atostogų proga - buvo šiokia tokia degustacija. dalyviai: Laphroaig 10 - žanro klasika. harmonija ir tiek. nei pridėti nei atimti. Ardbeg 10, kažkada gan gerai stovėjęs mano reitinguose, puplė žemyn. tam įtakos turėjo kaip atrodytų gan neblogas 46 stiprumas. bet, tačiau, dėja. paskutiniu metu suvokiau, kad Adberg'ą mėgstu nuo 50 ir daugiau stiprumo. nes 46 - trūksta kūno, per daug vandeningas, nu ir kitokius neatleistinus griekus ant jo galima kabinti... Connemara - geriamas jau dešimtmetį. po pirmūjų Ailos atstovų - pasirodė gan lengvas, vaisiškas.... ir švelnus (dūminis - švelnus?). taip taip, pats vakar nelabai tikėčiau, ką dabar rašau, bet yra kaip yra. Talisker 10 - kiek sausokas, jaučiasi ąžuolas. šikart tikrai nesužavėjo. paskutinis dublis - Lagavulin 16. pilno kūnos, harminingas. galima sakyti - šio vakaro vinis.
|