Dabar prie mitų apie peilius. Vienas giminaitis, už mane vyresnis, solidžiu patyrusiu balsu tikino, kad geras peilis mėtomas gali būti be baimės, jis tikrai neluš. O vat jei mestas lūžo, tai jau reiškias buvo ne peilis, o š... Bandžiau žmogui aiškint, bet jie ten tiek įtikėję visais tais mitais, kad kaipradėjau aiškint, apie tuos prieštaraujančius vienas kitam faktorius, kuriuos turi sujungt peilyje, kad ir aštrus ilgai būtų, nerūdytų, ir tvirtas, ir lengvai galąstųsi, ir nebijotų visokių batoningų, smūgių - na, Jūs, kolegos, tikrai suprasit mano mintį
Tai va, kai aš bandžiau aiškint, koks tai yra sudėtingas dalykas siekiant visų savybių, kaip tai sunku įgyvendint, o jie įsivaizduoja, kad čia juokų darbas, maždaug va, geras peilis iš "kažkur prie Pravieniškių" - aštrumą laiko metais, nerūdija, lengvai galandas, tvirtas, nieko nebijo, begį gali pjaustyt ir t.t., tai man drėbė kontrargumentą: " O Katana...?"
))) Pasikausčius liaudis
)) Ir ką tu jiem pasakysi?
Sunku žmones perkalbėti, jei kas nors norėtų tai padaryti, ar įtikinti, kad yra galbūt nevisai taip, kaip jie įsivaizduoja, nes jie įtikėję. Gal kažkada akys atsivers.
P.s. Tarp kitko apie Kataną. Kažkada per BBC National Geografic mačiau Katanos ir europietiško kardo testavimą. Rezultate - lygu. Europietiškas kardas lygiai taip pat gražiai perkirsdavo demblius susuktus, bambukus, šiaudų vyniotinius ir t.t. Lygiai taip pat, kaip Katana..