Darius_D rašė:
Stengiuosi laikytis japonų principo: nori padaryti geriau - pirmiausia padaryk gerą kopiją
Šis principas prasmingas, kai yra originalas. Kertpeilio nei vieno originalo neišliko, tik geležčių likučiai.
Desantas rašė:
Aprašymas darytas pagal tai kas matosi dabar, bet tai tik iš dalies gali atitikti tai kaip buvo prieš peiliui papuolant į kapą ir dar labiau iš dalies tai kaip atrodė peilis tik pagamintas.
Visiškai pritariu.
Jau rašiau, kad senovės meistrai mums įprastų standartų neturėjo - gamino vadovaudamiesi tradicijomis.
Norint perprasti tas tradicijas, reikia įsivaizduoti save anų laikų kalvio vietoje: jis matė kokių
formų ir proporcijų kertpeillius nešiojo vyrai bei
kaip tai gamino jo mokytojas. Ir tai būdavo atkartojama ne pagal kažkokius tikslius išmatavimus (standartus), o taip, kaip gamintojas prisimindavo/įsivaizduodavo bei kiek sugebėdavo.
Taigi norėdami perprasti, koks buvo (galėjo būti) kertpeilis, turim atsižvelgti į du faktorius:
1. Tradicinės formos ir proporcijos.
2. Gamybos technologija.
Norint perprasti formas ir proporcijas (parametrų santyki tarpusavyje) - reikia analizuoti
visus išlikusius kertpeilius. Ar kiek įmanomą didesnę imtį. Tik tuomet atsiskleis daugumai būdingi dėsningumai. O atskirai paimtas vienas kertpeilis gali būti visiškai nebūdingas.
Formos ypatybės bei geležtės geometrija tiesiogiai susiję su gamybos technologija - metalo formavimas spaudimu. Kitaip tariant, kalviškas būdas. Tik žinant kaip (kokiais metodais ir priemonėmis) kalviškai formuojamas metalas įgauna tam tikras formas galima pagrįstai numatyti koks buvo (galėjo būti) galutinis rezultatas.
Todėl paimti tik vieną dalinai išlikusį pavyzdį ir pagal jį bandyti mechaniškai kopijuoti išvaizdą - neteisinga.