Maksas rašė:
Осетра урежте (c). 60 HRc dilddė neima. O ten tarkavo gan neblogai. Vladas matavo 55-56 gavosi. Ir pergrūdinta vargu ar ant 63-64, nes stiklą subraižyti su juo - dar tas dabas... Bet daugiau ir nereikia - po kelių pergalandimų plienas parodė ko vertas. Po l 3-4 smūgių perkertant kiekvieną kartą 4*6 cm šoninės gabaliuka su šonkauliu (kirsta ant tefloninės lentos) -max pažeidimas ištrupėjimas mažiau nei 0,1*0,1 mm (vos ižiūrimas). Tiesa pas mane užgalandinimas ne 40 o apie 30 laipsnių.
Kadangi paminėtas Vlado kietumo prietaisu matuotas mano grūdintos geležtės kietumas, tai jau reikia pasisakyti.
Taip, Vladas man sakė, kad pamatavus nelaimingą Makso geležtę, jo prietaisas rodė apie 57 HRc. Tada geležtę Maksas man vėl perdavė. Gerai daug kartų pamatavau ir vidurkis gavosi apie 60.5 HRc. Beje, panašiai buvo ir su LPA peilių geležtėmis, grūdintomis Varšuvos tiksliosios mechanikos institute. Vlado prietaisas rodė apie 58 HRc, tikras kietumas buvo daug didesnis.
Įdomiausia, kad Vlado prietaisas rodo gerai, tik jam reikia labai švaraus plieno paviršiaus. Šio ultragarsinio prietaisso įspauda į plieną tokia maža, kad ant šlifuoto plieno apskritai jokia matavimo žymė nesimato, ant poliruoto plieno matosi lyg trumpas adatos įbrėžimas. Jei plieno paviršius šiurkštus, kad ir šlifuotas, adata sminga į nelygaus plieno paviršiaus „kalnus abra tapr kalnų“ ir dėl to prietaisui plienas atrodo minkštesnis negu yra iš tikro. Tiek Makso, tiek LPA geležčių paviršiai nebuvo tinkami matuoti ultragarsiniu prietaisu.
Būtent dėl mažo jautrumo plieno paviršiui, grūdinime naudojami tik HRc prietaisai, kurie buką deimantinę adatą įspaudžia į plieną 150 kg jėga ir išmatuoja įspaudos gylį. Pats prietaisas paprastas kaip „kirvis ir kotas“: 7.5 kg svarstis per 1:20 svertą sujungtas su didele ir stora „adata“, kurios galas - deimantinis 120 laipsnių kūgis. Adata prispaudžiama prie geležtės, tada įjungiamas elektrinis varikliukas, kuris atpalaiduoja svarstį (šis adatą paspaudžia 150 kg) ir po kelių sekundžių vėl pakelia. Adata lieka įlindus į padarytą ~0.1 mm „duobę“. Prie adatos nuolat prispaustas mikrometrinis indikatorius parodo įspaudo gylį.
Kaip ir bet kokiam tokio tipo prietaisui, šiam būtinas kalibravimas. Tuo tikslu gaminami kietumo matavimo kalibrai – tiksliai užgrūdinti, garantuotai vienodo kietumo ir labai švaraus paviršiaus (kad tiktų bet kokiem prietaisam kalibruoti) ploksčias plieno gabalas. Tokius turiu du: amerikonišką 60 HRc ir rusišką 63.3 HRc. Taigi, prieš kiekvieną rimtą matavimą pamatuojama pvz. 60 HRc kalibras, prietaiso parodymai koreguojami iki 60 HRc ir tada matuojama geležtė. Kitaip sakant, geležtės kietumas sulyginamas su matavimo kalibro kietumu. Matavimus būtina daryti bent tris, bet geriausia 5-7, nes ir plieno kietumas skirtingose vietose kiek skiriasi ir visada statistinė paklaida atsiranda. Beje, pagal šios paklaidos dydį galima spręsti apie prietaiso tikslumą – jei „barstymas“ didelis, prietaisą reikia remontuoti arba išmesti.
Taigi Maksai, tiek grūdinant pirmą kartą 60-61HRc, tiek grūdimant antrą kartą 63-64 HRc, tavo geležtės kietumas buvo ne kažin su kuo kažin kur kaime matuotas, o sulygintas su sertifikuotais kietumo matavimo kalibrais.
Trumpai dėl kietumo matavimo dilde. Matuojant dilde iš karto matuojamas kietumas ir atsparumas dilimui. Šie du dydžiai iš esmės skirtingi dalykai, tad jei matuosim 60 HRc kietumo S30V ir AEB-L bandinius, dildės slydimas bus visai kitoks. Dildė slys ant S30V sudėtyje esančio vanadžio ir drož (jei bus pakankamai aštri) AEB-L, nors kietumas vienodas ar S30V net mažesnis. Matuojant dilde reikėtų turėti tos pačios plieno markės panašaus kietumo plieno gabalą. Tada galima gan tiksliai sulyginti ar geležtė tokia pat, minkštesnė ar kietesnė už turimą pavyzdį.
Taigi, pradžiai apie Makso geležtę tiek. Tikiuosi bus įkvėpimo ir pratesimų.