Darius_D rašė:
Kadangi vieną tokį pabandžiau pagaminti ir, turbūt, padariau beveik visas įmanomas klaidas, negaliu nepasidalinti savo "nušvitimu" po to.
"О сколько нам открытий чудных
Готовят просвещенья дух
И опыт, сын ошибок трудных,
И гений, парадоксов друг,
И случай, бог изобретатель."(c) A.S.Puškinas
Kalbant apie senovės kapoklius ar bet kokius kitus įrankius ir jų klasifikacijas, verta visada turėti minty, kad anais laikais nebuvo gamybos standartų. Tik tam tikrai vietovei būdingos gamybos tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą: pameistrys mokėsi stebėdamas kaip daro meistras, pameistriui tapus meistru iš jo mokėsi nauji pameistriai ir t.t.. Tačiau gaminiai nebuvo visiškai vienodi, nes:
1. Kiekvienas meistras su laiku "atidirba" savo braižą ir kai kuriuos dalykus natūraliai daro savaip - kitaip nei jo mokytojas. Be to, pirkliai ar svetimšaliai atveždavo kitur ir kitaip pagamintų tos pačios paskirties įrankių, iš kurių meistrai "pasisemdavo" naujų idėjų. Todėl laikui bėgant įrankių forma ir parametrai kito.
2. Kiekvienas meistras, pvz. kalvis individualiai (kitaip) vystydavo kalviškas technologijas, o tai sąlygojo gaminių skirtumus, todėl net ir tuo pačiu laikotarpiu gaminusių skirtingų kalvių gaminiai skyrėsi.
3. Įrankiai buvo gaminami konkretiems darbams, o neretai ir konkretiems naudotojams, pagal jų individualius poreikius. Nes kaip teisingai
pastebėjo kolega @ek, protėviams įrankis pirmiausia turėjo gerai atlikti savo funkciją. Tai savo ruožtu apspręsdavo įrankio dydį, formą ar kitus parametrus.
Viso to išdavoje buvo (ir archeologų randama) didelę vieno ir to paties tipo įrankių įvairovė. Juolab šiuolaikinė tipologija - tai tik bandymas suskirstyti įrankius į grupes pagal daugumai būdingus požymius bei dėsningumus.
Žodžiu, senoviniai vieno tipo kapokliai nėra vienodi, nes dėl paminėtų gamybos ypatybių kiekvienas jų galėjo būti ir kaip taisyklė buvo šiek tiek kitoks.
Tipologija nustato tik tam tikram tipui būdingus požymius, bet ne tai, kokie privalo būti tokio tipo įrankio parametrai.
Įrankio parametrus apsprendžia įrankio paskirtis ir gamybos būdas.
Todėl Terävä Skrama yra saksas. Tik modernus.
O patinka jis ar ne - tai jau "skonio reikalas".