swerfot rašė:
Biškį apie skirtingus dalykus kalbėt pradėjom. Kokie 60-80% tikinčiųjų Dievą būtent ir įsivaizduoja kaip senuką ant debesies. Bent jau toj aplinkoj, kur aš augau. Tai viena.
O antra, tai tie, kas rimtai studijavo filosofiją ir teologiją retai kada pasimauna ant "gatvės fokusininkų" iš Ekstrasensų Karų ar "genijų" su nemokamos enerijos generatorium, taikančių kvantinės fizikos teorijas ne kvantiniame pasaulyje.
Aš bandau perprast pagrindines priežastis dėl ko pas žmones kyla toks stiprus misticizmo poreikis, kad atiduoda visą savo turtą sektantams (ar ekstrasensams, ar "genijams"...).
Kalbame apie tą patį. Bet...
Tavo bandymai "perprast pagrindines priežastis" nebus sėkmingi tol, kol neišstudijuosi bent jau dvasingumo pagrindų.
Juk nebandytum perprasti pvz. astrofiziką be fizikos pagrindų. 8(
Kiekviena pažinimo sritis turi savo terminiją.
Tuos terminus žino ir naudoja tik nedidelė grupė, o išsamią jų reikšmę gerai supranta dar mažiau. Taip yra tiek Moksle, tiek Religijoje.
Kad pateikti informaciją likusiai daugumai, Religijoje ji aprašoma bendrinės kalbos žodžiais, o kai pagal prasmę artimų žodžių kalboje nėra, pasitelkiamos alegorijos ar eiliniam žmogui suprantamos analogijos. Moksle to nedaroma, nes turbūt nesunku įsivaizduoti, kad tokiu būdu adaptavus bet kurį mokslinį straipsnį, jo turinys skambėtų dar absurdiškiau nei pvz. Biblijos. Tačiau žinios, apie kurias kalbama straipsnyje, nepriklausomai nuo to kokiais žodžiais aprašyta, išlieka tos pačios.
Dauguma žmonių, dėl atitinkamo išsilavinimo trūkumo, jiems pateiktą informaciją supranta "pažodžiui". Iš čia - "60-80% tikinčiųjų Dievą būtent ir įsivaizduoja kaip senuką ant debesies". Lygiai kaip ir 60-80% tikinčių materialiuoju pasauliu įsivaizduoja, kad Visata atsirado iš Didžiojo sprogimo.
Tiek vienų, tiek kitų įsitikinimai remiasi ne asmeniniu žinojimu, o pasitikėjimu "autoritetais", pateikusiais informaciją.
Tiek Moksle, tiek Religijoje galima pačiam užsiimti studijomis ir įsitikinti asmeniškai, kad informacija teisinga (arba ne).
Esminis dalykas - Mokslas ir Religija naudojasi skirtingomis būties ir pasaulio pažinimo metodologijomis, todėl vienu metodu surinktos žinios negali būti verifikuotos kitu metodu. Taigi tiems, kas nori įsitikinti kažkokiu kitos pažinimo sistemos disponuojamu faktu - teks naudoti ir atitinkamą metodą.
Pridursiu, kad pastaruoju metu Mokslo ir Religijos surinkta informacija vis dažniau "persidengia" nežiūrint į tai, kad gauta skirtingais metodais. O dėl kai kurių dalykų sutampa net ir išvados.
Gal būt šioje diskusijoje klaidina dar ir tai, kad naudoju žodį "Religija" siauresne - tik ontologijos prasme (todėl ir rašau šį žodį iš didžiosios raidės), bet kito bendrinio žodžio, kuriuo galima būtų trumpai įvardinti įvairias dvasines (ontologines) praktikas nėra. O tokias praktikas turi bemaž visos senosios religijos. Įskaitant ir
Budizmą.
Taigi, rašydamas Religija, neturiu minty nei religiniu ritualų, nei religinių stereotipų. Tokių, kaip pvz. "Dievas - pasaulio sutvėrėjas", "Dievo bausmė" ir pan.
Kaip lakoniškai parašė Bozkurt: "Vienintielis Dievas yra Žodis".
Tikiuosi tai padės diskusijos konstruktyvumui.