Nors yra keletas priežasčių, kodėl daromi padirbiniai, visos tos priežastys susiveda į naudos siekimą kito sąskaita. Pasisavinami konstrukciniai sprendimai, dizainas ir prekiniai ženklai. Padirbinėtojai kartais padaro taip tiksliai, kad būna sunku atskirti, kur originalas, o kur padirbinys. Ypač jeigu vartotojas nėra žinovas. Bet žinoti reikėtų, nes koks panašus bebutų padirbinys, jo vertė visada mažesnė nei ta kaina, kurios prašoma. Nepriklausomai nuo padirbinio kokybės.
Vieną tokį atvejį jau
aptarinėjome ir manau, kad padirbinių gausa peilininkystėje galėtų išsirutuliuoti į atskirą peilių-padirbinių temą.
PAPILDYMAS:
Lietuvių kalboje žodis
padirbinỹs vartojamas kaip:
1. dirbtinis pakaitalas, surogatas.
2. suklastotas dalykas, falsifikatas.
Pirmuoju atveju daiktas gali būti panašus, tačiau akivaizdu, kad tai ne originalas. Peiliadirbystėje tai dažniausiai būna svetimi dizaino ar/ir konstrukcijos elementai, tačiau gamintojas deda savo prekės ženklą arba neslepia, kad tai jo gaminys. Tokiu atveju ginčus dėl pasisavinto dizaino ar/ir konstrukcijos elementų reguliuoja Autorinė teisė.
Antruoju atveju, daiktas sąmoningai suklastojamas/falsifikuojamas pasisavinant ne tik dizainą ar konstrukciją, bet ir svetimą prekės ženklą.
Pagal Lietuvos įstatymus, padirbinių su svetimu prekės ženklu gamyba bei platinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atitinkamai tokių padirbinių (
su svetimu prekės ženklu) pardavinėjimas mūsų Turgelyje taip pat draudžiamas.
Padirbiniai kopijuojantys svetimą dizainą ir konstrukciją, bet pažymėti kopijuotojo prekės ženklu ar iš vis be ženklinimo - įstatymais nedraudžiami (nebent teismas pagal Autoriaus skundą nuspręs kitaip). Toleruoti tokius padirbinius ar ne - kiekvieno asmeninis reikalas. Apie ką mes šioje temoje ir diskutuojam.
Kadangi padirbiniai
be svetimo prekės ženklo įstatymais nedraudžiami, nedraudžiamas ir jų pardavimas Turgelyje.
Nebent peilininkų bendruomenė nuspręstų kitaip.