Prieš kelis mėnesius sugalvojau kad noriu rimtesnio virtuvinio peilio. Iki tol buvo Pintinox'as – nukąnu, peilis kaip peilis, išsigaląsdavau kiek norėdavau, bet atšipdavo per kelias dienas. Paskui dar porą savaičių aštrumas išlikdavo pakenčiamas, nors paprasti žmonės turbūt gyvenime neturėjo tokio aštraus peilio, koks man "dar pakenčiamas". Pjauna kaip per sviestą, bet man labiau patinka variantas "pjauna kaip orą"
Pagooglinęs supratau kad noriu japoniško peilio, kad būtų aštrus kaip velnias, tik su europietiškais ašmenimis. Iš vienos pusės užgaląstų negaliu pakęsti. Ir santoku nenorėjau, nes jis platus ir lupti daržoves tikriausiai būtų nepatogu. Aš įpratęs viską daryti su vienu peiliu, ir vietoj didžiojo šefo naudoju mažesnį.
Esminis reikalavimas peiliui – jo plienas turi turėti pavadinimą, ir tas pavadinimas man turi patikti
. Beveik visi gamintojai neįvardina konkrečios plieno rūšies, nors ji galbūt nėra bloga, bet galbūt ir nėra gera, o aš manau, kad perkant kokybišką daiktą reikia aiškumo. Vietinės pardavėjos apie plienus nieko neišmano, geriausiu atveju pasakys: "čia damaskas, taigi super"
. Tikiu kad namų šeimininkėms tiek ir užtenka žinoti; apie miltelinį plieną išvis nėra girdėjusios. Tai mano jaunas ir nekaltas naivumas, jog kažkuriuo momentu dar tikėjausi Lietuvoj rasti virtuvinių peilių iš miltelinio plieno
Renkantis internete, apie plieną informacijos ne ką daugiau. Geriausiu atveju užrašo HRC kietumą, ko man nepakanka. Susidarė įspūdis, jog vienintelis VG-10 plienas yra įvardinamas vardu. Teoriškai gerų virtuvinių plienų yra ir daugiau, praktiškai pirkti beveik neradau (arba jų kaina švelniai tariant kolekcinė). Iš miltelinių radau tik SG2, kaina prasideda nuo 150 Eur, kas dar nėra kostmosas, bet jau sustoji pagalvoti. Be to, surasto peilio geležtė buvo ne tokia kaip noriu, tai su milteliniais nusprendžiau neskubėti. Buvau radęs ir pigesnių, bet jie laminuoti rūdijančiu plienu, kas man nepriimtina.
Pastebėjau, kad daugelis brangesnių peilių yra tas pats VG-10, tik laminuotas damasku ar panašiomis nesąmonėmis. Prašom nesupykti, bet damasko plienas mano supratimu yra beviltiškas popsas, pakazucha ir visiškas skonio neturėjimas
. Turiu pasakyti, kad buvau aptikęs keletą super originalaus rašto damasko peilių, bet jų kaina tokia biškį visiškai neįkandama. Juos nusipirksiu tada, kai uždirbsiu antrą milijoną. Man labiau patinka kuklūs peiliai, gražiai atrodo su natūraliu
hamon, šitokį nusipirksiu iškart uždirbęs pirmą milijoną, nors dar neturiu informacijos apie jų praktiškumą virtuvėje, gal paaiškes jog labiau tinka priešo žarną pjauti
. O paprastą VG-10 peilį galima rasti visai nebrangiai, pvz
Tojiro DP F-802, 15 cm. Beje, Tojiro parduodami ir Lietuvoj, jei nenorite laukti kol siunta atkeliaus per pusę gaublio ir turite dvigubai storesnę piniginę. Buna dar pigesnių Tojiro peilių, tik jie be bolsterio, o tokie man kažkaip nesižiūri, iškart primena pigius medinius čiliako įrankius
Truputį abejojau dėl neapsaugotų ašmenų krašto prie rankenos – ar nebraižys pirštų, bet užapvalinau per milimetrą, šiek tiek atbukinau ir viskas tvarkoje. Pats siuntinys atkeliavo be problemų, japonas turi patirties ir muitinės deklaracijoje nurodė tokią kainą, kokią reikia, ne per didelę ir ne per mažą
. Peilis iškart buvo labai aštrus. Viską puikiai pjaustė, išskyrus... pomidorus. Norint perpjauti jų odelę reikėdavo vos stipriau spustelti, man tai nepatiko. Iš pradžių norėjau pažiūrėti kiek laiko atlaikys gamyklinis užgalandimas, bet pomidorus pjaustau dažnai, tai galiausiai neiškenčiau ir persigalandau pagal save. Dabar viskas gerai
Beje, rankenos ilgis toks ant ribos, nors mano plaštaka nėra didelė, japonai turbūt pagal savo rankeles gamino. Gali būti aktualu tiems, kurie turi lokio letenas