Visiškai taip - peiliu su 56 kietumo geležte, pentimi pratarkavau stiklainį. O dėl spaudimo - tai "ar tikrai dildė neima? Gal per silpnai spaudžiu. O gal dar per silpnai?" Taip tą juostą iš ХВ5 buvau ir išbrokavęs - tipo jei galiu su dilde nugraužti - tai minkštas plienas

Pritariu, 61 stiklo tikrai nekremta.

Manau klysti, nes Valentin'as buvo teisus dėl kietumo ir stiklo -> nuo 63-64 HRC pradeda rėžti stiklą. Kad pas tave 61 HRC ruošinys raižo stiklą tai netikiu, nes stebuklų nebūna > arba neteisingai nustatytas kietumas, arba ten ne silikatinis stiklas. Nežinau kokios pas tave dildės (ne deimantinės), bet pas mane yra keli grąžtai ir frezos iš R18, ir jų tikrai jokia rusiška, kinietiška ar čekiška dildė neima (nebent spec. dildės grūdintos iki 72 HRC).

Mano nuomone kietumas labai apibendrinantis parametras. Realiai juk svarbu pjaunančios briaunos tvirtumas - kad nesideformuotų mechaniškai, ir atparumas dilimui. Pvz yra miltelinis plienas s90, tai iki 60 jis labai retai grūdinamas. Bet aštrumą laiko gerai.

Man dar norėtųsi nesudėtingo atsakymo:
Kietumas (Toughness) VS Dilumas (wear resistance). Kaip suprasti šiuos parametrus?
Na kietumas man asocijuojasi su nepasidavimu deformacijai- klasikinis pavyzdys - deimantas.
O DILUMAS kaip? Spėju tai reikėtų suprasti kaip plieno dalelių atsiskyrimą, kuris įtakojamas molekulinės plieno struktūros ir santykinės sudėties.

Ir dar į temą:
Kietas, bet lengvai galandamas? Kodėl?/ Kaip?
Ar visada lengvai galandamas = lengvai dylantis?
Ar visada KIETESNIS= TRAPESNIS? Ar čia jau priklauso nuo mišinio+apdirbimo?

Aš dar galvoju. Kantrybės

Jug jau tapo tradicija, nugalėtojas pateikia naują klausimą

Gauruotas

O koks Katino klausimas?

_Vladas_ atsakė tiksliausiai Esminis skirtumas tarp obsidiano ir metalų - kristalinės gardelės nebuvimas = amorfinė struktūra. Gamta tą klausimą išsprendė jau seniai, o žmogus tik praeito amžiaus viduryje pradėjo sintezuoti amorfinės struktūros metalus. Amorfinės struktūros pasižymi 'atomų betvarke' - atomai juose nesudaro kristalų dėl labai staigaus šių lydinių aušinimo gamybos procese (1000 000 - 100 K/s). Tokie lydiniai priklausomai nuo savo kompozicijos yra apie 2-3 kartus tvirtesni negu tradiciniai plieno ar titano lydiniai. Šiuo metu sukurta technologija leidžianti gaminti šiuos lydinius pramoniniais kiekiais ir tūriais (seniau tai buvo daugiau elektronikai ir laboratorijoms skirti kiekiai). Pirmas toks lydinys Vitreloy 1 (41.2% Zr, 13.8% Ti, 12.5% Cu, 10% Ni, and 22.5% Be) pradėtas pardavinėti nuo 2003 m. Dabar yra dar trys pramonei skirti lydiniai: Vitreloy 4, Vitreloy 105, Vitreloy 106a
Šių lydynių savybės įspūdingos, tačiau yra vienas didelis minusas - jie nerodo metalo nuovargio požymių ir suyra staiga; pvz., golfo lazda pagaminta iš šio lydinio 'atlaikydavo' apie 40 smūgių, o po 41 subyrėdavo kaip stiklas... Todėl norint šiuos lydinius naudoti peilininkystėje dar reikės mokslininkams padirbėti - armuoti juos dendritinėmis struktūromis arba anglies nano formomis.
Manau Katinas atsakė į klausimą pirmas, nors į antrąją klausimo dalį tik iš dalies. Belieka jį pasveikinti

Obsidiano pjaunamoji briauna tolygi/vientisa, netgi būdama labai plonytė. Tuo tarpu plienas, net ir labai gerai pagaląstas, mikroskopiniu lygiu žiūrint yra dantytas (mikro seratorius), todėl labiau ardo pjaunamą medžiagą bei sukelia didesnę trintį/pasipriešinimą pjaunant. 

64 temos žinuteje tai jau minėjau (pastraipa anglų kalba).

Tuoj reiks sveikinti gudrųjį Katiną Tai obsidiano skalpelis - techniškai tai tam tikras peilis . Wolframo adata žinoma plonesnė, tačiau tai ne pjaunamoji briauna o ir paskirtis jos ne pjauti.
Belieka kita klausimo dalis? > Kodėl, arba tiksliau kuom obsidianas skiriasi nuo lydinių, kad jis toks aštrus?

Nepritempinėkim žodžių ir savokų :>

Jeigu klausimas turėjo būt tik apie peilius, tai taip ir turėjo būt parašyta "koks peilis aštriausias?". 

Blogiausiu atveju obisidiano skalpelis - irgi peilis. Nes turi pjaunančiąją briauną, kuri pjauna bei visa tai, kas iš to išplaukia :>

Peilio ne, bet klausime ir neparašyta, kad tai yra/turi būt peilis.

Aš irgi

Bet aš ir prie stalo, ir į žvejybą, ir prie statybų geriau rinkčiausi prastą peilį, negu gerą adatą.

Kas techniškai yra pjovimas ir kas jo metu vyksta jau išsiaiškinom čia.
 
Adata, mano akim žiūrint, techniškai daro lygiai tą patį. Pjaunančiosios dalies forma ir t.t. tik niuansai.
 
Iš to, kas randama gamtoje (ir galima pasidaryt įrankį) aštirausia, kogero, bus tinkamai atskelta titnago skeveldra. Laboratorijose/medicinoje naudojimi jų "analogai" iš stiklo ir/arba obsidiano.

Jei klausimas būtų "kas smailiausias", tai Katino jau būtų atsakytas. O dabar dar galima ginčytis. Aštriausias turėtų būti peilis. Aštrus peilis.

Žmogaus sukurtas, ar randamas gamtoje?

Yra pagaminta adata iš volframo, suvesta iki vieno atomo
http://www.aip.org/pnu/2006/split/788-2.html

Valio! Pirmą kartą kažką laimėjau forume O surimtėjus, 'škia' reikia man tolimesnį klausimą užduoti

'Kas pasaulyje aštriausias' - koks įrankis/instrumentas turi pačią aštriausią pjaunamąją briauną? Kodėl?

Sėkmės

Bet temos pavadinimo nepamirškime - "kokia įtaką turi geležčių kietumas" pjovimo sąvybėm?

Čia paspęsta mįslė!

Gal kokys budistas 10 metų valgė vien žemės jėgą, kad suprastu pjovimo esmę...
O čia mes per porą dienų sužinojom atsakymą, kurio nieks negali protestuoti ir paneigti.
Ačiū Vladui už pirmykštę tiesą!

Iš pjovimo teorijos turėjau 10, bet taip paprasta ir suprantamai ten nebuvo aiškinama

Kažkaip nesijaučiu nusipelnes šio prizo, tad jei pavyks suderinti su Administracija, savo ruožtu paskelbsiu kitą klausimą-konkursą.

Meistras-laimi, mėgėjai -mokosi iš meistro ir sveikina jį laimėjus

Sveikinu Tomą Bet ir mes nelikom nuskriausti - pasikaustėm žiniom

Pjovimo peiliu proceco esmė – geležtės ašmenų plotas (taip, PLOTAS) veikia pjaunamąją medžiagą jėga, kuri viršija pjaunamosios medžiagos stiprumo ribą.

Kad spausti (ir braukti per) pjaunamąją medžiagą tam tikra jėga ašmenų PLOTU, dar reikia įveikti trinties jėgą tarp ašmenų nuolydžių ir jau perpjautos medžiagos. Ši jėga gali būti ir labai maža ir labai didelė, kurios neįveikus pjovimas sustoja.

Neblogai užgaląsto peilio ašmenų „storis“ būna apie 2 mikronus, tad jei pjaunam ~ 5 cm medžio tašą, ašmenų plotas bus 0.002 mm x 50 mm= 0.1 mm2. Gan apčiuopiamas dydis. Jei ašmenų plotą veiksim 10 kg (~100 N) jėga, slėgis į medį ir plieną bus 100N / 0.1mm2 = 1000 N/mm2 arba 1000 MPa arba 10 000 ATM. Per bet kokį medį eis kaip per sviestą! Bet kad išvystyti tokią jėgą į pačius ašmenis , reikės nuolydžius įsprausti tarp perpjauto medžio. Kuo giliau – tuo sunkiau ir tuojau pat pritruks sveikatos.

Suskaičiuoti pirmąją jėgą, pvz. ką ir kokio aštrumo peiliu pajėgsime įpjauti, galima ir su skaitliukais, o štai antrąją jėgą lemia daug dedamųjų kurios dar ir kinta, ir čia net mandra programa pjaus grybą.  To niekas ir neskaičiuoja, o ima peilį ir pagalį į rankas ir pirmyn į bandymus!

Apie 60 HRc kietumo plienų stiprumo riba yra apie 2500 - 3000 Mpa. Arba kad suspausti arba ištemti 1 x 1 x 1 cm plieno kaladėlę, reikės 25 – 30 t .

Ar dar nesibaigė konkursas?

Pamėginsiu dar kartą. Pjaunamoje medžiagoje sukeliamos tampriosios deformacijos, kurios palaipsniui didėja ir viršijus jos stiprumo ribą medžiaga suyra t.y. peilis imama pjauti.

Šiaip, grubiai netaisyklingai pasakysiu taip - pjovimo procesas visų pirma prasideda nuo to, kad tai trinties santykis tarp dvieju plokstumų. Kuo sąveikos plotas tarp plokštumų mažesnis, tuo trintis mažesnė - tuo mažesnis pasipriešinimas. Sąveikos plotas - ašmenų ir pjaunamo daikto sąlyčio taškas. Pabandykit perpjaut batoną su peilio geležtės plokštuma Juk peilio geležtė dauuuug kartų kietesnė. Bet neperpjausit. O jau vienos plokštumos kietumas, kitos minkštumas seka po to. Moteriško aukštakulnio faktorius - kai užmina su aukštakulnio kulniuku, yra viena, kai užmina su kroksu - yra kita.

Jeigu trumpai, manyčiau, kad vyktų pjovimo procesas, įrankis turi nugalėti pjaunamos medžiagos deformacijų ir trinities jėgų pasipriešinimą.