Peiliakalystės ypatumai

[_Vladas_]

Mitas apie medžio anglies pranašumą vis dar gajus. Tik bedeguonė aplinka suteikia precizinį gaminio paviršių. Visais kitais atvejais rekomenduojamas paviršiaus šlifavimas po TA.

Niekas nesako, kad medžio anglis duodą švarų gaminio paviršių. Tačiau kai kalbame apie privalumus, jeigu peilis kaltas ir TA kaitintas medžio anglimi kūrentame žaizdre, tokio peilio apdegusį paviršių užtenka nuvalyti metaliniu šepečiu ir kalimo žymes galima palikti, nes nebus esminės žalos plieno savybėms.

Kaitinant akmens anglimi, geležtės paviršius užsiteršia siera ir nuanglėja, todėl jį jau būtina gerokai nušlifuoti. Todėl peiliams, kuriuos po to planuojam gerokai apdrožti šaltkalviškai iš tikrųjų nėra esminio skirtumo kuo kaitinti: medžio anglimi, koksu ar paprasta akmens anglimi.

Tačiau be kitą ko, medžio anglis dega vienodžiau ir neduoda šlako. O mėgėjiškoje namų kalvėje tai irgi gan aktualu.

Tad nėra tai visiškas mitas.

[Kestutis ply]

Mitas apie medžio anglies pranašuma vis dar gajus. Tik bedeguoninė aplinka suteikia precizinį gaminio paviršių. Visais kitasi atvejiais rekomenduojams paviršiaus šlifavimas po TA.

Niekas nesako, kad medžio anglis duodą švarų gaminio paviršių. Tačiau kai kalbame apie privalumus, jeigu peilis kaltas ir TA kaitintas medžio anglimi kūrentame žaizdre, tokio peilio apdegusį paviršių užtenka nuvalyti metaliniu šepečiu ir kalimo žymes galima palikti, nes nebus esminės žalos plieno savybėms.

Kaitinant akmens anglimi, geležtės paviršius užsiteršia siera ir nuanglėja, todėl jį jau būtina gerokai nušlifuoti. Todėl peiliams, kuriuos po to planuojam gerokai apdrožti šaltkalviškai iš tikrųju nėra esminio skirtumo kuo kaitinti: medžio anglimi, koksu ar paprasta akmens anglimi.

Tačiau be kitą ko, akmens anglis dega vienodžiau ir neduoda šlako. O megėjiškoje namų kalvėje tai irgi gan aktualu.

Tad nėra tai visiškas mitas.

Tikriausiai norėjai pasakyti, kad medžio anglis dega vienodžiau ir neduoda šlako O nuo savęs galiu tik pridurti, kad Lietuvoj pažystu gal tik du kalvius kurie aplamai moka su žaizdru dirbti. O tinkamai dirbant visus išdegimus ir žalingus poveikius galima sumažinti iki minimumo. Ir nelabai norėčiau sutikti dėl kalimo temperatūros, nes tai labiau taikytina tuo atveju, kai nenorima papildomai termiškai apdirbti. Kalant , kad ir aukštesnėje temperatūroje, nei metalo markė, nei sudėtis iš esmės nesikeičia, o kristalinę struktūrą sutvarkyti reikia grūdinant (nors ir tinkamai kalant, galima pagerinti). Ir dar, grūdinant, nereikia pamiršti, kad gaminamas peilis, o skirtingi plienai, turi skirtingą paskirtį. Jei vadovėlyje parašyta, kad plienas A grūdinamas prie 860 laipsnių celsijaus, o po to atlaidinamas prie 150, tai dar reikia pažiūrėti kam jis skirtas Nes jei tai guolių plienas, tai šitaip užgrūdinti tinka gaminant guolį, peiliui toks grūdinimas visiškai netinka 8-)

[Jonas N]

Mes kalbame bendraja lingvistika. Jei atlikti cheminę analize, medžio anglimi, ssom ir koksu kaitintų geležčių, o taip pat nepamirškime dujinio degiklio, skirtumai menki. Visais atvejais metalo paviršius pasidengia vadinamaja "akalena", išdegusiu sluoknsiu. Visasi atvejais naudojamas oras/deguonis kurio neigiama įtaka neišvengiama.

[Kestutis ply]

Mes kalbame bendraja lingvistika. Jei atlikti cheminę analize, medžio anglimi, ssom ir koksu kaitintų geležčių, o taip pat nepamirškime dujinio degiklio, skirtumai menki. Visais atvejais metalo paviršius pasidengia vadinamaja "akalena", išdegusiu sluoknsiu. Visasi atvejais naudojamas oras/deguonis kurio neigiama įtaka neišvengiama.

Na man, tai atrodo, kad oksido plėvelė ir išdegimas, skirtingi dalykai, nes ir iki 200 laipsnių pakaitinus apsioksiduoja, bet tokią plėvelę ir su atskiedėju galima nuvalyti

[_Vladas_]

Tikriausiai norėjai pasakyti, kad medžio anglis dega vienodžiau ir neduoda šlako

Tikrai taip, turėjau minty medžio anglį.

[Jonas N]

O nuo savęs galiu tik pridurti, kad Lietuvoj pažystu gal tik du kalvius kurie aplamai moka su žaizdru dirbti.

Siauras tavo pažįstamų ratas

[Kestutis ply]

O nuo savęs galiu tik pridurti, kad Lietuvoj pažystu gal tik du kalvius kurie aplamai moka su žaizdru dirbti.

Siauras tavo pažįstamų ratas

Na, gal ir siauras, bet gal tuomet papasakotumėt trumpai kaip dirbama su žaizdru? Būtų įdomu sužinoti, kuri mano sarašo dalis pasipildys

[Jonas N]

Dirbama taip, kad darbinė žaizdro dalis pvz.: 20x30cm visą laika būtų vienodai, tinkamai įkaitusi ir šlaką reikėtų valyti tik 2 kartus dienoje. Bet šita "ambicinga" diskusija apie kūrenimą tikrai neturi gilios prasmės Šeip būtų įdomu susitikti, pabendraut gyvai, tai jei kada Vilniuje būsi, užsuk pas mane, Birbynių 4A

[Kestutis ply]

Dirbama taip, kad darbinė žaizdro dalis pvz.: 20x30cm visą laika būtų vienodai, tinkamai įkaitusi ir šlaką reikėtų valyti tik 2 kartus dienoje. Bet šita "ambicinga" diskusija apie kūrenimą tikrai neturi gilios prasmės Šeip būtų įdomu susitikti, pabendraut gyvai, tai jei kada Vilniuje būsi, užsuk pas mane, Birbynių 4A

Tai va, teisingai dirbant šlako galima išvengti beveik visiškai O kas liečia peiliakalystę, metalą į žaizdrą reikėtų dėti, tik pradžioje išdeginus iš anglių sierą. Aišku 100 procentų išdeginti nepavyks, bet stipriai sumažinti sieros kiekį galima. Taipogi reikia vengti metalo kontakto su liepsna, jokiu būdu negalima kaitinti pakėlus virš anglių. Medžio anglies pranašumas prieš akmens angį didžiulis. Pirmiausia ji neturi sieros, kurios poveikis plienui blogesnis nei deguonies, antra - medžio anglis gerokai kaitresnė. Tik žaizdras turi būti pritaikytas darbui medžio anglimi. O tai, kad po grūdinimo reikia papilgomai poliruoti tikrai nėra toks jau didelis minusas, nes užtenka būtent tik papildomo poliravimo, su švitriniu popierium šveisti jau nebereikia O kai busiu Vilniuj ir turėsiu laisvesnio laiko būtinai užsuksiu

[_Vladas_]

O kas liečia peiliakalystę, metalą į žaizdrą reikėtų dėti, tik pradžioje išdeginus iš anglių sierą. Aišku 100 procentų išdeginti nepavyks, bet stipriai sumažinti sieros kiekį galima.

Pritariu - anglims pilnai įsidegus ir pradėjus žėruoti be dūmų, dalis sieros išdega. Galiu dar pridurti, kad norint degantį žaizdrą pastoviai turėti darbiniame stovyje, t.y. kad nereikėtų laukti kol eilinė papildoma anglių porcija kaip reikiant įsidegs - naujas anglis geriausia pilti iš kraštų, kur jos netrukdydamos įsidegs ir įkais, o tada jau galima sužerti į vidurį. Dėja, bet ne visi peiliakaliai taip daro.

Taipogi reikia vengti metalo kontakto su liepsna, jokiu būdu negalima kaitinti pakėlus virš anglių.

Vėl gi pritariu. Be to, oksidacija vyksta ne tik žaizdro paviršiuje, bet ir žaizdro dugne (arba šone iš kurio pučiamas oras), tad kaitinamą ruošinį reikėtų laikyti žarijose kuo toliau nuo oro srauto, kur didžioji dalis pučiamo deguonies jau bus sudegusi. Tačiau ir ne per aukštai, nes ten kur prasideda liepsna - patenka deguonis iš aplinkinio oro. Geriausia ruošinio kaitinimo vieta - šiek tiek įspaudus į žarijas, bet pilnai "neužkasant", kad žarijos neužstotų ruošinio ir netrukdytų kontroliuoti jo temperatūros.

[Kestutis ply]

O kas liečia peiliakalystę, metalą į žaizdrą reikėtų dėti, tik pradžioje išdeginus iš anglių sierą. Aišku 100 procentų išdeginti nepavyks, bet stipriai sumažinti sieros kiekį galima.

Pritariu - anglims pilnai įsidegus ir pradėjus žėruoti be dūmų, dalis sieros išdega. Galiu dar pridurti, kad norint degantį žaizdrą pastoviai turėti darbiniame stovyje, t.y. kad nereikėtų laukti kol eilinė papildoma anglių porcija kaip reikiant įsidegs - naujas anglis geriausia pilti iš kraštų, kur jos netrukdydamos įsidegs ir įkais, o tada jau galima sužerti į vidurį. Dėja, bet ne visi peiliakaliai taip daro.

Taipogi reikia vengti metalo kontakto su liepsna, jokiu būdu negalima kaitinti pakėlus virš anglių.

Vėl gi pritariu. Be to, oksidacija vyksta ne tik žaizdro paviršiuje, bet ir žaizdro dugne (arba šone iš kurio pučiamas oras), tad kaitinamą ruošinį reikėtų laikyti žarijose kuo toliau nuo oro srauto, kur didžioji dalis pučiamo deguonies jau bus sudegusi. Tačiau ir ne per aukštai, nes ten kur prasideda liepsna - patenka deguonis iš aplinkinio oro. Geriausia ruošinio kaitinimo vieta - šiek tiek įspaudus į žarijas, bet pilnai "neužkasant", kad žarijos neužstotų ruošinio ir netrukdytų kontroliuoti jo temperatūros.

Aš, jei kaitinu ruošinį ne virinimui, o kalimui arba grūdinimui, tai užsikaitinu žaizdrą ir išvis išjungiu pūtimą. Ir įjungiu tik jei reikia sukelti temperatūrą. Taip beje ir tolygiau įkaista

[zanza]

Čia turiu tokį klausimuką. Žiūriu aš youtubei visokius peiliadirbių filmukus, kaip kala geležtes ir gan dažnai matau, kad sušlapina priekalą ir plaktuką, tada toliau kala. Koks tikslas?

[_Vladas_]

Čia turiu tokį klausimuką. Žiūriu aš youtubei visokius peiliadirbių filmukus, kaip kala geležtes ir gan dažnai matau, kad sušlapina priekalą ir plaktuką, tada toliau kala. Koks tikslas?

Tikslas - išvengti šlako "įkalimų" į kalamo ruošinio paviršių. Sudrėkinti priekalo ir kūjo paviršiai atvėsiną šlaką, atvėsęs jis tampa trapus ir greičiau nubyra.
Šis būdas (drėkinimas) dažniausiai naudojamas tuomet, kai geležtės paviršius po kalimo nebus šlifuojamas.

[zanza]

Aišku. Ačiū už atsakymą.

[Eimantas]

Arba galima nuvalyti ruošinį su grubiu vieliniu šepečiu.