Savigyda neturint bent baziniu medicinos ir farmokologijos žinių yra prastas sumanymas. Nors nevyniojant žodžių į vatą - kvailystė. Ypač kai žinių ir metodų ieškoma internete. Ar iš nuogirdų.
Dieninis rašė:
juk neviskas prasimanimai musu senoliai sekmingai gidesi liaudies medecina be visokiu siolaikiniu technologiju.
Taip, gydėsi, tačiau lengvas ligas. Peršalimai, neagresyvios infekcijos ir panašiai. Dauguma kitų atveju - eidavo po velėna. Arba likdavo luoši, tiek dėl ligos, tiek dėl gydymo. Užtenka pasižiūrėt kaip kito gyvenimo trukmė. Tų ligų, kurias "interneto žiniuoniai" bando gydyt "liaudies priemonėm", kai kada net nepasitaikydavo, bet ne todėl, kad žmonės buvo sveiki, o todėl, kad neišgyvendavo tiek, kad jos spėtų išsivystyt.
Dieninis rašė:
gal kas zino savo ismeginta tevu, seneliu, ar pazistamu recepta
Gydantis žolėlėm ir panašiom priemonėm, visada mintyje reikia turėt vieną dalyką - jose gali būt šimtai ir tūkstančiai cheminių medžiagų/junginių. Ir jeigu dalis jų yra naudingų ar nepavojingų, kita dalis - ne tokios nekaltos. Todėl aktyviai gydantis vieną galą, gali prakiurt kitas. Kaip taisyklė, primiausia nukenčia kepenys
Dieninis rašė:
Medikai ir tie geria liepzedziu arbata su avieciu uogiene.
Medikai daug ką daro. Ir geria, ir rūko, ir nesveikai valgo. Mokytis reik iš to, ką jie sako, o ne kaip patys gyvena.
Apie liepžiedžių arbatą su aviečių uogiene nenoriu pasakyt nieko blogo. Tačiau panašų efektą galima gaut ir be arbatos, tiesiog pastaroji skaniau.