Jeigu trumpai: ruošinio, ant kurio bus graviruojama, paviršius lygiai nušlifuojamas ir gerai nupoliruojamas. Būsimo piešinio kontūrai nupiešiami iš rankos arba nukopijuojami nuo jau esamo piešinio. Tada plonu aštriu įrankiu atsargiai brukšniuojant, taškuojant ar iš šių abiejų būdų kombinuota technika paviršiuje daromi smulkūs įgilinimai į kuriuos vėliau įtrinamas dažas. Šlifuotas ruošinio paviršius po to nuvalomas, o įgilinimuose dažas lieka. NB: jeigu paviršius buvo blogai nušlifuotas - dažo liks ir ant paviršiaus.
Kuo tamsesnė turi būti piešinio vieta - tuo tankiau daromi įgilinimai. Dažo įtrinimas įprastai daromas etapais - išraižius atskiras piešinio dalis, kad lengviau kontroliuoti bendro vaizdo kūrimą. Taip pat etapais vykdomas spalvotas dažymas. Užbaigus piešinio graviravimą paviršius švelniai nuvalomas. Kai kuriais atvejais gali būti ir nulakuojamas.
Šia technika graviruoti galima iš esmės ant bet kokių minkštesnių už plieną ir neporėtų medžiagų. Įprastai naudojamas ragas, kaulas,
elforinas ("dirbtinis kaulas").
Piešinius graviruoti galima pozityvo arba negatyvo principu.
Paprasčiausias rėžtukas - stora adata.
Paprasčiausias dažas - braižybinis tušas.
Paprasčiausias didinimo įrenginys - lupa.
O kitkas - praktika, praktika ir dar kartą praktika.
Yra be abejo ir specialūs įrankiai, bei spec. dažai. Bet čia jau tiems, kam nebereikia visko iš eilės pasakoti.