Kestutis ply rašė:
Na, tų ragų sandara kiek kitokia, nei tų prie kurių mes pripratę, ten labiau suaugę plaukai, nei kaulas, jei dar tiksliau tai kaulinė šerdis apaugusi krūvon suaugusių plaukų sluoksniu, tai ir įdomu, ar kas nors yra kažką panašaus apdirbinėjęs.
Aš ir rašiau apie tuos "kitokius".
Kad būtų aiškiau apie ką kalba, priminsiu: ant gyvūnų kaktos augantys ragai būna dviejų rūšių, pvz.: dykaraginių (nemeta ragų) ir elninių (meta ragus) gyvūnų.
Pirmųjų ragai sudaryti iš kaukolės kaulinių ataugų, padengtų suragėjusia oda. Pvz. karvės, ožkos, stumbrai ar antilopės. Peiliadirbystėje (ir ne tik) naudojama išorinė raginė makštis, o vidinė kaulinė atauga išmetama. Medžiagos kokybę apsprendžia tiek gyvūno rūšis, tiek konkretaus gyvūno sveikatos būklė.
Antrųjų ragai - sukaulėjusios giluminės odos ataugos, kartais padengtos nesuragėjusia oda, kuri ragams augant nusilupa. Pvz. elniai, stirnos, briedžiai. Tokių ragų panaudojama "nuoga" sukaulėjusi atauga. Medžiagos kokybė priklauso nuo gyvūno amžiaus ir jo sveikatos būklės.
Dykaragių ragai (panašiai kaip ir mūsų nagai) - neporėti, pusiau skaidrūs. Pakaitinti suminkštėja, o perkaitinus staigiai pradeda smilkti ir anglėti (ir labai smirda
). Jeigu buvo tiesinti (pvz. kriaunoms) ir nebuvo stabilizuoti - su laiku linkę dalinai atgauti pirminę formą. Gali būti drožiami, šlifuojami, poliruojami, tonuojami, alyvuojami, lakuojami. Geros kokybės ragas plastiškas, blogos kokybės - skalus.
Elninių ragai panašios truktūros kaip kaulai - porėti. Išorinis sluoksnis tankesnis, vidinis puresnis. Atsparesni karsčiui, bet trapesni. Apdirbami taip pat kaip kaulai.
Iš to ir seka visos tiek vienų (suragėjusi oda), tiek kitų (sukaulėjusi oda) ragų apdirbimo ypatybės.