Juozas G rašė:
Tai visai kitas metodas, tai ne grūdinimas vandenyje prisotintame druskų. Aš sąlyginai pavadinau druskų vonia.
Man teko susitikti su šio išradimo autoriu, pamatyti šį metodą gamyboje, pavartyti jo daktaro disertaciją su šio metodo bandymais. Aušinimo terpę sudaro du komponentai: NaNO2 ir KNO3 (45% + 55%). Šiuo santykiu yra žemiausia lydymosi temperatūra (178°C). Šis išradimas padarytas dar tarybiniais metais, todėl ar šiuo metu saugos reikalavimai leidžia naudotis šias medžiagas, neturiu informacijos. Pagrindinė produkcija pas jį buvo įvairūs giljotinų peiliai, štampai ir problemas jis sprendė tas pačias: deformacijos (išlinkimai, susisukimai) ir trapumas. Atradęs šį metodą autorius visiškai išsprendė šias problemas. Iš jo desertacijos man labiausiai įsiminė plastiškumo bandymų rezultatai. Bandant du strypus 56HRC tempiant, įzotermiškai užgrūdinto strypo trūkimo vietoje susidarė kakliukas, o tai būdinga tik negrūdintam plienui. Įspūdingiausi sukimo rezultatai. Paprastai užgrūdintas (tepale + atleidimas) strypas nutrūko atlaikęs 17° posūkį. Trūkimo vieta pirmiausia sueižėjo, paviršius buvo dantytas. Izotermiškai užgrūdintas atlaikė 170° posūkį, trūkimo paviršius statmenas, lygus (kaip nusuktas varžtas). Šio metodo raktas yra aušintuvas, per kurį paduodamas vanduo. Jis dalinai panardinamas (10cm) į terpės paviršių, terpė maišoma (patogiausia suspaustu oru per perforuotą vamzdį) ir prisotinama vandeniu. Toliau jau detalės, priklausomai nuo plieno rūšies ir norimų gauti rezultatų.
Aš tik truputį pasidomėjau apie grūdinimą naudojant drusų vonias, o ne elektrines krosneles ir ta įdėja man visai patiko tiek užkaitinimo tiek grūdinimo. Ir jei tokioje temperatūroje grūdinama, tai kur belieka vietos atleidmui? O šio metodo raktas aušintuvas, tai stambių detalių grūdinimui aktualu?
Na dėl RWL-34 tai temoje radau, kad grūdinasi 300°C ir šiuo atveju turbūt tinkamas metodas? O dar kokie populiarūs peiliniai plienai grūdinami aukštesnėje temperatūroje nei 180°C ?