Katinas rašė:
Jeigu kiek rimčiau, tai yra peilių, kuriuose man svarbiausia savybė yra ilgas aštrumo laikymas. Netgi jeigu tai lemia didesnį trapumą ar problematiškesnį galandinimą.
Plius, trapūs ašmenys, mano akim žiūrint, turi tam tikro žavesio, nes moko naudojimosi peiliu disciplinos, t.y. pjaut apgalvotai.
Su antru argumentu sutinku: kuo "jautresnis" peilis, tuo daugiau reikia naudojimosi peiliu disciplinos.
O kiekvienas apgadintas ar sulaužytas peilis - puiki tokios disciplinos pamoka.
Tuo tarpu pirmas tavo argumentas diskutuotinas, nes tiesiogiai su dideliu kietumu nesusijęs.
Pirmiausia dėl to, kad "aštrumo laikymas" apima ne tik atsparumą dilimui, bet ir ašmenų stiprumą įvairiems mechaniniams poveikiams. Čia padidintas kietumas kaip taisyklė blogina ašmenų atsparumą, taigi blogėja ir "aštrumo laikymas". Nebent peilis naudojamas labai minkštoms medžiagoms pjauti, kur mechaninis poveikis ašmenims yra minimalus. Pvz. virtuvinis peilis, kuriuo pjaustomos daržovės bei kiti minkšti produktai. Čia "sausai" grūdintas peilis pjaus gerai ir gan ilgai. O štai drožiant kietą medį - situacija bus priešinga.
Antra - plieno trapumą lemia ne didelis kietumas bendrai, o per didelis kietumas konkrečiam plienui. Tai gali būti ir 55 HRC, ir 57 HRC. Viskas priklauso nuo plieno rūšies. Trapiai plienai gali būti grūdinami tiek sąmoningai (ką dabar dažnai daro kinai stengdamiesi įtikti vartotojams) arba dėl
terminio apdorojimo klaidų. Bet kuriuo atveju, trapumas - tai netinkamo terminio apdorojimo rezultatas.
Nes teisingai gaminant peilį, jeigu jam numatomas panaudojimas, kur bus reikalingas būtent didelis kietumas, mano supratimu turėtų būti imamas atitinkamas plienas su aukštu, bet optimaliu kietumo ir plastiškumo santykiu. O ne "spaudžiami" Rokvelai iš ko papuola.
Apie trapaus plieno galandimo problemas čia neminėsiu, nes tai jau
kita tema.