Andrius D. rašė:
Tik pamastymui. Aeb-l į rinka atėjo 60-ųjų gale. Matyt pasaulinė metalurgija per pusšimtį metų į priekį nepasistumėjo.
Metalurgijoje galioja plieno savybių sąsajų fizikiniai dėsningumai, kuriais tenka vadovautis projektuojant plieną ir kurių negali pakeisti. Kuriant AEB-L tikslas buvo sukurti skustuvams optimalų plieną (kad ašmenų briauna būtų plona bet stipri, pjautų ilgai ir būtų atspari korozijai) ir to pasekoje buvo surastas balansas tarp maksimaliai įmanomo kietumo ir atsparumo dilimui, išlaikant labai mažus karbidus ir kiek įmanoma geresnį atsparumą korozijai. Tai tarsi šių savybių sankirtos taškas. Jis buvo rastas. Kitokių alternatyvų tokiam savybių rinkiniui nėra ir su esamomis metalurgijos technologijomis būti negali, tad vietoj AEB-L/13C26 metalurgija nieko daugiau pasiūlyti ir negali.
PS: keičiant įrankiui reikalingų savybių rinkinį, pvz. varijuojant atsparumą korozijai, optimalūs tampa kitokie (kitokių plieno savybių) sankirtos taškai. Su panašiomis savybėmis kaip AEB-L, bet mažesniu atsparumu korozijai optimalus bus 12C27, su didesniu atsparumu korozijai - 14C28N. Keičiant kitas plieno savybes - vėl kitokie variantai. Bet visais atvejais kuriant plieną "taikomasi" į tam tikrų savybių sankirtos tašką. Ir tai visada tam tikrų savybių kompromisas.