_Vladas_ rašė:
Jonas N rašė:
Mitas apie medžio anglies pranašuma vis dar gajus. Tik bedeguoninė aplinka suteikia precizinį gaminio paviršių. Visais kitasi atvejiais rekomenduojams paviršiaus šlifavimas po TA.
Niekas nesako, kad medžio anglis duodą švarų gaminio paviršių. Tačiau kai kalbame apie privalumus, jeigu peilis kaltas ir TA kaitintas medžio anglimi kūrentame žaizdre, tokio peilio apdegusį paviršių užtenka nuvalyti metaliniu šepečiu ir kalimo žymes galima palikti, nes nebus esminės žalos plieno savybėms.
Kaitinant akmens anglimi, geležtės paviršius užsiteršia siera ir nuanglėja, todėl jį jau būtina gerokai nušlifuoti. Todėl peiliams, kuriuos po to planuojam gerokai apdrožti šaltkalviškai iš tikrųju nėra esminio skirtumo kuo kaitinti: medžio anglimi, koksu ar paprasta akmens anglimi.
Tačiau be kitą ko, akmens anglis dega vienodžiau ir neduoda šlako. O megėjiškoje namų kalvėje tai irgi gan aktualu.
Tad nėra tai visiškas mitas.
Tikriausiai norėjai pasakyti, kad medžio anglis dega vienodžiau ir neduoda šlako
O nuo savęs galiu tik pridurti, kad Lietuvoj pažystu gal tik du kalvius kurie aplamai moka su žaizdru dirbti. O tinkamai dirbant visus išdegimus ir žalingus poveikius galima sumažinti iki minimumo. Ir nelabai norėčiau sutikti dėl kalimo temperatūros, nes tai labiau taikytina tuo atveju, kai nenorima papildomai termiškai apdirbti. Kalant , kad ir aukštesnėje temperatūroje, nei metalo markė, nei sudėtis iš esmės nesikeičia, o kristalinę struktūrą sutvarkyti reikia grūdinant (nors ir tinkamai kalant, galima pagerinti). Ir dar, grūdinant, nereikia pamiršti, kad gaminamas peilis, o skirtingi plienai, turi skirtingą paskirtį. Jei vadovėlyje parašyta, kad plienas A grūdinamas prie 860 laipsnių celsijaus, o po to atlaidinamas prie 150, tai dar reikia pažiūrėti kam jis skirtas
Nes jei tai guolių plienas, tai šitaip užgrūdinti tinka gaminant guolį, peiliui toks grūdinimas visiškai netinka 8-)