Vladui paprašius, sumečiau šiek tiek informacijos apie klijus.
Taigi, klijai
▪
Karbamido-formaldehido dervų klijai. Savybės: nebrangūs, greitai džiūsta, atsparūs mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams) ir trinčiai. Neturi 'nuovargio' t.y. su laiku jungties stiprumas nemažėja. Sukietėjus tampa kieti-kristaliniai. Bijo drėgmės, karščio; šių dviejų veiksnių poveikyje labai greitai suįra išskirdami formaldehidą, kuris yra labai toksiškas. Paplite daugiau pramonėje, nes klijuojant šiais klijais reikia labai laikytis kontroliuojamo technologinio proceso (pvz., mediena turi būti ne drėgnesnė nei 6-14%, aplinkos temperatūra ne žemesnė nei 21 laipsnis, medienos temperatūra ne žemiau 40 laipsnių). Tai dažnai dvikomponenčiai - trikomponenčiai klijai, todėl nėra labai praktiški namudinėje gamyboje.
▪
Rezorcinolio formaldehido dervos klijai. Savybės: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui (atsparūs verdančiam vandeniui, silpnoms rūgštims, jūros vandeniui, tirpikliams, mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams) ultravioletinių spindulių poveikiui). Tai dvikomponenčiai klijai maišomi prieš vartojimą (skysta derva ir miltelinis katalizatorius). Kai kurioms formuluotėms reikalingas tikslus technologinis procesas.
▪
Fenolio formaldehido dervos klijai. Dažniausiai naudojami pramonėje gaminant fanera. Džiūsta tik aukštesnėje temperatūroje (80-90 laipsnių) ir padidintame slėgyje (~3 Bar).
▪
Gyvūnų klijai (kaulų, sausgyslių, odos) buvo naudojami nuo senovės, ypač odos klijai, kuriuos dar ir dabar naudoja geriausi restauratoriai ir smuikų gamintojai. Pas mus tradiciškai parduodami kaulų klijai - 3-4 mm rudos granulės. Naudojimas: granules supilti į nereikalingą arba tik tam tikslui paskirtą metalinį dubenį ir užpilti šaltu vandeniu 2-4 h. (čia priklauso individualiai nuo klijų - reikia skaityti ką rašo gamintojas). Per tą laiką klijai išbrinksta ir pasidaro panašūs į želatiną. Po to visą šitą masę su dubeniu statome į verdančio vandens vonią ir maišydami kaitiname, kol pasidaro vientisa klijų masė. Toliau - klijuojame. Beje, klijus galima palikti virti tame vandenyje - nuo to jų savybės nekinta, o jie patys - negaruoja. Internete mačiau ir parduodamus jau skystus klijus, tačiau manau, kad tai bus iš odos virti klijai; vadinasi 'Old Brown Glue' . Tai vieninteliai klijai, kuriuos sudžiūvusiu galima "pertaisyti" - jei siūlė prasiskyrė, tiesiog pašildome žiebtuvėliu ir sulyginame kraštus arba pridedame šiek tiek skystų karštų klijų.
▪
Polivinilacetatas (PVA) arba polivinilbutilatas (PVB), taip pat žinomas kaip "balti klijai" arba "Lipalas", tai alifatinių dervų emulsija. Skiriasi savybėmis - PVA linke daugiau slysti suspaudimo metu, PVB turi tvirtą pirminį sukibimą ir išdžiūvę yra atsparesni vandeniui. PVA yra netoksiški ir paprasti naudoti, tačiau sunkūs remontuoti, nes prie sudžiūvusių klijų nelimpa jokie kiti klijai, tame tarpe PVA, kurie nors ir sukimba, bet jungties stiprumas yra 60-70 proc. mažesnis. PVA klijai plastiški ir turi 'nuovargį' - linkę slinkti po nuolatine apkrova. PVA klijai atsparumą skirstomi į klases: D2, D3, D4. Lipalas klasėms nepriskirtas pagal LST, bet jis atitinka kažkur D2 klasę - bendrinio naudojimo ir plataus panaudojimo spektro (medis, popierius, tekstilė) klijai. D3 klasė - padidinto atsparumo vienkomponenčiai klijai, Padidintas atsparumas suprantamas kaip atsparumas trinčiai, nuovargiui, šiek tiek temperatūrai. D4 klasė - dvikomponenčiai (kartais vienkomponenčiai) klijai su kietikliu. Padidintas atsparumas mechaniniam, temperatūriniam ir drėgmės poveikiui. Vieninteliai iš klasių turi atsparumą tanino rūgštims t.y. jų spalva nekinta klijuojant daug tanino rūgšties turinčią medieną (buką, ąžuolą, akaciją, robiniją). Visumoje visos klasės nėra labai atsparios temperatūrai - lydosi prie 92-104 laipsnių temperatūros. Vėlgi čia nėra absoliutas - pramonėje yra masė įvairių formuluočių. Pramonėje vyrauja supratimas, kad baldų detalės nebus verdamos vandenyje ar aliejuje, todėl šie klijai ir naudojami plačiai, nes yra paprasti naudoti, pigūs, netoksiški.
▪
Poliuretano klijai (PUR) tampa vis labiau populiarūs, ypač jei reikalingas atsparumas vandeniui. Klijuoja labai platų spektrą medžiagų: tekstilė, pluoštai, metalai, plastikai, stiklas, keramika, guma su mediena. Tačiau ne tokie atsparūs mechaniniam poveikiui, jungtis ne tokia stipri kaip epoksidų ar rezorcinolio.
▪
Uretano klijai. Iš karto pasakau - chemiškai nieko neturi bendro su poliuretanu, - tai dvi skirtingos molekulės.
Savybėmis panašūs į poliuretano klijus, tačiau jie vieninteliai klijuoja alyvuotą medieną. Labai lakūs, nuodingi garai. Naudojami ir guminių valčių siūlių klijavimui.
▪
Epoksidinės dervos - klijų karalienės. Brangios. Savybės: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui (atsparaūs verdančiam vandeniui, koncentruotoms rūgštims, jūros vandeniui, tirpikliams, mikroorganizmų poveikiui (grybeliams, pelėsiams). Tai dvikomponenčiai (arba vienkomponenčiai žr. toliau) klijai maišomi prieš vartojimą (skysta derva ir skystas kietiklis). Jautrus ultravioletinių spindulių poveikiui, kai kurios formuluotės (buitinės) gali prarasti sukibimo jėgą esant didesnei kaip 38-98 ° C (turinčios kaučiuko junginių yra elastingos, todėl kylant temperatūrai jų elastingumas didėja). Skiriamos bisfenolio-A, bisfenolio-B, poliesterio, vinilesterio dervos,UV kietėjančios dervos. Bisfenolių grupė yra labai plati (16-a grupių) ir jų visų savybės skiriasi. Grubiai - 80 proc. bisfenolinių epoksidinių dervų yra bisfenolio-A pagrindu, ir jų tirpiklis yra acetonas; bisfenolio-B pagrindo dervų skiediklis yra butanonas todėl buityje jų nesutiksite.
▪
Bisfenolio-A padgrindo derva: labai stiprūs ir atsparūs aplinkos poveikiui išlaiko savo mechnines savybes iki 177 laipsnių Celsijaus; toliau jos sukibimo stiprumas mažėja, nes polimeras pradeda lydytis. Prie 350 laipsnių pradeda degti. Labai platus džiūvimo laikas priklausomai nuo temperatūros ir formuluotės. Komponentų davybės: derva - kuo daugiau dervos mišinyje tuo elastingesnė sustingusi derva; kietiklis - kuo daugiau kietiklio mišinyje, tuo trapesnė išdžiūvusi derva. Dervos skirtos buitiniam naudojimui turi savyje stabilizatorius, kurie sumažina dervos "pavojingumą" galutiniams vartotojams pvz., pramoninių epoksidų liepsnos taškas (savaiminio medžiagos užsidegimo temperatūros taškas) atskirai kietiklio ir dervos yra 26 ir 31 laipsnis atitinkamai; o tai reikškia, kad toks produktas be stabilizatorių stovėdamas Maximos lentynoje vasarą, tiesiog pats savaime suliepsnotų. Skiedikliai - acetonas, ksilenas. Yra įvairių modifikatorių-užpildų keičiančių jos struktūrą: pluoštai neleidžia tekėti, milteliniai užpildai sudaro pastas ir pan.
▪
Ultraviolete kietėjančios dervos - vienkomponentės dervos kurios polimerizuojasi (kietėja) nuo UV spindulių. Savybės kaip ir kitų epoksidinių dervų, tik atsparios UV spinduliams (nuo kurių ir kietėja). Daugiau naudojamos pramonėje, nes reikalingas stiprus UV šaltinis. Internetu galima atsisiųsti Norland adhesives NOA61 (
http://www.norlandprod.com/adhesives/noa%2061.html), tik iš karto įspėju - juoda diskotekos ar pinigų tikrinimo lempa nepadės - reikia galingo UV diodo (LED) arba kito UV šaltinio su 320 - 380 nm bangos ilgiu. Kietėja per 10-20 s. galutinai 'sendinasi' per 15 min. UV. Jei UV šaltinis bus silpnas laikas laaaba pailgės - pirminis gelėjimas bus per 20-40 min., galutinis kietėjimas - 2 - 3 h. po silpnu UV šaltiniu.
▪
Poliesterinės dervos. Santykinai pigios (2 - 2,5 karto pigesnės už bisfenolines dervas). Greitai kietėjančios, atsparios įvairių aplinkų poveikiui kaip ir bisfenolinės dervos. Smirda, toksiški garai, kietėdamos išskiria šilumą (kietikliai su peroksidais) - didesnis sumaišytas kiekis gali savaime užsiliepsnoti. Trapesnės lyginant su bisfenolinėmis dervomis. Po pirminio džiūvimo pramonėje 'sendinamos' specialiais tirpalais, kad pasiektų savo galutines savybes (tą patį daro laikas per 2-3 mėn. todėl ir vadinasi sendinimu).
▪
Besiplečiantys medienos klijai. Naudojami pramonėje kai reikia užpildyti platesnius tarpus tarp surenkamų detalių. Tai iš esmės yra didelio tankio, skystos frakcijos poliuretano putos (galima sakyti skystas Marcoflex'as). Džiūdamos užpildo visus tarpus, didelis plėtimosi koeficientas - 1l skystos formos tampa 20-30l tūrio gabalu (yra formuluotes su 45l, koeficientais). Tinka naudoti klijuojant plaukiancias vandenyje rankenas. Po išdžiūvimo paviršius yra porėtas, todėl jį dar reikėtų padengti CA arba epoksidu ir nušlifuoti.
▪
Cianakrilatas (Superglue, CA arba CyA) skytas polimeras džiūstantis dėl sąveikos su ore (arba paviršiuje) esančia drėgme. Cianakrilato molekulė polimerizuojasi dėl sąveikos su vandens molekule (arba katalizatorium) - todėl naudojamas medicinoje klijuoti žaizdoms ir audiniams. Liepsnos taškas - 75 - 79 laipsniai (todėl nepalikit didesnio kiekio juodam butelyje ant saulės)
. Taip pat prie saugumo technikos reikia paminėti, kad CA reaguoja su natūralia vilna ir vata sukeldamas audringą egzoterminę reakciją ir išskirdamas šilumą -> gali suliepsnoti jei apsitėkšit didesniu kiekiu CA vilnonį megztinį. Todėl buitiniam naudojimui pasirodė formuluotės su stabilizatoriais gelizuojančiais CA - prierašas ant tūbelės 'GEL' būtent tą ir reiškia.
▪
Kontaktinis cementas - skaidrūs tirpiklių pagrindo klijai. Sudžiūvę suformuoją kietą plėvelę ant detalių. Netinka ilgalaikiam medienos klijavimui. Tinka laikinai stabilizuoti judantį varžtą kiaurymėje (nors cianakrilatas džiūsta daug greičiau ir dažnai - po ranka).
▪
Karšti klijai (Hot melt) termoplastikas parduodamas lazdelėmis naudoti klijų pistolete. Netinka ilgalaikiam medienos klijavimui. Minkšta siūlė. Tinka klijuoti šabloną prie plieno.