Sorry, kolegos, bet visas šitas fleimas mano ausiai "sounds like bullshit".
Kai man buvo ~4...5 metai, dovanų gavau peili. Tai buvo mažas ir nebrangus rusiškas kišeninis peiliukas su aliuminio ašimi ir pilnai plastikine rankena. Jo aštrumas buvo rusiškas gamyklinis - kad nelikčiau be pirštų. Nepaisant to, man tai buvo didžiulis džiaugsmas ir visiškai nauji potyriai. Ar bereikia sakyti, kad po kelių dienų aš jį kažkur pamečiau?
Po to sekė dar vienas toks pats, tik kitos spalvos. Po jo - kitas, metaline rankena (iš dviejų П formos geležėlių), po jo - dar vienas toks pats. Toliau - keli lenktinukai jau su spyruoklėmis nugaroje, konservų atidarytuvais, atsuktuvais ir t.t. Ant jų aš mokiausi galąsti, sužinojau, kaip nulūžta galiukas, nulinksta atsuktuvas, nusisuka kamščių spiralė, sulinksta geležtė, prasiskiria kriaunos ir t.t. Išmokau galąsti konservų atidarytuvus, suteikti atsuktuvams labiau tinkamą formą. Suformuodavau kur nors spec. griovelius laidų nužievinimui.
Prisimindamas visa tai, drąsiai galiu pasakyti - visai nebūtina pirmokui dovanoti Parker rašiklį, šviežiai iškeptam vairuotojui - Ferrari, jaunam medžiotojui - .30-06 karabiną su Hensoldt optika.
Mokymasis ir patirtis yra patys geriausi dalykai, kuriuos galime suteikti savo atžaloms. Neatimkime tikrojo pažinimo džiaugsmo iš jų
Kažkodėl niekam nekyla klausimų, kodėl vaikai žaidžia su žaisliniais plaktukais, žaislinėmis mašinytėmis, žaisliniais pistoletais.
Kalbant apie peilius - manau, būsimajam peilišiui visai neblogai tiks RAT2, Tenacious, 5.11 Tactical Scout arba kas nors iš Wenger / Victorinox / Leatherman. Jei norisi tikrai gero EDC - tuomet Paramilitary 2.