Suopis rašė:
Jeigu norime daiktą vadinti lietuviškai, tai mes pavadinimą jau turime. Lietuvoje yra daug tarmių, tačiau ir skirtingomis tarmėmis kalbantys lietuviai savo literatūrinę kalbą moka. Budė, gudė, šie sinonimai vartojami Žemaitijoje, jie gali būti visiškai negirdeti kitų Lietuvos regionu gyventojams. Kiekviena tarmė turi pasilikti ten, kur ji gimė, tuo ir įdomi Lietuva. Neteko girdėti, kaip pustyklę vadina Sibiro rusai, tačiau dalgis Sibiro rusų kalboje yra litovka, lygiai taip pat dalgį vadina ir vidurinėje Azijoje.Taip, kad turime kuo didžiuotis. Ir, jeigu Lietuvoje dalgį pusto pustykle,o diržas yra pustas, kam bepasinerti i absurdiškas paieškas?
Nežinau, kuo čia taip įpatingai didžiuotis, kokiu stebuklu, kai daiktas pradėtas vadint kitoje šalyje pagal pagaminimo vietą, o vėliau tas pavadinimas tapo dalinai bendriniu. Ir tai dar ne faktas, nes yra versijų, kad tai išvis su Lietuva nesusiję. O apie žodį "pustas" kolega
Katinas jau parašė. Nereikia plėšt maikučių stengiantis gelbėt lietuvių kalbą, ir iškart siųst visus ant trijų raidžių, kurie sako, kad vistik, yra tam tikros taisyklės, tvarka. O ir šiaip, kalbos dėsniai ir sveikas protas, galų gale. Nes jau
Kęstučiui ir žodynus sudarinėja ir rašo bet kas ir bet kaip, o ir šiaip, tie kalbininkai negeri ir t.t. Paradoksali situacija
Tikrai ne bet kas, ir ne bet kaip tuos žodynus sudarinėja. "Pustas" yra variantas, bet jis tikrai nėra idealus. Todėl nereikia skubėti. Geriausias variantas - turėti daugiau variantų, iš kurių galima rinktis.