rodman rašė:
Dėl peilio aštrumo: noriu tiesiog papasakoti kaip vyksta kova. Robotai dažniausiai pastatomi ant ringo "veidas į veidą", tai yra jie praktiškai visalaik mato vienas kitą nuo kovos pradžios iki pabaigos. Taigi atakuoti priešą į šoną yra gan sudetinga, nebent priešas apsižioplina arba yra labai lėtas. Robotai peilius dažniausiai turi tik priekyje, todel jie pastoviai centruojasi į priešą, kad pirmas susidurimas butu butent priekiais. Tokiu atveju butent peilio aštrumas yra svarbiausias faktorius. Jei kalbame apie matematinį modelį, tai iš principo yra du etapai (veliau pridesiu eskizus):
a) pirmiausias susidurimo momentas, kai abieju peiliu ašmenis tik susiliečia. Labai išdidinus vaizdą iki pačiu ašmenu galiuku, pjovimo kampo apvalumas gali buti vaizduojamas apskritimu (žiurint iš šono), aštresnio diametras mažesnis, bukesnio- didesnis. Savaime aišku, mažesnis apskritimas palis po didesniu (nežiurim dabar i susilietimo tangentos kampą ir į medžiagu tvirtumą)
b) bukesnis peilis jau užšoko ant aštresnio ir čiuožia juo paviršiumi.
Peilio ilgaamžiškumas visiškai neturi reikšmes. Praktika rodo, kad jei peilis gerai palenda po priešu, jis minimaliai pasižeidžia netgi po keliu frontaliniu susidurimu. Bet visada yra galimybe pakeisti peilį į naują, tai iš principo galima daryti nors po kiekvienos kovos- peilis tvirtinasi su dviguba lipnia juosta (kaip nekeista, labai patikimai laiko).
Taip, yra sprendimu kaip apskritai eliminuoti aštrumo įtaka, bet čia aš norečiau padiskutuoti butent apie aštrumą (nes sumo kovu specifika nevisiems gali buti idomi)
.
Kaip gerai ir aštriai išgaląsti - yra
atskira tema, taigi čia galim padiskutuoti apie aštrumo įtaką sumo robotų kovose.
Kalbant apie matematinį modelį, jame reikėtų atsižvelgti dar į keletą faktorių, kurie eliminuoja ašmenų briaunos aštrumo reikšmę. Tai susiduriančių peilių nelygegretumas (pvz. dėl ringo paviršiaus nelygumų ar roboto svyravimų) ir peilių vibracija.
Kaip kolega GAdas minėjo, dėl šių faktorių mikroninė tolerancija, taikoma ašmenų briaunai, praranda praktinę reikšmę makro lygmenyje, kuriame realiai sąveikauja peiliai.
Žiūrint kovų videoįrašus, labai akivaizdžiai matosi, kad po priešininko peilio apačia lengviau palenda toks roboto peilis, kuris stabiliau priglunda prie paviršiaus ir turi optimalų peilio atakos kampą.
Teoriškai, peilio prigludimą galėtų užtikrinti pvz. spyruoklinis įtaisas, spaudžiantis peilio ašmenis prie grindų paviršiaus (prispaudimo jėgą reikėtų paskaičiuoti atsižvelgiant į roboto svorį). Jis gesintų vibracijas ir neleistų peilio ašmenims atitrūkti nuo grindų, o tai savo ruožtu padidintų tikimybę palysti po priešininko peiliu.
Žodžiu, ašmenų aštrumas, o tiksliau - mažesnis ašmenų briaunos storis (briaunos viršūnės skersmuo), dviejų peilių susidūrimo atvejų turės įtakos tik tuomet, jeigu peiliai susiduria absoliučiai lygiagrečiai ir atakos kampas yra vienodas.
Praktiškai, atsižvelgiant į ringo paviršiaus nelygumus, roboto svyravimus ir peilių vibraciją, tai beveik neįmanoma situacija.
Todėl siūlyčiau siekti ne peilio aštrumo mikro lygmenyje, o apsvarstyti galimybes padidinti peilio įsiskverbimo po priešininko peiliu galimybes makro lygyje.
Kalbant apie ašmenų briaunos apžiūrą, padidinimas x30 pakankamas, kad įvertinti užgalandimo kokybę.
Didesnis didinimas leis pamatyti pvz. abrazyvo dalelių paliktas žymes ant ašmenų nuolydžio paviršiaus ir ašmenų briaunos reljefą, bet tai visiškai nebūtina, kai su mažesniu didinimu matoma, kad nėra užvartos ar ištrupėjimų, kas garantuoja, jog ašmenų aštrumas maksimalus (priklausomai nuo plieno rūšies ir abrazyvo smulkumo).