Jei peilis atšipęs nepjaus.
2011-11-21- 19:37
Jei peilis atšipęs nepjaus. 
Manau, kad kolega Katinas
2011-11-21- 19:57
O kokia čia blyn dar esmė-peilis skirtas pjauti, tad gerai pagaląstas ir pjauna :d
Pleišto (ašmenų) iš kietesnės
2011-11-21- 20:46
Pleišto (ašmenų) iš kietesnės medžiagos, nei pjanama medžiaga, įsiskverbimas į pjaunamą medžiagą (pjaunamos medžiagos struktūros suardymas pjovimo vietoje), panaudojant jėgą, nukreiptą į pjaunamą medžiagą. Peilis pjauna todėl, kad jo ašmenys yra pleišto formos. Pjaunančiosios briaunos plotas pjovimo vietoje yra sąlytyje su tokiu pačiu pjaunamos medžiagos plotu. Pridėjus jėgą, nukreiptą į pjaunamą medžiagą, yra suardoma pjaunama medžiaga (silpnesnė grandis), nes ji yra minštesnė (tai jau fizikos dėsniai (molekuliniame lygyje). Oi, kiek prirašiau.
O mano durna galva tai pjauna
2011-11-21- 20:54
Ugnius rašė: Teoriškai taip,
2011-11-21- 20:57
Ugnius rašė:Teoriškai taip, net amerikiečiai tai vadina " push cut" bet žymiai geriau ir lygiau atsipjauna naudojant judesius pirmyn atgal
Lietuvių kalboje taip pat yra daug sinonimų žodžiui pjauti. Skobti, drožti, rėžti, riekti ir pan..
Ne visada yra geriau atsipjauti, naudojant judesius pirmyn-atgal. Kai medžiaga yra labai minkšta, lipni ir klampi, tuomet tik - "push cut". Pavyzdys - sviesto juostelės atsipjovimas.
julius rašė: Jei peilis
2011-11-21- 21:15
julius rašė:Jei peilis atšipęs nepjaus.
Arba jei batonas suakmenėjęs
Jeigu trumpai, manyčiau, kad
2011-11-21- 21:25
Šiaip, grubiai netaisyklingai
2011-11-21- 21:52
Šiaip, grubiai netaisyklingai pasakysiu taip - pjovimo procesas visų pirma prasideda nuo to, kad tai trinties santykis tarp dvieju plokstumų. Kuo sąveikos plotas tarp plokštumų mažesnis, tuo trintis mažesnė - tuo mažesnis pasipriešinimas. Sąveikos plotas - ašmenų ir pjaunamo daikto sąlyčio taškas. Pabandykit perpjaut batoną su peilio geležtės plokštuma XD Juk peilio geležtė dauuuug kartų kietesnė. Bet neperpjausit. O jau vienos plokštumos kietumas, kitos minkštumas seka po to. XD Moteriško aukštakulnio faktorius - kai užmina su aukštakulnio kulniuku, yra viena, kai užmina su kroksu - yra kita.
O.Benderis rašė: Moteriško
2011-11-21- 22:07
O.Benderis rašė:Moteriško aukštakulnio faktorius - kai užmina su aukštakulnio kulniuku, yra viena, kai užmina su kroksu - yra kita.
Būtent tokį pavyzdį su moterimi ir aukštakulniais mums, kai mokiausi VGTU, davė dėstytojas per medžiagų atsparumo paskaitą.
Aiškindamas apie paviršiaus ploto ir jėgos santykį. Tik vietoje "krokso" sakė "kerzas"
Ričardas.K rašė: Jeigu
2011-11-21- 22:22
Ričardas.K rašė:Jeigu trumpai, manyčiau, kad vyktų pjovimo procesas, įrankis turi nugalėti pjaunamos medžiagos deformacijų ir trinities jėgų pasipriešinimą.
Labai arti tiesos. *thumb*
Dar šiek tiek pasufleruosiu:
- li002_0199.jpg (4.76 KiB) Peržiūrėta 1513 kartus(ų)
Silkinas rašė:O kokia čia blyn dar esmė-peilis skirtas pjauti, tad gerai pagaląstas ir pjauna
Ne vien galandimo "gerumas" apsprendžia kaip vieną ar kitą medžiagą pjaus vienoks ar kitoks peilis.
Pvz. gali išgaląsti peilį kad plauką drožinėtų, o vytintos dešros gabalo su juo negalėsi atpjauti. Nebent atkirsi.
Štai čia ir glūdi pjovimo esmė...
Pamėginsiu dar kartą.
2011-11-21- 22:59
Pjaunamoje medžiagoje sukeliamos tampriosios deformacijos, kurios palaipsniui didėja ir viršijus jos stiprumo ribą medžiaga suyra t.y. peilis imama pjauti.
Baltagalvis rašė: Pjaunamoje
2011-11-21- 23:15
Baltagalvis rašė:Pjaunamoje medžiagoje sukeliamos tampriosios deformacijos, kurios palaipsniui didėja ir viršijus jos stiprumo ribą medžiaga suyra t.y. peilis imama pjauti.
Tai daug maž teisinga bendrosios pjovimo teorijos kontekste. Pjaunant peiliu veika trys pagrindiniai faktoriai, iš kurių vienas bendroje teorijoje eliminuojamas, tačiau būtent pagal jį naudotojai dažniausiai sprendžia apie pjovimo "gerumą".
_Vladas_ rašė: Ričardas.K
2011-11-21- 23:54
_Vladas_ rašė:Ričardas.K rašė:Jeigu trumpai, manyčiau, kad vyktų pjovimo procesas, įrankis turi nugalėti pjaunamos medžiagos deformacijų ir trinities jėgų pasipriešinimą.Labai arti tiesos. *thumb*Dar šiek tiek pasufleruosiu:Silkinas rašė:O kokia čia blyn dar esmė-peilis skirtas pjauti, tad gerai pagaląstas ir pjauna :dNe vien galandimo "gerumas" apsprendžia kaip vieną ar kitą medžiagą pjaus vienoks ar kitoks peilis.Pvz. gali išgaląsti peilį kad plauką drožinėtų, o vytintos dešros gabalo su juo negalėsi atpjauti. Nebent atkirsi.Štai čia ir glūdi pjovimo esmė...
Ta esmė, kuo mažesnis nuolydžių kampas :-/
Kestutis ply rašė: Ta esmė,
2011-11-22- 0:07
Kestutis ply rašė:Ta esmė, kuo mažesnis nuolydžių kampas
Ne, nes nuolydžių kampas - tik sudėtinė geležtės geometrijos dalis.
Be to, nuolydžių kampo negalima mažinti daugiau, nei leidžia pasirinkta konkrečios geležtės stiprumo riba. Dėl to yra naudojamos įvairios nuolydžių formos.
Tie faktoriai, tai spaudimas,
2011-11-22- 0:32
Aštrus peilis turi labai nedidelį plotą kontakto su paviršiumi, o bukas peilis turi daug didesnį plotą su pjaunamu paviršiumi. Jei abu peiliai yra stumiami žemyn ta pačia jėga, aštrus peilis darys daug didesnį spaudimą nei bukas peilis.
O trintis ir yra eliminuojama, nes tik nuo jos priklauso peilio aštrumas laiko atzvilgiu.