Tomas rašė:
Ar dar nesibaigė konkursas?
Paminėjai visas tris sudedamąsias:
1 -
jėgą, kuria veikiama pjaunamoji medžiaga. Kalbant apie buitinius peilius, ši jėga negali būti didesnė už žmogaus rankų jėga. Ir kuo mažiau jėgos reikia pjaunant, tuo geriau pjaunančiu (aštresniu) laikomas peilis. Būtent pjovimo jėgos apribojimai bendrojoje pjovimo teorijoje nėra taikomi, todėl peiliams ne viskas iš ten tinka.
2 -
pjaunamosios medžiagos stiprumo ribą. Ji tiesiogiai siejasi su ašmenų plotu ir pjovimui panaudotos jėgos dydžių. Nes jeigu kažkokios medžiagos negalima atpjauti rankoje laikomu peiliu, tas pats peilis įstatytas į stakles ją sėkmingai pjaus. Arba galima pasitelkti kinetinę energiją - t.y. kapoti ir taip atskirti medžiagą.
3 -
trintį tarp medžiagos ir peilio. Čia lemia daug kas, įskaitant pjaunamos medžiagos deformacijų pobūdį ir peilio geležtės geometriją. Geriausia to iliustracija - gabalo gumos pjovimas.
Taigi pjovimo peiliu proceso esmė - geležtė turi įveikti pjaunamos medžiagos deformacijų ir trinities jėgų pasipriešinimą ir atskirti medžiagą panaudojant žmogui priimtiną fizinę jėgą. Kuo lengviau tai vyksta - tuo geriau "peilis pjauna".
Kitaip tariant, geležtės ašmenų plotas ir pačios geležtės geometrija turi būti tokia, kad panaudojant tik žmogaus rankų fizinę jėgą leistų įveikti tiek pjaunamosios medžiagos stiprumo ribą, tiek trintį tarp medžiagos bei geležtės.
Schema apima ašmenų fragmentą ~15x15 mikronų
Žaliomis rodyklėmis pažymėti medžiagos pasipriešinimo vektoriai, mėlynomis - trinties vektoriai, raudona - peilio spaudimo vektorius.
Kolega Ričardas K. buvo labai arti, bet Tomas pirmas išdėstė tiksliau.
Tad "nepadėk ragelio - susitarsim dėl prizo atsiėmimo".