Kestutis ply rašė:
Dar klausimas tiems kas aplamai naudoja krosneles - kaip darot su atleidimu, ar po grūdinimo laukiat kol krosnelė atvės, ar naudojat kitą krosnelę, o gal atleidimą darot kitą dieną ?
Jeigu grūdindama viena geležtė ar kelios vienu metu, atleidimui galima naudoti tą pačią krosnelę. Maniškė su atidarytomis durelėmis atvėsdavo greitai.
Kai grūdinama daug, atleidinėti galima buitinėje orkaitėje jei tai anglingi plienai ir tinka žemas atleidimas (iki 300*). Legiruotiems plienams, kuriems būtinas vidutinis ar aukštas atleidimas, jau reikalinga kita krosnelė.
Atleidimą geriau daryti ne vėliau kaip po 12 val., nes dėl vadinamo "metalo senėjimo" plieno struktūra stabilizuojasi ir atsiranda vidinės įtampos, kurių vėliau daromas atleidimas (ypač žemas) nepašalina.
Kestutis ply rašė:
Taippat dar pasikartosiu su klausimu dėl ruošinio kaitinimo laiko, kaip jį skaičiuoti tiksliai. Nes isikaitinus krosnelę iki reikiamos temperatūros, kol įdedamas ruošinys, temperatūra nukrenta, tarkim 100 laipsnių ir iki reikiamos vėl pakyla sakykim per dvi minutes. Tai ar įkaitimo ir išlaikymo laiką skaičiuoti nuo įdėjimo, ar nuo to momento, kai pasiekia darbinę temperatūrą?
Įkaitimo laikas skaičiuojamas nuo įdėjimo ir nedideliam peilio ruošiniui sutampa su darbinės temperatūros pasiekimu, o kaitinimo - nuo to momento, kai pasiekiama darbinė temperatūra.
Kestutis ply rašė:
Ir kokie laiko intervalai galimi kaip paklaida nedalaikymo ir perlaikymo prasmėm?
Tai priklauso nuo plieno rūšies, o tiksliau - nuo plieno sudėties ir svyruoja +/- kelias minutes. Visa kita - asmeninė patirtis ir nuojauta. Čia ir pasireiškia termisto meistriškumas.