liu rašė:
Mano nuomonė ir patirtis, dar galiu pridėti statistiką teigia priešingai nei tamsta. Jūsų kovos pavyzdys, kad pjautinės žaizdos yra pavojingesnės nei durtinės, tik parodo, kad Jūs klystate. Šis teiginys gali būti realus, tik tuo atveju jeigu priešininkas vasarą su šortais ir maikute. Ko verti jūsų pjaustymai žiemą, rudenį ar prieš užpuoliką su odine striuke. Dūris eina kiaurai visus rūbus, bet peilis čia netinka, jis tam nepritaikytas, nepatogus ir pan. Be to jums reikės 5-10 pjūvių kad priešininko ranka eliminuoti iš kovos, dūrio užtenka 1 ir ranka nebekovoja.
Iš tikro tokiu atveju kiekvienas peilis yra kovinis nes juo galima kovoti. Teigti, kad kažkas galvojo jį projektuojant apie kovą ir padarė nereikšmingus patobulinimus esmės nekeičia, tiek su vienu, tiek su kitu gali kovoti, o kovoje laimi duriamieji veiksmai, tad seka išvada, kad peilis kovai netinka.
Jums reiktų artimiau susipažinti su peilio panaudojimu kovoje ir kur slypi jo efektyvumas. Aš nekalbu apie apie visokius kovos stilius kur 90 proc. yra baletas, o peilis tik priedas:)
P.S. panašu, jog sąvoka "kovinis peilis" yra marketinginis triukas ir nieko daugiau.
Statistiką matyti prieš akis, nei girdėti, kad tokia egzistuoja visada maloniau. Taip pat klausimas kokia yra tamstos patirtis kovojant peiliais?
Kad durtinės mažiau pavojingos nei pjautinės nesakiau, jos yra efektyvesnės ir saugiau padaromos (išlaikant atstumą), nei durtinės. Nežinau iš kur tamsta traukėt, kad vienas dūris į ranką ir jį jau nebedalyvauja veiksme, esu traumų gyvenime turėjęs daug - po vieno itin nesmagaus kritimo iš medžio turėjau turėjau lūžusį stipinkaulį ir delne įstrigusią šaką. Labai sėkmingai (na, akyse buvo kiek aptemdavo karts nuo karto) abiem rankom susirinkau mantą ir pajudėjau namo. Jei sėkmingai pataikysi įdurt į petį, alkūnę ar riešą - tada taip, sutinku rankos nebėra, bet pataikyti tokį smūgį yra itin nelengva.
Teiginys, kad pjauti reikės 5-6 kartus - pagrįstas kuo? Reikia vieno taiklaus pjūvio, tokio pat taiklaus kaip apkalbėtas dūris, skirtumas, kad tai padaryti yra daug lengviau ir taikinių turi daug daugiau - plaštaka, krumpliai, riešo šonai, vidinė dilbio pusė iki pat alkūnės, pečiai. Negana to, kad taikinių yra daugiau į juos pataikyti yra taip pat žymiai paprasčiau, kadangi tavo ginklas yra gerokai platesnis, nei tiesiog durklo smaigalys. Turbūt sutiksi, kad uodą užmuši lengviau yra tvojant visu delnu nei vienu pirštu.
Kalbant apie aprangą - taip ji suteikia apsaugą, jei būtų kitaip tai žmonės nuo senų senovės prieš kardus būtų stoję nuogi. Tiesa teiginys, kad durimas eina kiaurai visus rūbus, o pjovimas ne kelia įtarimą, kad tamstos peilių galasti tik smaigaliai, bet ne ašmenys. Odinę striukę pradurti (kaip ir bet ką pjauti nenaudojant judesių pirmyn atgal, o tiesiog spaudžiant ašmenis statmenai pjaunamam objektui) reikia daugiau jėgos nei prapjauti. Jeigu būtų kitaip, žmonės dirbantys su odiniais gaminiais nebūtų išradinėję ylų. Teiginys, kad vienodai aštrus smaigalys eitų per drabužius lengviau nei ašmenys yra paremtas niekuo.
Pats durimo veiksmas, kaip ir minėjau ankstesniam post'e, sėkmingai atlikti įmanomas tik kai stovi prieš auką, o ne priešininką.
Jei tu stovėdamas už 10 ar 20 metrų išsitrauksi durklą ir pasileisi bėgti į priešininką atstatęs ašmenis ar užsimojęs smogti iš šono/viršaus labai sėkmingai gausi spyrį ir baigsis tavo bėgimas, prasidės voliojimasis.
Jei mėginsi durti kai atstumas iki priešininko <2 metrai bus viens iš dviejų - užsimodamas durti iš viršaus apačios ar šono gausi pjūvi į pažasti ar dilbį baigsis mosikavimai, ir ilgam, jei dursi tiesiai prieš save užlaužtu riešu - tiek smūgio jėga bus maža tiek būsi pakišęs ranką krumplių, plaštakos, riešo ar dilbio plastinei operacijai. Po to kečupą atidarinėti už tave teks namiškiams.
Plius tiek vieno tiek kitų smūgių išvengti yra pakankamai nesudėtinga. Trim atvejais pakanka žingsnio atgal, vienu pasukti torsą.
Žinoma tam, kad praktikoje tai būtų taip pat paprasta padaryti, kaip pasakyti reikia treniruotis, tiek suvokimą, kad apsiginti nuo smūgio peiliu reikia ne stengiantis pagauti ranką ar atremti tą smūgi, o tiesiog jo išvengti, tiek sugebėjimą greitai judėti.
Lįsti į pakankamai artimą kovą, kad galėtum įdurti priešininkui, prieš tai neapdorojus jo rankų yra vienareikšmiškai savižudybė. Tai kad tu susikabinsi su užpuoliku ir jūs abu viens kitam vanosit per inkstus savo peiliais nesibaigs geruoju nei vienam, tiesa, jei tu naudosi durklą, tai tavo priešininkui liūdnai baigsis greičiau, bet kad bent vienas jūsų dar kada nors alaus galėsit paragaut - tikimybė labai artima nuliui.
Iš šių dalykų ir atsiranda skirtumai tarp durklų ir kovinių peilių. Durklas bus ilgas, siauras ir žemais ašmenim, kad būtų kaip įmanoma lengviau sukišti jį kuo giliau, pažeidžiant kuo daugiau vidaus organų. Tai žudymo įrankis.
Kovinis peilis turės aukštą plačią geležtę, kad būtų tvirtas ir atlaikytų smūgius, taip pat, kad juo padaromų pjūvių gylis būtų didesnis, o ir dėl svorio sunkiau priešininko nukreipiamas kur nereikia. Taip pat, dauguma yra galąsti tik vienoj pusėj, nes pentis neretai gali atsiremti į dilbį. Durklui atsirėmus į dilbį turėsi dar vieną pjautinę žaizdą.
Manau tamstos nuomonė yra grįsta klaidingu kovos suvokimu. Kova, susirėmimas, ginyba - nėra veiklos kurioms būtina užsibaigti mirtimi. Kovinis peilis yra lygiai tiek pat ginybinė priemonė, kaip ir puolimui naudojamas ginklas, tuo tarpu durklas, kaip gynybos priemonė koviniam peiliui nusileidžia.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Gal, kad pietų metas 
