_Vladas_ rašė:
Silkinas rašė:
Argumentų neturiu, bet nenorėčiau, kad po mano mirties mano galva gulėtų kur nors lentynoje. Visgi tai buvo žmogus.
Suprantu. Tai ir yra argumentas - tam tikra pagarba lavonui (ar jo dalims) kaip pagarbos žmogui projekcija. *taip*
Bet tai daugiau susiję su viso kūno ar jo dalių panaudojimu moksliniams (ar ne visai moksliniams) tikslams. Ir su laidojimo apeigų tradicijomis bei "lavono išniekinimo" sąvoka.
Tačiau nematau tokių sąsajų kūno dalių donorystės atveju. 8(
Kas blogo tame, kad prieš palaidojant (ar kremuojant) tavo mirusio kūno dalys bus panaudotos kitų žmonių sveikatos atstatymui, o gal net išgelbės kažkam gyvybę? :/
O gal tas žmogus bus kieno nors uosvene ?
Maža tuo kad kiekvienas is musu daug pridirbo per savo gyvenimą tai dar ir po mirties pridirbti ?:)
Siaip tai koks skirtumas ar tavo kūno dalis išgelbės laikinai kažkam gyvenimą ar ne.
Tas išgelbėtas visvien su laiku numirs. Ryt ar po 20 metu .
O mirti dazniausiai zmogui nesinori nei vakar nei siandien nei rytoj .
Kalbant rimčiau tai as nesu pries donoryste.
Manau kad yra keli durni dalykai.
Kvaila ir durna mirtis bei mirties laukimas .
Planu neturėjimas ateinančiai dienai ,mėnesiui ,metams .
Taigi jeigu donoryste duoda šansą atitraukti i šoną ta laukimą tai puiku .
Naujas gyvenimas visada gerai .