Diskusijų forumai

www.peilininkai.lt

Dabar yra 2024-03-29- 1:07

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Forumo taisyklės


Čia kaupiami ir aptariami naujokų dažnai užduodami klausimai, atsakymų į kuriuos nėra bendrame DUK



Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 115 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5 ... 8  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: 16-Svečias rašė:
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 5:47 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

16-Svečias rašė:
Labas.Pastebėjau, kad rekomendavote Fiskars virtuvinius peilius. Fiskars kompanija deklaruoja, kad savo peilius užgrūdina iki minimalaus kietumo t.y. 51 HRC. Taigi, aš nebesuprantu , ar gali tokio kietumo peilis ilgai laikyti aštrumą, nors aišku virtuvėje kažkokių "ekstrymų" ir nepasitaiko.Man įdomu ,kas šiuo atveju yra svarbiau- peilio kietumas HRC, ar geležtės cheminė sudėtis.


.Fiskars nurodo, kad ekonominės klasės (paprastesni ir pigesni) virtuviniai peiliai užgrūdinti minimum 51 HRC - t.y. ne mažiau, kaip 51 HRC kietumu, o kokybiškesnių serijų (Cuizine, Chef de Luxe) peiliai užgrūdinti ne mažiau kaip 55 HRC.

Ribinis plieno 12C27 Sandvic (iš kurio pagamiti Cuizine, Chef de Luxe serijų peiliai) kietumas – 57 HRC, o pavyzdžiui kito virtuviniams peiliams dažniausiai naudojamo plieno AISI 420 (DIN X46Cr13) ribinis kietumas - 54 HRC.

Tačiau geram virtuviniam peiliui, kaip beje ir bet kuriam kitam peiliui, svarbu yra ne tik kietumas ar kažkuri viena savybė, o esamų savybių balansas.



Svarbi ir plieno cheminė sudėtis, nes ji turi tiesioginį ryšį su optimaliu kietumu, iki kurio tas ar kitas plienas turi būti grūdinamas. Jeigu plienas užgrūdintas virš rekomenduojamo kietumo – ašmenys bus trapūs, o užgrūdintas mažiau nei 45 HRC – gerai neužsigaląs ir bematant atšips. Todėl 51 HRC, tai „auksinis viduriukas“ paprastiems virtuviniams peiliams.

Be to, europinės virtuvinių peilių naudojimo tradicijos orientuotos ne į precizišką pjovimą ir maksimalų ašmenų kietumą, kurio dėka ašmenys ilgai išsaugo pradinį aštrumą (kaip tradiciniai japoniški peiliai), o į galimai lengvesnį aštrumo atstatymą bei į „pakantumą“ nerūpestingam vartotojo elgesiui su peiliu. Todėl europinio stiliaus peiliai gaminami iš plieno, kuris dėl legiruojančių priedų yra atsparus korozijai ir deformacijoms, tačiau negali būti užgrūdintas virš 54-57 HRC.

Tokio plieno peiliai atšimpa greičiau nei japoniški, tačiau jų ašmenys neištrupa nuo tarkim mėsoje pasitaikiusių kremzlių ar kaulų skeveldrų, o jeigu ir išsilenkia, vėl gali būti greitai ištiesinti kelis kartus perbraukus ašmenimis per „musatą“ – metalinį ar keraminį strypą, dažniausiai parduodama kartu su geresnės kokybės peiliais.



Kaip ilgai konkretus legiruoto plieno peilis laikys aštrumą priklauso tiek nuo grūdinimo, tiek ir nuo legiruojančių priedų, padidinančių plieno kietumą ir atsparumą trinčiai. Pavyzdžiui vanadis suformuoja vanadžio karbidus, kurie tiesiogiai didiną atsparumą trinčiai, molibdenas ir nikelis lengvina grūdinimą ir gerina kietumą, o titanas mažina plieno trapumą.

Tačiau vėlgi, šios savybės pilnai pasireiškia tik tuomet, kai plienas išvalytas nuo kenksmingų priemaišų ir užgrūdintas tinkamai. Todėl vien kietumas ar vien cheminė plieno sudėtis nieko nepasako apie tai, kiek geras yra konkrečios geležtės plienas, kadangi ne mažiau svarbu ir tai, kaip ši geležtė yra pagaminta.




Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: 17-Svečias rašė: Sveiki,
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 5:51 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

17-Svečias rašė:
Sveiki, domiosi virtuviniais peiliais ir artimiausiu metu noreciau issirinkti kazka vertingo ilgalaikiam naudojimui, gyvenu Vilniuje, patarkite i ka atkreipti demesi ir noreciau suzinoti Jusu nuomone apie peilius "Global" , aciu.


Į ką reikėtų atkreipi dėmesį renkantis virtuvinius peilius - rasite straipsnelyje „Virtuviniai peiliai“.

Jeigu galite sau leisti įsigyti
„Global“ peilius ir šių peilių dizainas Jums patinka, o patys peiliai patogiai gula į ranką – į kitokius neverta dairytis. Tai nepigūs, tačiau kokybiški ir praktiški peiliai, kurie tinkamai naudojami ir prižiūrimi tarnaus ilgus metus. Apie šiuos peilius jau rašėme atsakyme į 9 klausimą


 



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: 18-Svečias rašė: Sveiki.
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 5:53 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

18-Svečias rašė:
Sveiki. Planuoju isigyti peili medzioklei, renkuosi tarp ColdSteel master hunterio ir Falkniven H-1. Gal galetumet palyginti siu peiliu plienus, kuris is ju Jusu manymu yra geresnis. Aciu.


Cold Steel Master Hunter ašmenys pagaminti iš plieno laminato prekiniu pavadinimu "VG-1 San Mai III", o Fallkniven H1 ašmenys gaminami iš laminatų VG-10 arba 3G.

Rinktis siūlome ne pagal plieną, o pagal šių peilių rankenos bei ašmenų formos patogumą (tai, kas patogiau asmeniškai Jums), nes įprastomis medžioklės sąlygomis ypatingo plienų skirtumo nepajusite, kadangi laminatai panašūs ir yra to paties
gamintojo, tad visų kokybė pakankamai gera.

VG-1 San Mai III – tai VG-1 plieno šerdis iš šonų laminuota AUS-6A.

VG-10 laminatas – atitinkamai VG-10 šerdis laminuota AUS-6A (AUS-420J2).

Labiau skiriasi tik 3G laminatas, kuriame šerdis iš miltelinio plieno SG1 (arba SG2).

Kaip matosi iš VG-1 ir VG-10 sudėties:



lentele-1crop.jpg


VG-10 yra labiau legiruotas, tad teoriškai atsparesnis dilimui (geriau "laiko aštrumą") ir gali būti grūdinamas kiečiau nei VG-1. Tačiau dėl didesnio kiekio legiruojančių priedų jis ir brangesnis nei VG-1. Kadangi 3G laminatas su milteliniu plienu (kuris grūdinamas iki 62 HRC), jis dar brangesnis.

Cold Steel, sutinkamai su savo ideologija, pasirinko pigesnį laminatą, na, o Fallkniven niekada nebuvo pigus.

Mūsų manymu, kiekvienas iš šių peilių yra savaip geras, tad kaip jau minėjome, rinktis reikėtų tą, kuris labiau patinka ir kurio kaina Jums priimtinesnė.


 



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: 19-Svečias rašė: Labas.
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:15 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

19-Svečias rašė:
Labas. Plienas, kuriuo yra apdirbamas plienas, manau, peiliui tikrai tiktų. Mane stebina rusiški greitapjūviai plienai: P6M5, P6M5K5, ir legendinis P18. Dabar iš tokio plieno gamina tik amerikiečiai "BENCHMADE". Ar galima būtų Lietuvoje rasti tokio plieno peilį?


P18, P6M5, P6M5K5 – tai legiruoti greitapjūviai įrankiniai plienai, kurie praeito amžiaus paskutiniais dešimtmečiais buvo populiarūs peilių gamyboje, tačiau metalurgija vystosi ir atsirado visa eilė peilininkystei labiau tinkančių plieno rūšių.

Bene populiariausias pastaruoju metu yra
miltelinis plienas S30V, turintis beveik tokias pat peilio ašmenų pjaunamąsias savybes kaip įrankiniai plienai ir neturintis jų trūkumo – polinkio korozijai.



Greitapjūviai įrankiniai plienai pagal Rusijos standartus žymimi raide „P“ (ang.: high-speed steel arba sutrumpintai HSS ir JAV žymimi raide „M“) ir gausiai legiruoti kietinančiais priedais (volframu, vanadžiu ir kt.):



lentele-19crop.jpg



todėl yra atsparūs aukštai temperatūrai ir gali būti grūdinami 62-70 HRC kietumu.

Stipriai užgrūdinti šie plienai yra trapūs, kas nekenkia storašmeniams metalo apdirbimo įrankiams, tačiau nepriimtina ploniems peilių ašmenims. Todėl gaminant peilius, toks plienas grūdinamas mažiau (iki 62 HRC), nors tuomet jis dalinai netenka vieno iš savo privalumų – ypatingo kietumo.

Peiliai iš greitapjūvio įrankinio plieno gerai pjauna bei ilgai išlieka aštrūs ne tik dėl kietumo, bet ir iš legiruojančių priedų susiformavusių karbidų atsparumo dilimui dėka.

Benchmade gamino keletą peilių modelių iš plieno M2 (P6M5 analogas), bet gamybą iš M2 nutraukė ir šiuo metu naudoja kitos rūšies įrankinį plieną - D2 (X12МФ analogas).



Benchmade peilių iš M2 plieno yra ir Lietuvoje (pas
Klubo narius), tačiau jie pakankamai brangūs, nes nutraukus gamybą, šie peiliai įgijo papildomą kolekcinę vertę.

Jeigu peilį iš gero įrankinio plieno norite įsigyti ne kolekcijai, o aktyviam naudojimui, siūlome atkreipti dėmesį į suomių meistro
H.Roselli gaminamus peilius su vokiško W75 ar kaldinto UHC (Ultra high carbon, kuriame anglies yra 1,5 - 2,0%, o kietumas siekia 64 – 66 HRC) plieno geležtėmis.

Šie peiliai pjauna ne blogiau, nei gaminti iš P6M5 ar P18, ir jų kainos/kokybės santykis tikrai neblogas.




 



Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:19 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

20-Svečias rašė:
Labas. Gal žinote kas tai per plienas AN 58, mat nesenai pirkau ispanišką "NIETO" peiliuką iš tokio plieno, o šiaip jie gamina iš 440c.


AN-58 – tai ispanų gamybos atsparus korozijai legiruotas plienas, kurį 2007 m. pradėjo naudoti Miguel Nieto S.L.



lentele-20crop.jpg



Savo sudėtini AN-58 labai panašus į prancūzų gamybos plieną X-15TN, dar vadinamą „chirurginiu plienu“ (surgical stainless steel), tik turi žymiai mažiau molibdeno, o pagal anglies ir chromo kiekį yra tarp 420 (DIN 1.4034) ir 440A (DIN 1.4110).

AN-58 su 440C sieja tik tai, kad įvairių legiruojančių priedų dėka AN-58 taip pat gali būti grūdinamas iki 58 HRC.


 



Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:22 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

21-Svečias rašė:
Sveiki, gal patarsit kur gauti chemijos odos kietinimui, bei dažymui? Spec odos laisvai parsisiusti iš užsienio, tačiau skysčių siųsti niekas nenori :) Be to gal galima kelis žodžius apie peilio rankenos galutini apdirbimą - impregnavimą, lakavimą ar pan. Kolkas visas rankenas dengdavau tik carnuba vašku, bet norisi sužinoti ką naudoja specialistai :)


Dėl cheminių preparatų odos kietinimui bei dažymui pabandykite kreiptis į UAB „Natūrali oda“ ar UAB „Odos gaminiai ir Ko“.



Apie galutinį peilio rankenos paruošimą.

Pilnai suformuota ir nušlifuota, medinė peilio rankena dažniausiai pirmiausia impregnuojama alyvuojant. Po to dar galima ir vaškuoti. Lakuojami tik labai pigūs peiliai.

Vertėtų išskirti ir atskirai paminėti impregnavimą "skvarbiomis" adhezinėmis medžiagomis, kaip pvz. visiems gerai žinomi klijai "Super moment". Tai iš esmės yra cheminė medžiaga Cyanoakrilatas. Rankena tiesiog tepama klijais, kol įgeria, po to gerai išdžiovinama. Po to vėl šlifuojama iki medienos, nes paviršiuje susidaro labai kietas ir nelygus klijų sluoksnis. Klijai gerai įsigeria į medžio paviršių, užpildo poras ir įtrukimus. Tačiau šis būdas turi ir keletą esminių trūkumų. Visų pirma, naudojamos labai agresyvios cheminės medžiagos. Dar svarbiau yra tai, kad rankenos paviršius pasidaro "negyvas" ir mediena negali judėti. Jei rankena iš vidaus sudrėksta (o drėgmė į rankenos vidų vienaip ar kitaip tikrai papuls) ir išbrinksta, o po to vėl sudžiūsta, sukietėjęs rankenos paviršius pradeda skilinėti. Tas pats vyksta ir su lakuota rankena.

Todėl praktiškiausia yra peilio rankena alyvuoti.

Alyvos gali būti visiškai natūralios arba su cheminiais priedais.

Iš natūralių labai paplitęs Tungo (bot.: Aleurites fordii, Euphorbiaceae) aliejus. Taip pat medienai gerai tinka Lietuvoje spaudžiamas linų sėmenų aliejus. Aliejus neblogai įsigeria į medienos paviršių, paryškina medienos struktūrą, neleidžia medienai išsausėti, apsaugo medienos pavirsiu nuo agresyvių, medieną ardančių medžiagų įsigėrimo. Pagrindinis visiškai natūralių aliejų trūkumas - labai ilgas džiuvimo laikas. Taip pat mažas atsparumas vandeniui ir cheminėms medžiagoms. Pvz. gerai nuplovus peilio rankena, kad ir su muilu, ją vėl reikėtų alyvuoti. Šį trūkumą dalinai išsprendžia vaškavimas (tinka visi natūralaus medžio dirbiniams vaškuoti skirti preparatai).

Alyvos su cheminiais priedais, tai linų sėmenų, bičių vaško arba pušų sakų pagrindu pagamintos alyvos, į kurias dedami priedai, pagreitinantys džiuvimą. Be to, įsigėrusi į medienos paviršių, alyva gerai sukietėja ir labai padidina medienos atsparumą trinčiai. Šio tipo alyvos dažniausiai naudojamos
medinių grindų alyvavimui. Taip pat yra dviejų komponentų alyvos. Šios alyvos sukietėjimas ir atsparumas pats geriausias.

Alyvuojant peilio rankeną reikėtų žinoti, kad kietas, atsparus alyvuotos medienos sluoksnis susidarys tik po daugkartinio alyvavimo. Alyvavimo dažnumas ir atsparumas labai priklauso nuo medienos rūšies. Labai gerai alyvuojasi riešutas ir beržas (tiek paprastas, tiek ir karelinis), kuriems susidaro kietas ir atsparus medienos paviršius.



 



Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:24 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

22-Svečias rašė:
Sveiki, gal zinote kokia yra seno medziui pjaut gaterinio 2mm storio pjuklo marke (greiciausiai bus rusiska) ir koks jo kietumas). Taip pat zinote, kad yra greitaeigis metalo pjuklas liaudyje vadinamas "samaplas", kuris labai kietas ir labiau naudojamas kaip kaltas, gal zinote koks jo kietumas, marke ar sudetis, ir ar ji atleidus(normalizavus) galima is jo pasidaryti peili, ar vistik sitas metalas netinkamas peiliu gamybai?Dekui!


Rėminiams gateriniams pjūklams dažniausiai buvo naudojamas 2,2 mm arba 2,5 mm storio plienas 9XФ ar panašios sudėties legiruotas įrankinis plienas.



lentele-22crop.jpg



Šios grupės plienų sudėtyje chromo yra mažiau nei 13%, todėl plienas neatsparus korozijai (rūdija). Pjūklų kietumas 42-48 HRC.



Greitaeigiai metalo pjūklai gaminami iš legiruoto greitapjūvio įrankinio plieno (buitinis pavadinimas rus.: „самокал“). Kai kurios šio plieno rūšys (žymėjimas būna ant pjūklo plokštumos) puikiai tinka peilių gamybai ir apie tai jau rašėme atsakyme į 19 klausimą.


 



Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:29 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

23-Svečias rašė:
Dekoju uz atsakymus i mums taip rupimus klausimus! Gal galite papasakoti truputi apie medzio stabilizavima? Kokiu pagrindu turi buti impregnuojamosios medziagos ar vandeniniu ar solventiniu(spiritiniu)?


Stabilizavimas (užkonservavimas) – tai medžio ar kaulo porų užpildymas inertine sintetine medžiaga, siekiant ne tik apsaugoti nuo gedimo ar žalingo išorinio poveikio, bet ir sustiprinti mechaniškai.

Reikėtų skirti stabilizavimą ir impregnavimą, nes pirmu atveju konservantu užpildomos visos medienos poros ir mediena netenka savo pirminių savybių, o antruoju atveju mediena tik įmirkoma impregnantu (pilnai ar dalinai) ir išsaugo didžiąją dalį savo natūralių savybių.



Priklausomai nuo medienos rūšies ir struktūros, konservavimui naudojami skirtingi chemikalai (t.t. tiek vandens , tiek ir spiritiniu pagrindu) bei įvairūs konservavimo būdai, kurių didžiąją dalį namų sąlygomis tinkamai realizuoti gali būti pakankamai
sudėtinga.

Štai keletas paprastesnių būdų:

Rusiškai

http://talks.guns.ru/

http://talks.guns.ru/

http://talks.guns.ru/

http://talks.guns.ru/

Angliškai

http://www.knifeart.com/

http://www.knifeart.com/

http://www.woodturningvideosplus.com/

http://www.northcoastknives.com/



Vertėtų paminėti, kad kai kurių medžių mediena natūraliai yra tiek tanki , kad ją stabilizuoti praktiškai netikslinga, o natūraliai „aliejuotos“ medienos, pvz. kaip Kokobolo ar kitos Palisandro rūšys (lot. Dalbergia), – stabilizuoti nerekomenduojama, nes proceso metu aliejus pasišalina kartu su oru ir mediena „išblanksta“.

Siūlytume stabilizuoti tik tokią medieną, kuri natūraliu pavidalu netinka peilio rankenai, t.y. turi vidinių defektų ar yra gražios faktūros, bet per daug porėta.

Visais kitais atvejais verta išsaugoti medienos natūralumą, todėl peilio rankeną iš geros kietos medienos pilnai pakanka impregnuoti (pvz. alyvuojant).



 



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: 24-Svečias rašė: Sveiki,
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:31 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

24-Svečias rašė:
Sveiki, noreciau suzinoti jusu nuomone apie "TESCOMA" peilius, ar jie verti demesio? o gal kazka kito galit pasiulyt is nebrangiu ir gan neblogu peiliu? nes noreciau nusipirkti normalesniu peiliu, kurie gerai pjautu ir neatciptu taip greitai kaip pigus peiliai.


Į Lietuvą prekybininkai yra atvežę kelias čekų firmos Tescoma s.r.o. virtuvinių peilių serijas. Tris iš jų mes išbandėme: „Cosmo“, „Presto“ ir „Azza“.

„Cosmo“ ir „Presto“ serijų peiliai pagaminti iš „nerūdijančio“ legiruoto plieno „410/16/20“, o geresnės (ir šiek tiek brangesnės) „Azza“ serijos – iš „nerūdijančio“ japoniško plieno, užgrūdinto iki 55-57 HRC. Nei tikslios plieno rūšies, nei plieno sudėties gamintojas dėja nenurodo.

Peilių dizaino nekomentuosim, nes čia jau kaip kam patinka, o bendra pagaminimo kokybė visų šių serijų peilių nebloga.

Tik geležčių savybės skiriasi.

Kaip matosi iš
bandymo rezultatų, „Azza“ peilis ilgiau išliko labai aštrus (A stulpelis), bet kitomis savybėmis nuo „Cosmo“ ir „Presto“ įpatingai nesiskyrė, o visiškai atbuko netgi greičiau nei „Cosmo“. Iš to galima daryti išvadą, kad mėgstantiems virtuvėje dirbti su labai aštriais peiliais (juos laiku ir tinkamai prižiūrint), reikėtų rinktis „Azza“. Tiems, kas nejaučia ypatingo skirtumo tarp „labai aštrus“ ir „aštrus“ - puikiai tiks „Presto“ (geležtės savybės, beje, labai neblogai subalansuotos - C stulpelis), o norintiems, kad peilio negalandant, jis pjautų nors ir nelabai gerai, bet kaip galima ilgiau (E stulpelis), verta rinktis „Cosmo“.

Lyginant su kitais nebrangiais peiliais, manytume, kad verta atkreipti dėmesį į brazilų
Tramontina peilius. Tai tikrai neblogi stabilios kokybės peiliai už tokią mažą kainą.

Tačiau
virtuvinių peilių bandymas dar vyksta, tad situacija gali šiek tiek keistis.



 



Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:32 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius
25-Svečias rašė:
Sveiki, ar teisingai suprantu, kad yra tokie metalo milteliai su kuriais galima sulituoti ar suvirinti metalą panaudojus lietlempę? Kazkas panašaus į metalo miltelių cementą.

Metalo „milteliai“, kurie naudojami „miltelinių“ plienų gamybai, tai iš esmės mikroniniai metalo lašeliai, gaunami išlydytą metalą išpurškiant stipria inertinių dujų srove bei staigiai atvėsinant skystame azote.

Gaminant „miltelinį“ plieną, šie „milteliai“ supilami į formas ir vėl kaitinami aukšto slėgio kameroje bei stipriai suslegiami šimtatoniu presu.

Taigi be specialios įrangos (o juo labiau namų sąlygomis) to padaryti nepavyks.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: 26-Svečias rašė: Sveiki,
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:34 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

26-Svečias rašė:
Sveiki, paveikslėliuose teko matyti, kad darant dėklus (įmautes peiliams) iš odos naudojama kazkokia medžiaga, kuria sutepus odą įgyja tikslią peilio formą. Ji susitraukia pagal peilio konturus. Gal žinote kas tai yra? Nes pasiūtas odinis dėklas išpradžių atrodo kaip devėta išsitampiusi kojinė, o sutepus tuo tepalu jis įgyja tobulą formą. Tepalo pagalba padaromi ir ornamentai ant odos.


Tam, kad suformuoti odą ar įspausti joje ornamentą, oda paprasčiausiai gerai išmirkoma vandenyje.

Jokie ypatingi tirpalai tam nebūtini.

Džiūdama ir traukdamasi, oda priglunda prie peilio, bet prisitaiko tik prie iškilumų. Norint, kad oda atkartotų ir įdubimus, drėgną odą reikia atitinkamai suformuoti, t.y. apspausti ją kietu glotniu daiktu (pvz. šaukštu) pagal peilio dalių reljefą.

Panašiu būdu - įspaudžiant drėgną odą kietu daiktu, daromas ir ornamentas.
 

Cheminiai preparatai dažniausiai naudojami odai papildomai sustandinti (jeigu tai reikalinga, nes sukietėjusi oda linkusi lūžinėti).

Namų sąlygomis standinimui galima panaudoti spiritą.



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: 27-Svečias rašė: Sveiki.
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:36 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

27-Svečias rašė:
Sveiki. Mėgstu pats sau pasigaminti visokias smulkmenas. Iš metalo pjūklo pasidariau geležtę. Dabar reikia suformuoti ašmenis kaip nors. Gal yra kokia įstaiga ar šiaip dirbtuvės, kur galėčiau nunešti ir paprašyti kad pagalastu, nes bijau, kad rankiniu būdu su "šmirgeliu" ar diskiniu šlifuokliu pats gražiai nepadarysiu. Ačiu.


Jeigu esate vilnietis, bandykite kreiptis į buv. peilių parduotuvę "Ašmenys" (Geležinkelio g.1/Aušros vartų 29,Vilnius) arba tel.852618760.

Anksčiau ten buvo teikiamos ir kvalifikuotos galandinimo paslaugos.



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: 28-Svečias rašė:
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:37 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius
28-Svečias rašė:
Sveiki,norečiau sužinoti daugiau apie "Damasko pliena". Skoma, kad jis yra "metalurgijos viršūnė", bet kazka apie jo specifines savybes sužinoti yra gana sunku. Serijinių peilių is damasko plieno parduotuvėse kolkas neteko matyti, tad noreciau paklausti ar verta pirkti "kolekcinį" peilį ir naudoti jį pagal paskirtį, o ne pasideti į lentyną ?

Pavadinimas „Damasko plienas“, pagal vieną iš legendų, kildinamas iš Damasko miesto Sirijoje, kuriame senovės ginklakaliai gamino tam laikotarpiui labai kietus, bet kartu ir lanksčius kardus.

Šių kardų geležtės turėjo ypatingą metalo struktūrą, paviršiuje matomą kaip įvairūs padriki ar vingiuoti metalo raštai.

Damasko plienui gaminti buvo naudojamas anglingo plieno lydinys, žinomas kaip „wootz“. Į Siriją ir kitas tuometines rytų valstybes „wootz“ buvo gabenamas iš Pietų Indijos regiono, kuriame pagal archeologų duomenis toks plieno lydinys pradėtas gaminti dar prieš mūsų erą.

Kaip tiksliai buvo gaminamas šis plienas, patikimų duomenų neišliko, nes technologija buvo saugoma, o XVII a. išsekus vietiniams metalo rūdos ištekliams „wootz“ gamyba nutrūko. 

XIX a. Rusų metalurgas Pavelas Anosovas pabandė atkurti šio senovinio lydinio gavybos technologiją ir jo darbų dėka išplito dar vienas pavadinimas – „bulatas“.

Iki šiol nėra vieningos terminijos šiam plienui apibūdinti, bet siekiant išvengti sąvokų ir pavadinimų painiavos, dauguma peilininkų pritaria nuomonei, kad šiuolaikinis „damaskinis“ plienas (skirtingai nei originalus „Damasko plienas“) - tai karšto kalimo būdu tarpusavyje mechaniškai sujungtos (suvirintos) kelios skirtingos plieno rūšys, o „bulatas“ (arba „wootz“) – anglingo plieno (ar kelių plienų) lydinys su ypatinga karbidų struktūra.

Akivaizdžiai skiriasi ir šiais dviem būdais pagamintų plienų šlifuoto paviršiaus išvaizda. Bulato paviršinis raštas neišraiškus, daugmaž tolygus ir gamybos procese praktiškai nekontroliuojamas. Damaskinio plieno raštas kontrastingesnis, įvairesnis ir gali būti sukuriamas tikslingai.

Tiek „Damasko plienas“, tiek ir „bulatas“ yra gausiai apipinti legendomis apie ypatingas savybes, tačiau išlikę senoviniai ginklai iš Damasko plieno byloja, kad šiandieninė metalurgija pažengė toliau. Nors ir kitu keliu – t.y. vystant miltelines plienų gamybos technologijas. Juo labiau, kad gaminant šiuolaikinius peilius ar trumpaašmenius ginklus, svarbu yra plieno atsparumas dilimui ir korozijai, o metalo stangrumas nėra toks svarbus, koks svarbus buvo ilgoms ir plonoms kardų geležtėms.

Pagrindinė priežastis, kodėl naujai atrastas „legendinis“ plienas kol kas neprilygsta šiuolaikiniams, manytume yra tame, kad bandant pagaminti išskirtinių savybių damaskinį plieną ar bulatą, dėl gamybos sudėtingumo bei technologinių ypatumų net ir patyręs kalvis negali užtikrinti stabilių plieno savybių visiems savo peiliams.

Nes ne viskas šioje „legendinėje“ srityje aišku ir prognozuojama.

Be to, didelės rankinio darbo sąnaudos sąlygoja ir aukštą kompozitinių plienų kainą. Todėl tik keletas Meistrų-entuziastų tyrinėja ir tobulina damaskinio plieno savybes, o didžioji dauguma pasuko kita linkme – pradėjo tobulinti paviršinį raštą, kurti iš jo ornamentus ir kai kurie Meistrai pasiekė tame labai įspūdingų meninių rezultatų.

Damaskinis plienas yra gaminamas ir pramoniniu būdu, bet jokiomis ypatingomis savybėmis, išskyrus savo išskirtinę išvaizdą, toks plienas nepasižymi. Tačiau gerai yra nors tai, kad pramoninio damaskinio plieno savybės yra žinomos ir pakankamai stabilios.

Europoje serijiniu būdu nemažai peilių modelių su damaskinio plieno geležtėmis gamina vokiečių firma Boker, o ribotomis serijomis gamina ir kitos firmos. Pastaruoju metu padaugėjo peilių iš pigaus damaskinio plieno, pagaminto Pakistane ir Turkijoje.

Apibendrinant, apie damaskinį plieną kol kas užtikrintai galima pasakyti du dalykus:

1. Damaskinis plienas gali būti pagamintas su labai įvairiomis mechaninėmis savybėmis.

2. Geras damaskinis plienas negali būti pigus, tačiau net ir būdamas brangus – nebūtinai bus geras.

Todėl jeigu norite darbinio, bet būtent damaskinio plieno peilio, užsisakykite pas patyrusį meistrą, kad pagamintų tokį, kokio Jums reikia. Arba pirkite peilį su žinomomis plieno savybėmis, pvz. iš Damasteel plieno ar kito patikimo pramoninio gamintojo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: 29-Svečias rašė: Sveiki,
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:39 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius
29-Svečias rašė:
Sveiki, noreciau paklausti ar bus pas jus straipsnis apie kovinius peilius ? Ar cia buten ir yra si ateinanti tema "Specialios paskirties peiliai" ?

Isanksto dekui uz atasyma :)

Tema "Specialios paskirties peiliai" apima keletą peilių rūšių, sukurtų siaurai specializuotoms reikmėms ar tinkamų panaudoti ypatingais atvejais.

Koviniai peiliai - tai be abejonės specialios paskirties peiliai, tad minėtoje temoje papasakosime ir apie juos. 


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2009-12-08- 6:41 
Atsijungęs
Administratorius
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2014-01-08- 9:58
Pranešimai: 217
Miestas: Vilnius

30-Svečias rašė:
Norėčiau išsirinkti medžioklinį peilį su vadinamu "kabliu" žvėries pilvui prapjauti. Daugiausiai peilis bus naudojamas šernų dorojimui. Noriu pasiklausti, kuris iš plienų yra tinkamiausias: VG-1 laminatas San Mei, ATS-34, BG-42 ar S30V? Ir kodėl?


Visi paminėti plienai yra geri.

VG-1 (nesvarbu laminatas ar ne), ATS-34 ir BG 42 yra labai panašūs. Pagrindinis praktiškai juntamas skirtumas tarp jų priklauso tik nuo grūdinimo.

Esant tam pačiam kietumui, ATS-34 plieno šiek tiek didesnis atsparumas smūgiui, o BG-42 ir VG1 šiek tiek didesnis atsparumas dilimui, nes pastarieji turi po 1,2% vanadžio. 



CPM S30V - aukštesnės klases plienas . Jis turi daugiau anglies (1,45%) ir vanadžio (4%). Vanadis su anglimi sudaro labai kietus vanadžio karbidus, kurie užtikrina didesnį atsparumą dilimui, tačiau sumažina atsparumą smūgiui. Šią problemą sekmingai išsprendžia miltelinė plieno gamybos technologija (CPM), kurios dėka gaunama labai smulki ir tolygi plieno struktūra. Tačiau šį plieną sunkiau galąsti.



Dar būtų galima paminėti plieną RWL-34. Jo sudėtis labai panaši i ATS-34, tik plius 0,2% vanadžio, tačiau šis plienas taip pat gaminamas miltelinės technologijos būdu. Pienas nėra populiarus tarp didžiųjų gamintojų, nes negaminamas lapais. Gaminamos tiktai juostos, kurios kalamos iš apvalaus strypo. Būtent dėl kalimo iš strypo ir miltelines technologijos gaunama labai kieta, atspari smūgiui ir tvirta geležtė.


 



Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 115 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5 ... 8  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į:  
Veikia su phpBB® Forum Software © phpBB Group Color scheme by ColorizeIt!
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007