Diskusijų forumai

www.peilininkai.lt

Dabar yra 2019-07-19- 8:03

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 57 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Re: Paviršinis išdegimas -
StandartinėParašytas: 2019-07-07- 9:45 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2019-04-01- 8:27
Pranešimai: 14
Miestas: Kaunas
_Vladas_ rašė:
Paviršinis išdegimas - smulkmena, juo labiau, kad paviršių nesudėtinga papildomai įanglinti (pvz. pakaitinus ruošinį metalinėje dėžutėje su smulkia medžio anglimi ir soda ;) ).


Sveiki,
Ar galima būtų plačiau sužinoti apie įanglinimą? Kiek reikėtų sodos įpilti prie medžio anglies? Kiek laiko ir kokioje temperatūroje išlaikyti ruošinį? Į kokį gylį galima namudinėm sąlygom prisotinti anglies?

Dėkui! :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Paviršinis išdegimas -
StandartinėParašytas: 2019-07-07- 19:26 
Atsijungęs
Pirmininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-11-03- 19:43
Pranešimai: 8867
Šalis: Lietuva
Miestas: Vilnius
Erikas rašė:
_Vladas_ rašė:
Paviršinis išdegimas - smulkmena, juo labiau, kad paviršių nesudėtinga papildomai įanglinti (pvz. pakaitinus ruošinį metalinėje dėžutėje su smulkia medžio anglimi ir soda ;) ).

Ar galima būtų plačiau sužinoti apie įanglinimą? Kiek reikėtų sodos įpilti prie medžio anglies? Kiek laiko ir kokioje temperatūroje išlaikyti ruošinį? Į kokį gylį galima namudinėm sąlygom prisotinti anglies?

Įanglinimas [carbonization] - tai plieno difuzinis prisotinimas atomarine anglimi [Carbonium].
Difuzija prasidededa maždaug nuo 700*C ir kuo aukštesnė temperatūra, tuo intensyviau vyksta, bet peiliakalystėje nerekomenduojama kaitinti virš 900*C, nes aukštesnėje temperatūroje blogėja plieno struktūra.
Pats primityviausias įanglinimo mišinys (karbiurizatorius) gaminamas iš smulkintos medžio anglies (<10 mm frakcija) ir aktyvatoriaus, pvz. sodos, santykiu ~95/5%. Anglis turi būti atsijota nuo anglies dulkių, o mišinys su soda išmaišytas kiek įmanoma tolygiau. Geriausias mišinio tolygumas gaunamas pirma ištirpinus sodą vandenyje iki prisotinto tirpalo, tada tuo tirpalu sulaistoma anglis ir išdžiovinama iki <7% drėgnumo.
Įanglinimas vykdomas uždarame metaliniame inde ar tinkamo dydžio talpoje, pvz. vamzdyje užsandarintais galais, dėžėje su dangčiu ar pan. Į tapla įpilama dalis karbiurizatoriaus, idedamas ruošinys ir likusi ertmė pilnai užpildoma karbiurizatoriumi.
Difuzija teoriškai vyksta ~0,1 mm/h (prie 1000*C), o plieno paviršiaus įanglinimas turėtų siekti bent 0,8 mm, tad kaitinti ne žemesnėje kaip 700*C temperatūroje reikėtų min 8 val. Tada talpa (jos neatidarant) lėtai atvėsinama ore.
Praktiškai įanglinimo gylio iš anksto neįmanoma numatyti, nes įtakos turi talpos sandarumas, karbiurizatoriaus sudėtis, kaitinimo temperatūros svyravimai bei įkaitimo laikas. Todėl kaitinti patarčiau 10 ar 12 val. ir tikėtis, kad įsianglins pakankamai. ;)

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai tau jo prireikia...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-07- 20:52 
Atsijungęs
Klubo narys

Užsiregistravo: 2011-04-18- 22:47
Pranešimai: 1096
Miestas: Vilnius
Berniukas kaip tik rodo procesa



Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-08- 9:48 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2019-04-01- 8:27
Pranešimai: 14
Miestas: Kaunas
Aišku, dėkui už atsakymus! :)

O kaip dėl įanglinto plieno TA? Ar reikia laikytis pagrindinio plieno TA metodikos, ar atsižvelgiant į padidėjusį anglies kiekį žiūrėti į plieną kaip į naujadarą ir kažkaip kitaip daryti TA?

Beje, ar galima tokiu būdu prisodrinti anglimi nerūdijantį plieną, ir ar jis toliau išliks nerūdijantis? Nes, kaip suprantu nerūdijantį jį daro pagrinde chromas ir kt legir. elementai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-08- 10:05 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-09-03- 22:02
Pranešimai: 338
Miestas: Ukmergė/Vilnius
Erikas rašė:
Beje, ar galima tokiu būdu prisodrinti anglimi nerūdijantį plieną, ir ar jis toliau išliks nerūdijantis? Nes, kaip suprantu nerūdijantį jį daro pagrinde chromas ir kt legir. elementai


Nerūdijančiam kiti režimai (bent jau AISI304/316) - žema temperatūra ir laaaaabai ilgas išlaikymas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-08- 12:34 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2019-04-01- 8:27
Pranešimai: 14
Miestas: Kaunas
ArunasR rašė:
Nerūdijančiam kiti režimai (bent jau AISI304/316) - žema temperatūra ir laaaaabai ilgas išlaikymas.

Ar kas galėtų patikslinti temperatūrą šiems paprastiems nerūdijantiems plienams?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-08- 13:05 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2010-09-03- 22:02
Pranešimai: 338
Miestas: Ukmergė/Vilnius
Su AISI316 senokai eksperimentuota ir nebaigta. Tad garantuoti negaliu. Cementaciją padarėm, bet neatkapsčiau grūdinimo režimų, taip ir liko nebaigta.

Teoriškai cementacijos temperatūra 350-500 C, išlaikymas 20-60 valandų. Cementacijos sluoksnis turėtų gautis labai plonas (~40 mikronų), kietumas 70+ HRC.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-08- 16:51 
Atsijungęs
Pirmininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-11-03- 19:43
Pranešimai: 8867
Šalis: Lietuva
Miestas: Vilnius
ArunasR rašė:
Su AISI316 senokai eksperimentuota ir nebaigta. Tad garantuoti negaliu. Cementaciją padarėm, bet neatkapsčiau grūdinimo režimų, taip ir liko nebaigta.

Teoriškai cementacijos temperatūra 350-500 C, išlaikymas 20-60 valandų. Cementacijos sluoksnis turėtų gautis labai plonas (~40 mikronų), kietumas 70+ HRC.

Cementacija - tai bendrinis terminas, reiškiantis paviršiaus sukietinimą. Jis gali būti atliekamas prisotinant paviršių ne tik anglimi, bet ir pvz. azotu ar kitais elementais.
Įanglinimo temperatūra priklauso nuo pradinio anglies kiekio pliene. 350-500*C tinka mažaangliams plienams, kuriuose anglies ne daugiau 0,3%. Ligaturos kiekis turi įtakos difuzijos greičiui - kuo daugiau ligatūros, tuo lėčiau vyksta difuzija. Todėl legiruotus plienus kaitinti reikia žymiai ilgiau.
Įanglinimo metu keičiasi ne tik plieno sudėtis (daugėja anglies), bet kinta ir struktūra. Ji tampa panaši į grūdinto plieno, tad po įanglinimo grūdinti nebūtina. O legiruotus plienus ir nerekomenduojama, nes grūdinimo metu ligatūra reaguos su papildoma anglimi, taip sumažindama jos kiekį ir suardydama įanglinto paviršiaus struktūrą.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai tau jo prireikia...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-09- 13:05 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2019-04-01- 8:27
Pranešimai: 14
Miestas: Kaunas
Vladai,

Ačiū už patarimus ir atsakymus! :)

Dar klausimas patikslinimui: jei paimčiau armatūros gabalą ir iš jo nukalčiau pirmąją savo geležtę, vien tam, kad pasibandyt ir pasimokyt kalimo proceso. Po to seka mechaninis apdirbimas į norimą galutinę formą (ar reikia palikti užlaidas sekantiems etapas, ar galima galutinai suvesti, paliekant mėsos tik pjaunančios briaunos užbaigimui?). Ir tada įanglinimo procesas. Ar po įanglinimo reikalingas grūdinimas, ar anglies įvedimas į metalą savaime padarys tinkamą struktūrą, kurios nereikės grūdinti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-09- 13:28 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2018-04-24- 17:49
Pranešimai: 160
Miestas: Kaunas
Patarčiau pradžioje dirbti paprasčiau. T.y. kalti iš paprasto anglinio plieno (spyruoklių, guolių ir pan.) Susipažinsi su kalimo technika, grūdinimu. Na, o vėliau, jeigu neatsibos, galima pradėti su didesniais iškrypimais :-D


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-09- 14:29 
Atsijungęs
Pirmininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2009-11-03- 19:43
Pranešimai: 8867
Šalis: Lietuva
Miestas: Vilnius
Erikas rašė:
Dar klausimas patikslinimui: jei paimčiau armatūros gabalą ir iš jo nukalčiau pirmąją savo geležtę, vien tam, kad pasibandyt ir pasimokyt kalimo proceso. Po to seka mechaninis apdirbimas į norimą galutinę formą (ar reikia palikti užlaidas sekantiems etapas, ar galima galutinai suvesti, paliekant mėsos tik pjaunančios briaunos užbaigimui?). Ir tada įanglinimo procesas. Ar po įanglinimo reikalingas grūdinimas, ar anglies įvedimas į metalą savaime padarys tinkamą struktūrą, kurios nereikės grūdinti?

Pritariu @Dariui_D, kad pradžioje reikia išmokti bazinius dalykus ir tik tada imtis sudėtingesnių procesų. Ypač, kai tam reikia ne tik gerų praktinių įgūdžių, bet ir išsamių teorinių žinių, kad suvokti proceso esmę: kas ir kodėl yra daroma.
O atsakant į klausimą, pakartosiu: įanglinimo metu keičiasi ne tik plieno sudėtis (daugėja anglies), bet kinta ir struktūra. Ji tampa panaši į grūdinto plieno, tad po įanglinimo grūdinti nebūtina.
Ar yra prasmė grūdinti (po įanglinimo), priklauso nuo to, kokios klasės (ir atitinkamai kokios plieno markės) bus armatūra. Bet kuriuo atveju, grūdinant po įanglinimo, paviršiaus kietumas sumažės (o žemų klasių armatūros praktiškai išnyks) nes dalis anglies išdegs kaitinant, o dalis persiskirstys į gilumą.

_________________
Geriausias peilis yra tas, kurį turi kai tau jo prireikia...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Peiliakalystės ypatumai
StandartinėParašytas: 2019-07-10- 7:57 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2019-04-01- 8:27
Pranešimai: 14
Miestas: Kaunas
Ačiū, Vladai! :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 57 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Lukas ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Pereiti į:  
Veikia su phpBB® Forum Software © phpBB Group Color scheme by ColorizeIt!
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007