Su kuo terminas labiau asocijuojasi - tai viena, o jo tikroji reikšmė gali būti kiek kita.
Pakapstykim "giliau".
DLKŽ rašė:
skustùv‖as (2)
barzdos skutamasis peilis: Pusto, galanda ~ą. Skęsdamas ir už ~o griebiasi (tts.) .
∧ Elektrinis s. (barzdos skutamoji mašinėlė)
DLKŽ rašė:
skustùkas (2)
skutamasis įrankis: Bulvių s.
Dabar yra trys principiniai skirtingos skutimosi įrankių grupės:
1. "Tradicinis" skustuvas, kurį galima apibūdinti kaip "specialus peilis, sudarytas iš geležtės ir rankenos, skirtas skustis". Kaip jau išsiaiškinom, jis gali būti ištisinis arba lenktinis.
2. "Saugus" skustuvas - sudėtingesnis įrankis: iš vieno ar kelių atskirų skutimosi peiliukų (keičiamų arba ne) ir jų laikiklio.
3. "Mechaninis" skustuvas - sudėtingas mechaninis įrenginys, su besisukančiais ar vibruojančiais skutimosi peiliukais. Dabar varomas elektra, bet buvo ir mechaniniai skustuvai varomi prisukama spyruokle.
Visai šiai įvairovei turim lietuvių kalboje vieną bendrinį pavadinimą - skustuvas.
Reikia arba papildomų atskiras grupes apibūdinančių žodžių, arba skirtingų pavadinimų.
Kodėl manau, kad "saugus" skustuvas gali būti vadinamas skustuku: nes tiek pagal paskirtį, tiek pagal konstrukciją tai skutamasis įrankis.
Juo galima ne tik barzdą nusiskusti, bet ir bulvę nuskusti. Tik tai daryti nelabai patogu, nes laikiklyje tarpas siauras ir lupenos strigs.
Todėl kažkas, matyt neapsikentęs, patobulino laikiklį: aukščiau pakėlė peiliuką, kad pjautų iki tam tikro gylio, ir atitinkamai paliko vietos lupenoms pralįsti. Taip išrado "saugų" virtuvinį skustuvą.
O jeigu virtuvinį skustuvą įprasta vadinti skustuku, logiška būtų ir tos pačios konstrukcijos skutamąjį įrankį barzdai vadinti taip pat. Lieka tik priprasti vartoti.