ir šiek tiek brangesnės) „Azza“ serijos – iš „nerūdijančio“ japoniško plieno, užgrūdinto iki 55-57 HRC. Nei tikslios plieno rūšies, nei plieno sudėties gamintojas dėja nenurodo.

Peilių dizaino nekomentuosim, nes čia jau kaip kam patinka, o bendra pagaminimo kokybė visų šių serijų peilių nebloga.

Tik geležčių savybės skiriasi.

Kaip matosi iš bandymo rezultatų, „Azza“ peilis ilgiau išliko labai aštrus (A stulpelis), bet kitomis savybėmis nuo „Cosmo“ ir „Presto“ įpatingai nesiskyrė, o visiškai atbuko netgi greičiau nei „Cosmo“. Iš to galima daryti išvadą, kad mėgstantiems virtuvėje dirbti su labai aštriais peiliais (juos laiku ir tinkamai prižiūrint), reikėtų rinktis „Azza“. Tiems, kas nejaučia ypatingo skirtumo tarp „labai aštrus“ ir „aštrus“ - puikiai tiks „Presto“ (geležtės savybės, beje, labai neblogai subalansuotos - C stulpelis), o norintiems, kad peilio negalandant, jis pjautų nors ir nelabai gerai, bet kaip galima ilgiau (E stulpelis), verta rinktis „Cosmo“.

Lyginant su kitais nebrangiais peiliais, manytume, kad verta atkreipti dėmesį į brazilų Tramontina peilius. Tai tikrai neblogi stabilios kokybės peiliai už tokią mažą kainą.

Tačiau virtuvinių peilių bandymas dar vyksta, tad situacija gali šiek tiek keistis.



 

Stabilizavimas (užkonservavimas) – tai medžio ar kaulo porų užpildymas inertine sintetine medžiaga, siekiant ne tik apsaugoti nuo gedimo ar žalingo išorinio poveikio, bet ir sustiprinti mechaniškai.

Reikėtų skirti stabilizavimą ir impregnavimą, nes pirmu atveju konservantu užpildomos visos medienos poros ir mediena netenka savo pirminių savybių, o antruoju atveju mediena tik įmirkoma impregnantu (pilnai ar dalinai) ir išsaugo didžiąją dalį savo natūralių savybių.



Priklausomai nuo medienos rūšies ir struktūros, konservavimui naudojami skirtingi chemikalai (t.t. tiek vandens , tiek ir spiritiniu pagrindu) bei įvairūs konservavimo būdai, kurių didžiąją dalį namų sąlygomis tinkamai realizuoti gali būti pakankamai sudėtinga.

Štai keletas paprastesnių būdų:

Rusiškai

http://talks.guns.ru/

http://talks.guns.ru/

http://talks.guns.ru/

http://talks.guns.ru/

Angliškai

http://www.knifeart.com/

http://www.knifeart.com/

http://www.woodturningvideosplus.com/

http://www.northcoastknives.com/



Vertėtų paminėti, kad kai kurių medžių mediena natūraliai yra tiek tanki , kad ją stabilizuoti praktiškai netikslinga, o natūraliai „aliejuotos“ medienos, pvz. kaip Kokobolo ar kitos Palisandro rūšys (lot. Dalbergia), – stabilizuoti nerekomenduojama, nes proceso metu aliejus pasišalina kartu su oru ir mediena „išblanksta“.

Siūlytume stabilizuoti tik tokią medieną, kuri natūraliu pavidalu netinka peilio rankenai, t.y. turi vidinių defektų ar yra gražios faktūros, bet per daug porėta.

Visais kitais atvejais verta išsaugoti medienos natūralumą, todėl peilio rankeną iš geros kietos medienos pilnai pakanka impregnuoti (pvz. alyvuojant).



 

Rėminiams gateriniams pjūklams dažniausiai buvo naudojamas 2,2 mm arba 2,5 mm storio plienas 9XФ ar panašios sudėties legiruotas įrankinis plienas.







Šios grupės plienų sudėtyje chromo yra mažiau nei 13%, todėl plienas neatsparus korozijai (rūdija). Pjūklų kietumas 42-48 HRC.



Greitaeigiai metalo pjūklai gaminami iš legiruoto greitapjūvio įrankinio plieno (buitinis pavadinimas rus.: „самокал“). Kai kurios šio plieno rūšys (žymėjimas būna ant pjūklo plokštumos) puikiai tinka peilių gamybai ir apie tai jau rašėme atsakyme į 19 klausimą.

 

Dėl cheminių preparatų odos kietinimui bei dažymui pabandykite kreiptis į UAB „Natūrali oda“ ar UAB „Odos gaminiai ir Ko“.



Apie galutinį peilio rankenos paruošimą.

Pilnai suformuota ir nušlifuota, medinė peilio rankena dažniausiai pirmiausia impregnuojama alyvuojant. Po to dar galima ir vaškuoti. Lakuojami tik labai pigūs peiliai.

Vertėtų išskirti ir atskirai paminėti impregnavimą "skvarbiomis" adhezinėmis medžiagomis, kaip pvz. visiems gerai žinomi klijai "Super moment". Tai iš esmės yra cheminė medžiaga Cyanoakrilatas. Rankena tiesiog tepama klijais, kol įgeria, po to gerai išdžiovinama. Po to vėl šlifuojama iki medienos, nes paviršiuje susidaro labai kietas ir nelygus klijų sluoksnis. Klijai gerai įsigeria į medžio paviršių, užpildo poras ir įtrukimus. Tačiau šis būdas turi ir keletą esminių trūkumų. Visų pirma, naudojamos labai agresyvios cheminės medžiagos. Dar svarbiau yra tai, kad rankenos paviršius pasidaro "negyvas" ir mediena negali judėti. Jei rankena iš vidaus sudrėksta (o drėgmė į rankenos vidų vienaip ar kitaip tikrai papuls) ir išbrinksta, o po to vėl sudžiūsta, sukietėjęs rankenos paviršius pradeda skilinėti. Tas pats vyksta ir su lakuota rankena.

Todėl praktiškiausia yra peilio rankena alyvuoti.

Alyvos gali būti visiškai natūralios arba su cheminiais priedais.

Iš natūralių labai paplitęs Tungo (bot.: Aleurites fordii, Euphorbiaceae) aliejus. Taip pat medienai gerai tinka Lietuvoje spaudžiamas linų sėmenų aliejus. Aliejus neblogai įsigeria į medienos paviršių, paryškina medienos struktūrą, neleidžia medienai išsausėti, apsaugo medienos pavirsiu nuo agresyvių, medieną ardančių medžiagų įsigėrimo. Pagrindinis visiškai natūralių aliejų trūkumas - labai ilgas džiuvimo laikas. Taip pat mažas atsparumas vandeniui ir cheminėms medžiagoms. Pvz. gerai nuplovus peilio rankena, kad ir su muilu, ją vėl reikėtų alyvuoti. Šį trūkumą dalinai išsprendžia vaškavimas (tinka visi natūralaus medžio dirbiniams vaškuoti skirti preparatai).

Alyvos su cheminiais priedais, tai linų sėmenų, bičių vaško arba pušų sakų pagrindu pagamintos alyvos, į kurias dedami priedai, pagreitinantys džiuvimą. Be to, įsigėrusi į medienos paviršių, alyva gerai sukietėja ir labai padidina medienos atsparumą trinčiai. Šio tipo alyvos dažniausiai naudojamos medinių grindų alyvavimui. Taip pat yra dviejų komponentų alyvos. Šios alyvos sukietėjimas ir atsparumas pats geriausias.

Alyvuojant peilio rankeną reikėtų žinoti, kad kietas, atsparus alyvuotos medienos sluoksnis susidarys tik po daugkartinio alyvavimo. Alyvavimo dažnumas ir atsparumas labai priklauso nuo medienos rūšies. Labai gerai alyvuojasi riešutas ir beržas (tiek paprastas, tiek ir karelinis), kuriems susidaro kietas ir atsparus medienos paviršius.



 

AN-58 – tai ispanų gamybos atsparus korozijai legiruotas plienas, kurį 2007 m. pradėjo naudoti Miguel Nieto S.L.







Savo sudėtini AN-58 labai panašus į prancūzų gamybos plieną X-15TN, dar vadinamą „chirurginiu plienu“ (surgical stainless steel), tik turi žymiai mažiau molibdeno, o pagal anglies ir chromo kiekį yra tarp 420 (DIN 1.4034) ir 440A (DIN 1.4110).

AN-58 su 440C sieja tik tai, kad įvairių legiruojančių priedų dėka AN-58 taip pat gali būti grūdinamas iki 58 HRC.

 

P18, P6M5, P6M5K5 – tai legiruoti greitapjūviai įrankiniai plienai, kurie praeito amžiaus paskutiniais dešimtmečiais buvo populiarūs peilių gamyboje, tačiau metalurgija vystosi ir atsirado visa eilė peilininkystei labiau tinkančių plieno rūšių.

Bene populiariausias pastaruoju metu yra miltelinis plienas S30V, turintis beveik tokias pat peilio ašmenų pjaunamąsias savybes kaip įrankiniai plienai ir neturintis jų trūkumo – polinkio korozijai.



Greitapjūviai įrankiniai plienai pagal Rusijos standartus žymimi raide „P“ (ang.: high-speed steel arba sutrumpintai HSS ir JAV žymimi raide „M“) ir gausiai legiruoti kietinančiais priedais (volframu, vanadžiu ir kt.):







todėl yra atsparūs aukštai temperatūrai ir gali būti grūdinami 62-70 HRC kietumu.

Stipriai užgrūdinti šie plienai yra trapūs, kas nekenkia storašmeniams metalo apdirbimo įrankiams, tačiau nepriimtina ploniems peilių ašmenims. Todėl gaminant peilius, toks plienas grūdinamas mažiau (iki 62 HRC), nors tuomet jis dalinai netenka vieno iš savo privalumų – ypatingo kietumo.

Peiliai iš greitapjūvio įrankinio plieno gerai pjauna bei ilgai išlieka aštrūs ne tik dėl kietumo, bet ir iš legiruojančių priedų susiformavusių karbidų atsparumo dilimui dėka.

Benchmade gamino keletą peilių modelių iš plieno M2 (P6M5 analogas), bet gamybą iš M2 nutraukė ir šiuo metu naudoja kitos rūšies įrankinį plieną - D2 (X12МФ analogas).



Benchmade peilių iš M2 plieno yra ir Lietuvoje (pas Klubo narius), tačiau jie pakankamai brangūs, nes nutraukus gamybą, šie peiliai įgijo papildomą kolekcinę vertę.

Jeigu peilį iš gero įrankinio plieno norite įsigyti ne kolekcijai, o aktyviam naudojimui, siūlome atkreipti dėmesį į suomių meistro H.Roselli gaminamus peilius su vokiško W75 ar kaldinto UHC (Ultra high carbon, kuriame anglies yra 1,5 - 2,0%, o kietumas siekia 64 – 66 HRC) plieno geležtėmis.

Šie peiliai pjauna ne blogiau, nei gaminti iš P6M5 ar P18, ir jų kainos/kokybės santykis tikrai neblogas.



 

Cold Steel Master Hunter ašmenys pagaminti iš plieno laminato prekiniu pavadinimu "VG-1 San Mai III", o Fallkniven H1 ašmenys gaminami iš laminatų VG-10 arba 3G.

Rinktis siūlome ne pagal plieną, o pagal šių peilių rankenos bei ašmenų formos patogumą (tai, kas patogiau asmeniškai Jums), nes įprastomis medžioklės sąlygomis ypatingo plienų skirtumo nepajusite, kadangi laminatai panašūs ir yra to paties gamintojo, tad visų kokybė pakankamai gera.

VG-1 San Mai III – tai VG-1 plieno šerdis iš šonų laminuota AUS-6A.

VG-10 laminatas – atitinkamai VG-10 šerdis laminuota AUS-6A (AUS-420J2).

Labiau skiriasi tik 3G laminatas, kuriame šerdis iš miltelinio plieno SG1 (arba SG2).

Kaip matosi iš VG-1 ir VG-10 sudėties:

VG-10 yra labiau legiruotas, tad teoriškai atsparesnis dilimui (geriau "laiko aštrumą") ir gali būti grūdinamas kiečiau nei VG-1. Tačiau dėl didesnio kiekio legiruojančių priedų jis ir brangesnis nei VG-1. Kadangi 3G laminatas su milteliniu plienu (kuris grūdinamas iki 62 HRC), jis dar brangesnis.

Cold Steel, sutinkamai su savo ideologija, pasirinko pigesnį laminatą, na, o Fallkniven niekada nebuvo pigus.

Mūsų manymu, kiekvienas iš šių peilių yra savaip geras, tad kaip jau minėjome, rinktis reikėtų tą, kuris labiau patinka ir kurio kaina Jums priimtinesnė.

 

Į ką reikėtų atkreipi dėmesį renkantis virtuvinius peilius - rasite straipsnelyje „Virtuviniai peiliai“.

Jeigu galite sau leisti įsigyti „Global“ peilius ir šių peilių dizainas Jums patinka, o patys peiliai patogiai gula į ranką – į kitokius neverta dairytis. Tai nepigūs, tačiau kokybiški ir praktiški peiliai, kurie tinkamai naudojami ir prižiūrimi tarnaus ilgus metus. Apie šiuos peilius jau rašėme atsakyme į 9 klausimą. 

 

.Fiskars nurodo, kad ekonominės klasės (paprastesni ir pigesni) virtuviniai peiliai užgrūdinti minimum 51 HRC - t.y. ne mažiau, kaip 51 HRC kietumu, o kokybiškesnių serijų (Cuizine, Chef de Luxe) peiliai užgrūdinti ne mažiau kaip 55 HRC.

Ribinis plieno 12C27 Sandvic (iš kurio pagamiti Cuizine, Chef de Luxe serijų peiliai) kietumas – 57 HRC, o pavyzdžiui kito virtuviniams peiliams dažniausiai naudojamo plieno AISI 420 (DIN X46Cr13) ribinis kietumas - 54 HRC.

Tačiau geram virtuviniam peiliui, kaip beje ir bet kuriam kitam peiliui, svarbu yra ne tik kietumas ar kažkuri viena savybė, o esamų savybių balansas.



Svarbi ir plieno cheminė sudėtis, nes ji turi tiesioginį ryšį su optimaliu kietumu, iki kurio tas ar kitas plienas turi būti grūdinamas. Jeigu plienas užgrūdintas virš rekomenduojamo kietumo – ašmenys bus trapūs, o užgrūdintas mažiau nei 45 HRC – gerai neužsigaląs ir bematant atšips. Todėl 51 HRC, tai „auksinis viduriukas“ paprastiems virtuviniams peiliams.

Be to, europinės virtuvinių peilių naudojimo tradicijos orientuotos ne į precizišką pjovimą ir maksimalų ašmenų kietumą, kurio dėka ašmenys ilgai išsaugo pradinį aštrumą (kaip tradiciniai japoniški peiliai), o į galimai lengvesnį aštrumo atstatymą bei į „pakantumą“ nerūpestingam vartotojo elgesiui su peiliu. Todėl europinio stiliaus peiliai gaminami iš plieno, kuris dėl legiruojančių priedų yra atsparus korozijai ir deformacijoms, tačiau negali būti užgrūdintas virš 54-57 HRC.

Tokio plieno peiliai atšimpa greičiau nei japoniški, tačiau jų ašmenys neištrupa nuo tarkim mėsoje pasitaikiusių kremzlių ar kaulų skeveldrų, o jeigu ir išsilenkia, vėl gali būti greitai ištiesinti kelis kartus perbraukus ašmenimis per „musatą“ – metalinį ar keraminį strypą, dažniausiai parduodama kartu su geresnės kokybės peiliais.



Kaip ilgai konkretus legiruoto plieno peilis laikys aštrumą priklauso tiek nuo grūdinimo, tiek ir nuo legiruojančių priedų, padidinančių plieno kietumą ir atsparumą trinčiai. Pavyzdžiui vanadis suformuoja vanadžio karbidus, kurie tiesiogiai didiną atsparumą trinčiai, molibdenas ir nikelis lengvina grūdinimą ir gerina kietumą, o titanas mažina plieno trapumą.

Tačiau vėlgi, šios savybės pilnai pasireiškia tik tuomet, kai plienas išvalytas nuo kenksmingų priemaišų ir užgrūdintas tinkamai. Todėl vien kietumas ar vien cheminė plieno sudėtis nieko nepasako apie tai, kiek geras yra konkrečios geležtės plienas, kadangi ne mažiau svarbu ir tai, kaip ši geležtė yra pagaminta.

Deja, bet neturime duomenų apie tai, kur Kaune prekiaujama Kyocera keraminiais peiliais.

Internetu šiuos peilius galima įsigyti iš peiliai.lt arba e-peiliai.lt.