Diskusijų forumai

Nei ašmenų suvedimo forma, nei galandimo kampas neturi tiesioginės įtakos aštrumui, t.y. ašmenų briaunos plonumui ir lygumui.
Aštrumas priklauso tik nuo pačios briaunos parametrų ir būklės:



Kuo plonesnė (mažesnio skersmens) ši briauna - tuo aštresnis peilis.
PS: 2 mkm - skustuvo aštrumas.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Taip, bet pasetbėjau, kad "linze" užgaląsti peiliai beveik visada skuta mažiau efektyviai nei užgaląsti tiesiai. Nežinau, ar tai reiškia, kad paprasčiausiai beveik niekas nemoka padaryti normalios linzės (:-D) ar tiesiog tai, kad linzės forma "pastumia" plaukus taip, kad jie praslysta po ašmenimis, kai tuo tarpu tiesus užgalandimas leidžia briaunai kibti į plauką tiesiogiai ir labiau agresyviai.

Tikrai taip.
NB: Visi tradiciniai skustuvai po aštrinimo ant odinio pusto turi ne plokščią, o išgaubtą ("lęšio") ašmenų geometriją, bet skuta kuo puikiausiai.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Plaukų gali neskusti, bet popierių pjauti turėtų Tuo įsitikinau galąsdamas su tormek 4000 disku. Taip pagaląstas peilis peilis nenori skusti plaukų, ir popierių pjauna nesmagiai. Užtat maisto produktus pjauna fantastiškai, ir aštrumą laiko bent dvigubai ilgiau negu tada kai užvarta pašalinta poliravimo pasta.

Aštrumas ir aštrumo laikymas nors ir susiję, bet skirtingi dalykai.
Plaukus skuta tuomet, kai ašmenų briauna tampa plonesnė nei ~5 mkm (čia dar priklauso kokie plaukai), o popierių lengvai pjauna nuo ~20 mkm (vėl gi nelygu koks popierius). Maisto produktus visai smagiai pjausto ir su 50 mkm, ypač jeigu plieno struktūra stambiakarbidinė ar finišuota sąlyginai stambiu abrazyvu. Čia jeigu kalbam apie lygią briauną be užvartos likučių.
O štai kiek ilgai išliks tokia plona briauna priklauso nuo plieno savybių ir nuo galandimo finišo. Nes baigiamojoje stadijoje briauna formuojama nudrožiant ir/ar plastiškai sulyginant plieną. Nudrožiama parenkant atitinkamo smulkumo abrazyvą, o plastiškai išlyginama spaudimu į paviršių ir/ar adhezija (dviejų paviršių sukibimu), kuomet plienas ne pašalinamas, o nutempiamas ir tarsi užglaistomas. Kalbant apie darbinius peilius, adhezija yra nepageidaujama, nes "užglaistyto" plieno paviršiaus struktūra susilpnėja ir ašmenys atitinkamai greičiau degraduoja.
Taigi galąsdamas su Tormek 4000 disku tu suformuoji pirminio plieno ašmenų briauną, kuri laiko tiek, kiek skirta tam plienui. O po poliravimo pastos ant odos ašmenų briauna sulipdoma iš silpnesnio "glaistyto" plieno, todėl degraduoja greičiau.
Bet ar peilis skus plaukus ar ne - tiesiogiai priklauso tik nuo to, kokio plonumo briauną suformuosi.
Beje, jau esam kalbėję, kad plaukų skutimas nėra patikimas aštrumo rodiklis, nes jeigu yra likusi užvarta - ji plaukus skus, nes bus pakankamai plona. Bet pjaunant bent kiek kietesnią medžiagą užvartą arba "atsiguls", arba bus nutraukta ir toliau peilis pjaus tiek aštriai, kiek plonai buvo suformuota faktinė ašmenų briauna.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...

Vladai, o adhezija vyksta dėl ko - spaudimo ar temperatūros? T.y. jei po galandimo peilį taisai ant pusto, tai ašmenis daugiau veikia spaudimo jėga; tuo tarpu poliruojant ašmenis ant besisukančio odinio disko su poliravimo pasta, daugiau veikia trinties jėga ir iš to kylanti temperatūra. Kas labiau įtakoja adheziją?

Sent from my SM-A600FN using Tapatalk

_________________
Information is a weapon of mass destruction...

IMHO trintis groja abiem atvejais, skiriasi tik greitis. Poliravimo pasta kaip tik sakyčiau turi kažkiek tepti ir aušinti tam kad prie didesnių greičių temperatūra neužkiltų per greitai. Plius poliravimo pasta turi kažkiek labai smulkaus abrazyvo (dėl šio nesu tikras ar visos), tad ji kažkiek metalo ir nutrina ne tik užtrina.
Tačiau kalbant apie temperatūros poveikį manyčiau kad jis palengvina deformacijas ir dėl to lengviau ar greičiau “užsilaižo” paviršius.

_________________
Jie nežino, kad męs žinom, kad jie žino, kad męs žinom ...

Adheziją įtakoja daug faktorių. Pagrindinis - sąlyčio plotas. Pvz. sausa/švari oda, būdama pluoštinės struktūros, turi mažesnį sąlyčio plotą (liečiasi atskiri odos plaušeliai), o sutepta poliravimo pasta ar alyvuota - liečiasi su plienu ne tik pluoštu, bet ir tepalu užpildytais tarpais, t.y. sąlyčio plotas žymiai didesnis, taigi ir adhezija didesnė.
Spaudimas ir temperatūra adhezija susitiprina.
Kalbant apie plieno paviršiaus išlyginimą spaudimu, tai vyksta tuomet, kai antras/glaudžiamas paviršius yra pakankamai kietas (artimo kietumo ar kietesnis už plieną). Pvz. natūralus galandimo akmuo, keramika, stiklas, špižius ir pan. Todėl norint, kad ašmenys laikytų aštrumą maksimaliai ilgai (tiek kiek gali konkretus plienas), verta finišuoti ant kieto paviršiaus. O švari oda, kamštis, storas/daugiasluoksnis popierius, minkštas medis ar pan. panaudojami tik užvartai (bei kitokiems plastiniams dariniams) nuplėšti.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai jo prireikia...