Dar prisiminiau panašią istoriją, kuri įstrigo visam gyvenimui ir kurią prisiminęs leipstu juokais, atsiprašant, vos ne iki apsimyžimo, nors praėjo jau labai daug metų. Dar mokiausi mokykloje, paskutinėse klasėse. tuo metu sportavau, užsiiminėjau laisvosiomis imtynėmis. treniruotės būdavo vėlai vakare, tad grįždavau vėlai namo pėsčiomis, per visą miestą. Taigi, buvo žiema, šalta, vakaras jau, gatvės tuščios, aš einu namo.. Paėjus gal trečdalį kelio, tekdavo praeit pro tokį net dienos metu tuštoką rajoną, nors ten buvo keletas penkiaaukščių, nuosavų namų rajonas, ir visokių kontorėlių pasibarsčiusių aplinkui, bet vakare ten išvis žmonių vieną kitą tik sutikdavai, jei išvis sutikdavai. Vienu žodžiu - scena, kaip kokiam detektyve ar siaubo filme, tamsu, vakaras, šalta, snyguriuoja, gatvė vos apšviesta. Aš einu, ir staiga pamatau priešais, vidury gatvės gulintį žmogelį - vos apsirengusį. Prieinu aš prie jo, pajudinu, pakeliu - papurtau. Tas pradėjo kažką vapėt, stiprus alkoholio kvapas tvoskia, supratau, girtas mirtinai, klausiu jo, kur gyveni, kažką sapalioja, su dievais šneka. O tais laikais mobilių nebuvo. Ką daryt, gi nepaliksiu jo, sušals? Nu ką aš. Paėmiau jį, ir pusiau nešdamas, vedu, ir galvoju, ką daryt. Žiūriu - vartai kažkokios organizacijos atviri, nu, sakau, reikia čia eit, gal surasiu kokį sargą ar panašiai, gal telefonas laidinis bus, v.ž. gal padės kaip nors. Žiūriu - o čia organizacija dujininkų, dujininkų mašinos stovi. Na, iįeinu aš su juo į teritoriją, žiūriu - kontoros pastatukas tamsiais langais, priešais durys. Aha, sakau, reikia pabandyt, gal neužrakinta. Aš, tempdamas tą žmogelį su savim, paimu už rankenos, pasuku - "Bingo!", durys atsidarė. Nu ką, įeinam į vidų - nuotaika mano geresnė, bent jau šiltoj patalpoj atsiradom. O tas pastatukas tipinė senovinė kontorėlė, nepamenu net, vieno-ar dviejų aukštų, vienu žodžiu, įėjus, iškart matosi daugiau durų. Na, einu gilyn koridorium, staiga išgirstu balsus. Einu link garso šaltinio - nusitempiu tą gatavutį vyrą su savimi prie durų, už jų girdisi balsai. Ir toliau įvyksiantis vaizdelis man taip įsirėžė į atmintį ir toks juokingas, kad iki šiol iki ašarų juokiuos. Aš pradarau duris - o ten mažam kabinete, prieblandoj gal koks dešimt vyrų sėdi susispietę palei sienas ant kėdžių sėdėdami, na, toks ratukas gavosi, ir visi kalba (gal kokie budintys naktį) - staiga visos kalbos nuščiūva, akys pradeda suktis į mūsų pusę. Mano veiksmai, aš nežinau, pasimečiau, ar kas su manimi atsitiko, aš net nebuvau to suplanavės - aš stumiu tą žmogelį į ratuko vidurį, tas išsišiepęs kažką vapėdamas krykštaudamas išeina į "scena", ir iškart man tapo panašus į Vicino herojų iš "Kaukazo belaisvės", kai mergaitę prateriojo šokdamas su kažkokia medžiagos atraiža:D, ir kaip supratau, pagrindinis tarp tų vyrų, viršininkas, vadas, pertraukia stojusią nejaukią tylą fraze: "Vo, bl.ą"...Aš uždariau duris, palikau tą žmogelį viduje, ir išėjau Kažkaip negaliu, tas momentas įstrigo į atmintį juodai, kaip sulėtintam filme vis prisimenu, tą pabaigą ir tą frazę, "vo, b.ia":D

Žiemą, vakare kieme pamačiau gulintį žmogų, lengvai apsirengusį. O šalia jo - šuo, rotveileris, kuris jį gynė ir neleido prieit. Tai jūs net neįsivaizduojat, kokią meksikietišką muilo operą turjau išklausyt bandydamas iškviest kažkokią pagalbą ir kažkaip pažiūrėt, kas tam žmogui nutikę. Paskambinau į pagalbos telefoną, sujungė su medikais. Medikai išgirdę, kad šalia yra šuo, sako, mes nevažiuosim, nes irgi negalėsim prieit - na, atsakymas logiškas pakankamai. Ką toliau daryt? Skambinu į policiją. Policija išklausius sako. Nu ką čia mes galim padėt, šungaudžius reikėtų susirast, išsikviest.. Kol vyksta vat šitoks nuo eimošiaus pas keipošių ten žmogus gali milijoną kartų jau mirt, prisikelt ir į dangų įžengt, ir vėl nužengt ant žemės, v.ž.. Blyn, šiaip ne taip susitvarkiau su šunimi ir apžiūrėjęs žmogelį nustačiau, kad girtas kaip tapkė, pažeidimų jokių nematyt ant žmogaus, niekuo nesiskundė, nors ir nelabai rišliai kalbėjo. Tai vaizdelis buvo toks - vienoj rankoj šunį tempiau parištą ir užrištu snapu, po kita pažasčia nešiau tą žmogelį - jis prie minusinio šalčio belekokio sugebėjo prisigert ir būt apsirengęs tik su lengvučiu džemperiu. Vaizdelis geras buvo iš šalies, kaimynai pasakojo XDXDXD P.s. policijos garbei bent jau šioj istorijoj turiu paminėt, kad perskambino ir paklausė, "kokia pas jus situacija?", nors jau žmogų buvau pristatęs į jo gyvenamąją vietą. Va tokios tokelės:)

Šiandien apturėjau tokį įvykį. Važiuodamas iš darbo pamačiau pakelėje gulintį žmogų. Paskambinau bendru pagalbos telefonu. Atsiliepė operatorius - papasakojau situaciją, sako, gerai, aš jus sujungsiu su greitąja: muzikytė grojo ragelyje gal kokias 5 minutes, jau galvojau, gal ragelį padėt, atsiliepė greitoji pagalba. Papasakojau situaciją Sako, gerai, mes nuvažiuosim. Praėjo gal koks pusvalandis geras, parduotuvėje prie kasų deduosi prekes į maišus, skambina kažkas, nežinomas numeris. Jau galvojau numest, rankos visos užimtos, pinigus mokėt reikia. Bet pagalvojau kažkaip, o gal čia manęs ieško greitoji, gal neranda tos vietos. Atsiliepiau. Ogi akurat. Skambina gydytoja, dar kartą pasitikslina, kokioj konkrečiai vietoj. Vėl papasakoju, sako, tai kad mes nerandam nieko, tai sako, nu "ką, gal pagulėjo, pailsėjo, ir nuėjo":) Nu gerai, padėjau ragelį ir pėdindamas namo galvoju - ar tik neteks man susimokėt dabar baudos už "melagingą" spectarnybų iškvietimą ir spectarnybų trukdymą, nes kažką kažkur panašaus esu girdėjęs , kad tokių faktų buvo. Iš vienos pusės, lyg ir atlikau pilietinę pareigą, iš kitos pusės, lyg ir kenkėjiška veikla gavosi. Va taip ir būna gyvenime. Reiks pasidomėt, kiek už tai man gali grėst palengvint piniginę. P.s. bet čia dar baikės. Kažkada paskambinus į policiją dėl gulinčio vidury miesto žmogaus be gyvybės ženklų, budintis prie pulto policininkas man pasakė: "O jūs gališ kokios labdaros organizacijos, kad taip visais rūpinatės..". Vat kokių žmonių yra ir su kokiu požiūriu pas mus. O man tai aktualu tiek, kad lygiai taippat žmogus, svetimas žmogus iškvietęs policiją gulinčiam žmogui taip išgelbėjo mano giminei gyvybę..

Kadangi pats per plauką vos netapau istoriku ir istorija domiuosi, tai vyrai, visa, ką Jūs paminėjote, kaip Heraklio perskaitymas kaip Mindaugas ir t.t. yra niekis, nekalti paišdykavimai. Aš turiu tokią knygelę kažkur, beje, jei neklystu, net kietais viršeliais, kad Jums nuneštų stogą turbūt vien keletą pastraipų perskaičius Pvz, ar žinojote, kad Egipte piramides statė lietuviai? Kad Egipto hieroglifai yra lietuviškas raštas ir yra kas jį sėkmingai skaito - net jau išverstus Egipto tyrinėtojų tekstus perskaito lietuviškai, be abejo, visiškai kitokiu turiniu? Čia irgi dar nieko. Nuo kėdės nukritau, kai perskaičiau "išverstą" tekstą, kaip lietuviai su ninzėmis kovėsi.. Galvoju, ar bus, kas perspjautų tai, ar atsiras, kas pajėgs ir kiek teks laukti Ir tai ne fantastinis žanras. Tai istoriko-entuziasto darbas, apie kurį, beje, labai pagarbiai atsiliepė viena žinoma istorikė. Na, kai ji apie jį gražiai atsiliepė, jis dar man rodos nebuvo savo antros knygos išleidęs, apie kurią kalbu. Bet turbūt jau dirbo ties ja.
Istorija žino pavyzdžių, kai ne istorikas, žmogus iš šalies, padarė neįtikėtinų visam istorijos mokslui atradimų. Kaip pvz vieno Rusijos žvalgybininko-šifravimo/dešifravimo specialisto hobis - Centrinės ir Pietų Amerikos senųjų civilizacijų rašto tyrinėjimas, ko pasekoje jo dėka, vienos iš jų raštas atrastas ir perskaitomas. Gaila, bet ne visiems taip pasiseka Ir ne kiekvienas sugeba

Nacionaliniai Afganistano žvejybos ypatumai:

http://www.youtube.com/watch?v=wNKsM8wgKrc