Gal kas galit padėti susigaudyti: rusiško skylių kalibratoriaus plieno markė užrašyta 18H7 .Pagal vadovėlius tai turėtų būti R18 plienas bet ką reiškia H7? Nikeliu ten nekvepia - aprūdijęs stiprokai, bet toj vietoj kur markė pažymėta buvo gerai matyti.

Beje, kaip tik radau CRV2 plieno markę Jis gi pasirodo yra DIN 1.2631 (X50CrMoW9-1-1), bet vis tiek CRV5 neteko užstebėti...
http://www.metalravne.com/orodna-in-hitrorezna-jek...

Veržliarakčiams naudojamas plienas - ne paslaptis. Tie, ant kurių užrašyta "Chrom-vanadium" gaminami iš plieno 31CrV3 (DIN 1.2208), o chromuoti rusiški - iš plieno 40ХФА arba analogų. Dar būna poliruoti arba satinuoti iš AISI 420J2.
Anglies juose apie 0,3-0,4%, be to struktūra smulkiaperlitinė, tad normalaus peilio iš jokio veržliarakčio nepadarysi.

Supratau Vladai,
bėda, kad pas mane ant veržliarakčių daugiau nieko ir nerašo. Tiesiog smalsu pasidarė iš ko tie kinietiški stebuklai pagaminti, bet matyt tai ir liks paslaptimi

Plienų žymėjime "...CrV5" reiškia, kad chromo ir vanadžio kartu sudėjus ne daugiau 5%. Nežinant pirmosios plieno žymėjimo dalies, lydinys neaiškus. Taigi ir jo savybės nežinomos.

CR-V5 čia kaip suprantu "chrom- vanadium" įdomu, kas per lydinys ir kokiomis savybėmis pasižymi...

Taigi ,jau žinau kas tas paslaptingasis CR-V5. Garantuotai visi matėt ir čiupinėjot ,gal net šendien. Iškvočiau pagaliau bendradarbi Studentą,pasirodo tas peilis -kito studento kursinis darbas,atkaltas iš kilpinio rakto, skirto atsukinėt colinės sistemos veržles,skirtas pjaustyt vokam. O bendradarbio išvada ,,pjauna popierių-super aštru!"

Darbe nauji veidai,ir nauja infno. Bendradarbis pareiškė,kad geresnių peilių ,kaip iš CRV5 nebūna. Koks tai lydinys,kas gaminama iš jo? Kažkaip labai girdėta

 Su tema nesusijusi pokalbio dalis apie greitapjūvio plieno gręžimą ir kietmetalius - perkelta čia.

Na man asmeniškai patiko ukrainiečių meistro pasisakymas,kad pirmąjį peilį geriau bandyk daryti iš,,rapid"klasės plieno,jei ir ne gražus gausis,bet garantuotai pjaus. Nes jį apdirbdamas jo nesugadinsi.

ramzis,kalba ėjo apie metalą o ne peilio estetika,formas ir panašiai...

Vladai, pilnai sutinku Mano galva peilis turi/privalo visų pirma atlikti savo funkcijas, t.y. pjauti ir ne bet kaip, o visa kita - estetika, forma ir pan. - tai tik pakeliui.Net ir pradiniame peiliadirbystės etape reikia siekti kuo geresnių rezultatų ir ne tik estetikos prasme, bet ir funkcionalumo.

Pagalvojau, kad jeigu jau pokalbis pakrypo apie plienų tinkamumą peiliams, idant išvengtume bereikalingų ginčų "tinka-netinka" (nes plieno rūšių šiais laikais gaminama šimtai), verta prisiminti esminį peilininkystės dalyką: peilis - tai įrankis, kurio pagrindinė paskirtis - pjauti. Pjaunančioji briauna peilyje vadinama ašmenimis. Kuo plonesni, kietesni ir patvaresni ašmenys, tuo geriau peilis pjauna. Įtakos tam be abejo turi ir bendra geležtės geometrija, bet pagrindinis pjūvio krūvis vis tik tenka mikroninio storio ašmenims.
Kiek plona gali būti ašmenų briauna, kiek kieta ir kiek patvari - priklauso nuo plieno struktūros. O struktūra savo ruožtu - nuo plieno sudėties ir tam plienui optimizuoto termo-mechaninio apdorojimo (TMA). Kaip taisyklė TMA yra standartizuotas, tad laikantis prielaidos, kad TMA bus optimalus, apie plieno savybes galima spręsti pagal plieno rūšį ir konkretaus plieno sudėtį.

Gryna geležis yra minkšta ir neturi peiliui būtinų savybių. Tačiau geležies junginiai su anglimi bei kitais elementais sudaro kietus karbidus, kurių kietumas, dydis ir išsidėstymas, o taip pat matricos - t.y. pagrindo kuriame išsidėstę karbidai, savybės apsprendžia kokias savybes turės ašmenys ir peilio geležtė visumoje.
Nesigilinant į metalurgijos plonybes ir kalbant populiariai, konkreti plieno struktūra ir joje esantys karbidai susidaro po atitinkamo terminio plieno apdorojimo, arba kaip buitiškai sakoma - "grūdinimo". Grūdinimas yra efektyvus tuomet, kai anglies pliene yra daugiau nei 0,3%. Jeigu atmesim išimtinius atvejus, kai vyraujantys karbidai susidaro kitų elementų pagrindu, turim faktą, kad legiruotas plienas, kuriame anglies mažiau nei 0,3% (o jei plienas nelegiruotas <0,35%) peiliams netinka. Geroms pjovimo savybėms užtikrinti laikoma, kad pramoniniame legiruotame pliene anglies t.b. ne mažiau 1%. Šis procentas g.b. mažesnis, jei plienui keliami specialūs reikalavimai, pvz. atsparumas korozijai. Tuomet anglies vietą sudėtyje užima antikoroziniai legiruojantys priedai.
Beje, miltelinė plienų gamybos technologija, be kitą ko, buvo kuriama tam, kad būtų įmanoma didinti ligatūros procentą nemažinant anglies kiekio. Tuo pačiu sukuriama smulki ir pakankamai tolygi lydinio struktūra, kas savo ruožtu užtikrina geras mechanines ašmenų savybes.

Apibendrinant galima teigti, kad iš standartinio pramoninio plieno, kuriame anglies mažiau kaip 0,3%, funkcionalaus įrankio-peilio padaryti nepavyks. Išimtis, patvirtinanti taisyklę, - plienas AISI 420 (ar jo analogai) su kriogeniniu šaldymu po grūdinimo, nors pagal savybes - tai žemutinė peilio savybėms priimtina riba. Apie mažaanglius kompozitinius plienus ir ne geležies pagrindu sudarytus lydinius čia taip pat nekalbėsiu, nes tai jau kita tema.

Kaip buvo minėta šioje temoje, be anglies kiekio, būtina atsižvelgti ir į bendrą plieno sudėtį bei sudėtyje esančių legiruojančių priedų įtaką plieno savybėms. Nors tiesą sakant, čia gali būti reikalingas bent minimalus supratimas apie metalurgiją. Tuo pačiu - ir supratimas apie TMA procesus, nes būtent nuo TMA priklauso galutinė plieno struktūra. Jeigu tokio supratimo žmogus neturi, jam belieka viską aiškintis praktinio bandymo keliu. Bet tai neefektyvus ir neperspektyvus būdas. Žymiai efektyviau - nors kažkiek pastudijuoti teoriją.

Be abejo, galima paimti puikiai peiliams tinkantį plieną, bet jį "sugadinti" netinkamai apdorojus ar pagaminti geležtę neatsižvelgiant į plieno savybes. Tai vadinama gamybos klaidomis. Ir tame nieko blogo, nes neklysta tik tas, kas nieko nedaro.
Tačiau gaminti peilius iš akivaizdžiai netinkamo plieno - nematau jokios prasmės. Nebent tai būtų pradinis - mokomasis peiliadarystės etapas, kur gamybos procesas svarbesnis už rezultatą. Arba autorius iš anksto nusprendžia, kad bus gaminamas ne įrankis, o tik į peilį panašus estetines funkcijas atliekantis daiktas.

Tai tik mano požiūris, tad būtų įdomu sužinoti ir kolegų nuomonę apie peilių gamybą iš bet kokio plieno, kuris "papuolė po ranka".

Kad visiškai netinka, nenorėčiau sutikti, esant reikalui galima geležte pagaminti kas yra po ranka pasitaikęs reikiamu laiku, bet kalba ne apie tai, tiesiog įdomios metalo savybes ir norėčiau praktiko žinių.

Sveiki ponai, į mano akirati pakliuvo štai tokios sudėties metalas H18K9M5T. išsiaiškinau sudėti procentais: C-maks. 0,02; Mo-5,00; Ni-18,00; Co-10,00; Ti-1,00, kas yra nuostabu, šio metalo grūdinimas prie 490 laipsniu išlaikant 6 valandas, ore užsigrūdina HRC55, o atleidimas įkaitinus iki temperatūros 830-850, ataušinimas vykdomas vandeni, tai va norėčiau sužinoti gal kas praktiškai buvo susidūręs su šio metalo apdirbimu, teoriškai šis metalas lyg ir nieko, o kaip praktiškai norėčiau sužinoti.

Man, kaip žaliam šitoje srityje su tom išvadom iš sudėties kiek sunkoka. Kaip vienas ar kitas elementas įtakoja savybes (šiuo atveju svarbiausias būtų atsparumas dilimui) suprantu, bet kiek - čia jau paveiksliukas būtų labai naudingas:)

Siūlyčiau į palyginamuosius grafikus žiūrėti kritiškai, nes jie nors ir yra vaizdingi, tačiau netikslūs.

Žymiai geriau išanalizuoti sudėtį ir pačiam daryti išvadas.

              C              Cr              Mn     Si      Mo       Ni       V              P        S      HRC

13C26 - 0,68         13,0           0,7    0,4     -          -        -            <0,02  <0,01   60

AUS-8 - 0,70-0,75  13,0-14,5  0,5   0,04  0,1-0,3  0,49  0,10-0,26  1,0     0,03    58

Kaip Tomas jau minėjo, kuo mažiau sudėtyje legiruojančių priedų ir "teršalų" (P ir S), tuo plienas yra tvirtesnis su visomis iš to sekančiomis ypatybėmis. Taigi pagal sudėtį ir savybes į Sandvik 13C26 panašiausias būtų Uddeholm`o AEB-L. O AUS-8 nors ir labiau anglingas bei "pagerintas" vanadžiu, nepasižymi kietumu bei atsparumu dilimui. Tik korozijai jis labiau atsparus nei 13C26.

Vladai, gal jau teko išbandyt ir super išreklamuotą CPM M4?

Pradžioj deimatais, po to keramika
Tiek deimantai tiek keramika Spyderco triangle. Lyginau porą vidutinio stambumo išdaužų (nelaimingas atsitikimas dedant S35 VN Spyderco ąsiliukui rankeną). Beje, galandimo lengvumą lyginu su Benchmade 745 s30V, kuris, pasak tam tikrų bladeforums'ų atsiliepimų, kiek minkštesnis už Spyderco s30'tą, kurio kol kas neteko drožti tokiu mastu
Bet kuriuo atveju, skirtumas nėra didelis.

Asmeniškai man, S35Vn galandasi pastebimai lengviau nei S30V. Aštrumo laikymo skirtumų nepastebėjau.

Vasilijus dabar nutolęs nuo peilių ir testų. dabar jis su chronografu skaičiuoja, kaip greitai eina jo turimi laikrodžiai Vistik žmogaus užsispyrimas ir pasinėrimas į kurią nors sritį nusipelno pagarbos - ne kiekvieno jėgom kiekvieną dieną sekt kiek sekundžių kuris laikrodis atsiliko, kiek kuris paskubėjo..

Plieno SGPS (tai centrinis 3G sluoksnis) sudėtis:
C - 1.40
Si - 0.50
Mn - 0.40
P - 0.03
Cr - 15.00
Mo - 2.80
S - 0.03
V - 2.00
labai panaši į S30V sudėtį:
C - 1.45
Si - 0.40
Mn - 0.40
P - 0.0
Cr - 14.00
Mo - 2.00
S - 0.0
V - 4.00
tad esminis skirtumas g.b. tik dėl terminio apdorojimo.

Reikės pasižiūrėti tinklalapyje pas "Kalifornietį" ką ir kaip jis ten bandė.

Dėl "S30V" vs "S35VN" - ant veltinio bandymų nedariau, bet EDC yra šioks toks skirtumas S35VN naudai: subjektyviai galandasi šiek tiek lengviau ir aštrumą šiek tiek ilgiau laiko.

Vladai - matai, kaip galima tave prakalbinti mane dominančia tema Klysti ne visada yra blogai, svarbu, kad būtų kas pataiso

"Neturiu susivedęs visų rūšių ir visų gamintojų į vieną lentelę, bet manau suprasi situaciją ir iš lentelės su "Milteliniais" greitapjūviais plienais:"

Vladai, gal kada nors susivesi, būtų įdomu

O dėl japonų "3G", tai, nežinau, gal blogai prisimenu ir klystu, bet Vasilijus "kaliforniškis" man rodos "3G" "mamoi kryl" Baisiai buvo juo nepatenkintas. Nors, žinant, kad Vasilijus - nepabijokim to žodžio, asmenybė sudėtinga, ne tik graži, kažin kaip ten su tuo "3G"..

Vladai, o kaip "S30V" vs "S35VN"? Didelis sirtumas iš tavo patirties?

Vistiek Vladai būtų buvę labai gaila, jei cpm-kių būtų nelikę. Kaip ir "Crucible" - vis tik firma gera Kaip ir jos plienai. Nes vartotojui konkurencija tarp gamintojų yra naudinga. P.s. Šiaip pažangai metalurgijoje reikšminga firma ir savo pėdsaką palikusi, vat ir būtų gaila praradimo moksliniame-kūrybiniame lygyje, o ir šiaip apsižvalgius, nelabai jau prūdai tų analogų, na švedai - RWL, o japonai ką? ZDP, kas dar ten pas juos? P.p.s. Įdomu, su kuo Chrisas būtų dirbęs, jei "Crucible" būtų nebepasikėlęs..Labai įdomu būtų, ką būtų pasirinkęs

(Į temą apie S30V). Nors ir ne nauja žinia, bet vistik. Kažkaip pro akis praslydo peilininkų bendruomenei itin reikšmingas faktas, vos negalėjęs pasibaigti labai liūdnai, turiu omeny mums, peilininkams Ant plauko buvo pakibęs šio plieno likimas, kaip ir kitų CPM plienų. Nes CPM plienais peilių gamintojus ir peilininkus džiuginęs CPM plienų gamintojas "Crucible" vos neiškeliavo į nebūtį: kompanijai buvo pradėta vykdyti bankroto procedūra, plienas nebuvo gaminamas, gamyba buvo sustojusi. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, kompanija "J.P. Industries" nupirko už 8mln USD kompaniją "Crucible Materials Corp." ir dabar, tik pakeitus pavadinimą į "Crucible Industries LLC", vėl CPM plienai keliauja pas peilių gamintojus ir iš jų - pas peilininkus. Gera žinia, nes kažkaip jau visi buvo nurašę šį gamintoją. Reikia tikėtis, kad "Crucible Industries" dirbs sėkmingai ir kuo toliau, tuo labiau, bei nepamirš ir tyrimų, kurių metu atsiras dar geresnių plienų.

Dėkui, to ir reikėjo o gal kurnors yra daugia? labai įdomu kur atsistotų visokie O1, A2, rwl-34

Gal kas kas galėtų duoti nuorodą į plienų palyginimą, bent bendram supratimui - kažkada mačiau tokį kur nurodytas kietumas, stiprumas, atsparumas korozijai ir t.t. bet dabar niekur nerandu.

Foto dariau su mobiliu, bet atspalviu skirtumas matosi. Pabandysiu dar kai pasiskolinsiu fotoaparatą - geriau matysis.
O, jei turit pažinčių KTU, tai galima būtų pabandyti ten patikrinti, juolab, kad man Kaune netoli KTU.

Būtų įdomu pamatyti tų strypelių nuotraukas, nors nenumanau koks legiruotas plienas galėtų turėti "aukso" atspalvį.

Japonijoje yra šeši metalurgijos kombinatai, kurie gamina korozijai atsparų plieną strypais, o to plieno pvz. pas "Daido Steel" yra virš keturiasdešimt rūšių, tad labai maža tikimybė, kad kas nors iš forume dalyvaujančių kolegų buvo susidūręs būtent su tokiu plienu. Jeigu jis tikrai japoniškas.

Galima išeitis - pabandyti pasidaryti (pvz. KTU) plieno cheminę spektroanalizę ir palyginti pagal sudėtį.

Gal kas nors iš šio forumo plienų žinovų galėtų man pasakyt, koks legiruotas plienas turi aukso atspalvį? Žodžiu reikalas toks - 'gavau' du 6mm nerūdijančio plieno (toks buvo pasakymas) strypelius iš Japonijos. Vienas - kaip ir 'paprasta neržaveika' -> baltas; tačiau kitas - kaip žemos prabos aukso geltonumo...patikrinau dilde - nedengtas niekuo, magnetas silpnai, bet limpa. Bet jis man labai patiko t.y. spalva. Labai norėtūsi bent apytikriai sužinoti kas tai per plienas ir/ar kokia jo markė.

Kalbant apie sudėties įtaką savybėms, minėtas AEB-L yra įdomus tuo, kad su minimalia, bet apgalvotai parinkta sudėtimi, plienas turi labai gerą sandarą (pagal karbidų smulkumą prilygsta milteliniams plienams) ir puikias vartotojiškas savybes: tik su 12,8% chromo yra pakankamai atsparus korozijai (panašiai kaip 440C), beveik nėra ligatūros (tik 0,4% silicio ir 0,65% mangano), todėl nors anglies turi nedaug - 0,68%, ji visa aktyvi ir priima grūdinamą iki 64 HRC, taigi labai "kietai". Bet kas svarbu, toks kietumas neapsunkina galandimo, o smulki mikrostruktūra leidžia labai plonai suvesti ašmenis. Ne veltui iš jo gaminami skutimosi peiliukai.

Su šiuo plienu dabar dirba Tomas, tai manau jis galėtų daugiau apie AEB-L savybes papasakoti.

Remus jau bandė medžioklėje Tomo peilį iš AEB-L ir sprendžiant iš atsiliepimo - nenusivylė.

Dėl analogų. Skirtingų šalių plieno gamintojai dažnai gamina panašios cheminės sudėties bei panašių savybių plienus, bet naudoja plienams skirtingus žymėjimus, todėl kai plienų cheminė sudėtis sutampa ar yra artimai panaši, plienai laikomi analogais.

Tačiau yra peilių gamybai naudojamų plienų, kurie nėra analogai pagal sudėtį, bet turi panašias savybes.

Apie tokį legiruotų plienų sugretinimą buvo trumpai užsiminta "Klausimuose-atsakymuose", o "Tipologijoje" pateikta kolegų iš Estijos rengta didesnė lentelė, nors šie duomenys žinoma neišsamūs ir nepakankamai tikslūs.

Dėl AEB-L. Artimiausias pagal sudėtį yra rusiškas plienas 65X13. Bet galima pakeisti ir populiariu "guoliniu" 95X18.

Ieskojau nurodytose duomenu bazese, bet neradau - kokiu rusisku plienu galima pakeisti AEB-L?
Ar jam nera analogo?

O velnias kiek info

Peilių gamybai naudojamų plienų cheminės sudėties duomenų bazė.

Daugiau nei 1500 rūšių plienų ir lydinių cheminės sudėties ir mechaninių savybių duomenų bazė.

Puikus pradžiamokslis, Ačiū