Lietuviskas kirvis

[milius]

Sveiki,
keliauju atostogų į Londoną vasario viduryje. Nutariau ta pačia proga apsikeisti su ten gyvenančiais draugais bushcrafteriais kirvių galvomis. Mainai atrodys taip: jie duos man savo gamintojų galvą, kuri yra tradicinės formos tiems kraštams, o aš savo. Mes kalbam apie paplitusias gerai žinomas galvas, ne kokias nors archeologinių laikų replikas. Kalbame apie kirvius kurius naudojo kaimo žmonės prieš 20-50-100 metų, ne daugiau...

Kolkas man mintis viena:


Tai turbūt ikoniškiausias pastarųjų laikų kirvio modelis. O ką manot jūs ? Gal pas jus kaime yra kitokių, Lietuviškesnių kirvių ?

[fastacas]

Ar tu nori naują, ar jau pagyvenusį mainyti. O pas tėvuką dar kažkoks toks yra http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nu ... -59-126753 bet jis tik skaldymui naudojamas, dar ir dabar.

[_Vladas_]

Kalbame apie kirvius kurius naudojo kaimo žmonės prieš 20-50-100 metų, ne daugiau...

Nuo praeito amžiaus vidurio pramoniniai ūkinės ir buitinės paskirties įrankiai, tame skaičiuje ir kirviai, buvo gaminami pagal TSRS-LTSR valstybinius standartus, tad kaimo žmonės Lietuvoje, kaip ir visoje buvusioje TSRS teritorijoje, naudojosi tokiais kirviais, kokius galėjo įsigyti. Kalviai kirvius jei ir kaldavo, tai buvo retenybė, tad labiausiai paplito pirktiniai pramoniniai.
Kirviai buvo skirstomi į statybinius ir turistinius. Statybiniai - kaip nuotraukoje, o turistiniai buvo mažesni ir įvairesni, be to, dažniausiai su metaliniu kotu. Dar buvo kirviai skaldymui - "koluny", bet jiems buvo atskiras standartas.
Kaime pagrinde buvo naudojami statybiniai. Tik 1956-1973 m. gamintos kirvių galvos šiek tiek skyrėsi nuo parodytos nuotraukoje, nes neturėjo įkirtos vinims traukti, bet už tai turėjo atraminį "liežuvėli" (pav. Nr.7)



Maždaug nuo 90-tųjų standartai vėl keitėsi ir įkirta vinims nebedaroma. O bendra kirvio galvos forma per paskutinį šimtmetį iš esmės nesikeitė. Dar galima pridurti, kad buvo dviejų tipų ašmenys - tiesūs ir gaubti, o pagal svorį galvas gamino nuo 0,7 kg iki 1,6 kg.

[Ricardas]

Na suvalkijoj juos tobulindavo,nupjaudami vertikaliai priekinę ašmenų dali maždaug3-4cm.

[_Vladas_]

Na suvalkijoj juos tobulindavo,nupjaudami vertikaliai priekinę ašmenų dali maždaug3-4cm.

Tarybiniais laikais beveik visi turistai taip perdarydavo kirvius. O kartu ir kotus pakeisdavo, nes pakeitus galvos formą - keičiasi smūgio kampas ir centrinis smūgio taškas, tad ir kotą kitaip įsodinti reikia.

"Kolektyviniam" kirviui (būdavo toks bendroms grupės reikmėms) dar privirindavo apsaugą, kad naujokai, kol kirvio suvaldyt nepramoko, kirvakočio neapdaužytų.

[Katinas]

Nuo praeito amžiaus vidurio pramoniniai ūkinės ir buitinės paskirties įrankiai, tame skaičiuje ir kirviai, buvo gaminami pagal TSRS-LTSR valstybinius standartus

Kad jau prasidėjo kalba apie kirvius ir istorinius vingius, tai yra išleista knyga Arvydas Malonaitis "Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje" (VPU Leidykla, 2008 Vilnius). Rašoma tiek apie įrankių raidos istoriją, tiek apie ergonomiką (kam patinka formulės ir lentelės su grafikais - knyga turėtų būt prie širdies ). Jeigu įdomu - galėsiu paskolint kada prie progos :>

[milius]

Fastacas, nėra ten jiems skirtumo, kaip ir man, senas jis bus ar naujas. Vis tiek kotus reikės dėtis naujus ir pagal norus, čia tik galvos reikalingos, kad transportavimas paprastesnis būtų. Man pačiam tai patinka senos galvos, kotus pats susimastau kokių noriu, nes labai didelis skirtumas yra kotų ilgyje ir kam tą kirvį naudosi. Jei drožinėjimui tai trumpo koto reikia, jei abiem rankom nori pamosuot jau kokio 50-55 cm reikėtų. Dabar radau šrote įdomią galvą, kai uždėsiu kotą parodysiu.

Įdomu dėl to nupjovimo! Dabar lygiai tas pats daroma su kinietiškais kirvukais, turbūt visada žmones traukė tobulint netobulus dizainus!

Dėkui visiems už įdomią informaciją!

[_Vladas_]

Įdomu dėl to nupjovimo! Dabar lygiai tas pats daroma su kinietiškais kirvukais, turbūt visada žmones traukė tobulint netobulus dizainus!

Mano supratimu, tai susiję ne su estetika, o su darbo kirviu specifika.
Kirviai su tokia plačia galva nors ir naudojami kaip universalūs, bet gaminami ir pozicionuojami kaip stalių ir dailidžių kirviai. Jeigu pasidomėsi, pamatysi, kad pvz. specializuoti dailidžių kirviai rąstams išilgai tašyti turi dar didesnę viršutinę plokštumą. Vieną iš tokių - "skliutą" kolega Girez rodė gretimoje temoje apie kirvius.
O štai skersiniam medienos kapojimui geriau, kai kirvio ašmenys kuo mažiau išsikiša virš koto apkabos, nes tuomet kirvis mažiau rezonuoja nuo stipraus kirčio. Be to, siaurų ašmenų kirvis giliau sminga į medieną skersai nei platus. Būtent tokius, gan siaurus ir tik į apačią platėjančius kirvius, jau nuo seno ir iki šiol medžių kirtimui naudoja daugelis tautų. Kad ir tie patys skandinavai. Ir šiuolaikiniai gamintojai (pvz. "Fiskars" ar kt.) kapojimui skirtų kirvių neplatina į viršų.
Kiek žinau, tarpukario Lietuvoje medkirčių kirviai taip pat nebuvo platūs, o staliai ir dailidės naudojo platesnius.
Kadangi šiais laikais paprastas žmogus buityje kirvį dažniau naudoja kapojimui nei tašymui, todėl tie, kas turi tik plačius statybinius kirvius ir žino (arba "rankomis supranta" ), kad į viršų kyšantis galas nereikalingas, patys pritrumpina ar visai nupjauna su lig apkaba.
O ar toks dizainas gražesnis - čia jau skonio reikalas.

[neblogenso]

Apie kirvus, jų formas ir paskirtį, gali angliškai pasiskaityt čia - http://www.gransfors.us/TheAxeBook.pdf

[GAdas]

Apie kirvus, jų formas ir paskirtį, gali angliškai pasiskaityt čia - http://www.gransfors.us/TheAxeBook.pdf

Manau reikėtų perkelti į Naudingų nuorodų skiltį.