Sveiki VisiPribrendo
2011-09-09- 14:33
Sveiki Visi
Pribrendo reikalas užvesti diskusiją apie tradicinių peilių formas ir jų funkcionalumą.
Diskusiją norėčiau pradėti Adomo Mickevičiaus eilėmis:
Tik tas supras lietuvio būdą valgį dainą,
Kas kaime gyvena ir medžioti eina!
Taip jau lėmė gamtinė situacija, kad nuo pat pirmųjų protėvių pasirodymo prieš 13 tūkstančių metų, kurie sekė paskui šiaurės elnių bandas. Iki pat Adomo Mickevičiaus elių ir toliau iki CK pirmininkų bei Lietuvos prezidentų, lietuviai buvo aistringi medžiotojai.
Apie tai byloja ir archeologiniai radiniai ir vėlyvesnės visokių perėjūnų kronikos ir memuarai. Baltų gentys vykdė galingą kailinių gyvūnų eksportą-o tai jau profesionali medžioklė. Gėrė iš tauro ragų, kurių neužvertęs tauro negausi.
Skaitant Lietuvos kilmingųjų gyvenimų paminėjimus, tai išvis susidaro toks įspūdis, kad jei nereiktų kariauti ir plėst žemių, tai jie visą laiką medžiotų.
Yra išlikę keli laiškai Vytautui nuo teutonų magistro, kuris karo metu prašo leisti pamedžioti netoli kažkurios Panemunės pilies, tiesiog, kad pilies žvalgai nepagalvotų, kad prasidėjo antpuolis. Vytautas garantuoja, kad jokių nemalonumų nebus.
Ruošiantis užjūrio svečių ir diplomatų priėmimas, būdavo duodamos užduotys eiguliams sumedžioti tiek ir tiek stumbrų, briedžių, elnių, šernų puotos stalui.
1429 metų sausį Vytauto pilyje Lucke sušauktame suvažiavime Vidurio Europos politinėms problemoms spręsti, svečiai kasdien išgerdavo septynis šimtus statinių midaus, neskaitant muskatelio, vynų, malzavijos ir kitų gėrimų. Suvalgydavo septynis šimtus telyčių, septynis šimtus avinų ir paršų, po šešiasdešimt stumbrų, po šimtą briedžių, neskaitant kitos žvėrienos.
Žodžiu medžioklė buvo aukšto lygio ir peiliai kaito iki raudonumo lupdami ir mėsinėdami.
Šiemet, pristatinėdamas lietuviškos peiliadirbystės tradicijas įvairiose renginiuose po visą Lietuvą iš medžiotojų pusės dažniausiai susilaukdavau komentarų, kad geležtės forma nepatogi darinėti žvėrį.
Mes savo ruožtu atkūrinėdami senovinės lietuviškos peiliadirbystės tradicijas, daugiausia dėmesio skiriame autentiškai peilio geležtės geometrijai.
Esame surinkę pakankamai medžiagos ir galime teigti, kad mūsų kraštų peilių geležtės geometrija penkiolika šimtmečių išliko beveik nepakitusi.
Geležtės geometrija – tai labai svarbus peilio požymis. Geležtės plotis, ilgis ir forma nusako peilio paskirtį. Reikia iškart paminėti, kad Lietuvoje geležtės forma susiformavusi senajame geležies amžiuje išlieka kaip pagrindinė iki pat XVI a. pabaigos. Tai funkcionalumo nulemta forma. Peilio geležtė nuo koto/įkotės tolygiai siaurėjanti link smaigalio galiuko, nuo nugarėlės plonėja link ašmenų. Abejos ašmenų puses jeigu ne įgaubtos tai bent jau lygios, tik pati ašmenų juosta gali būti nugaląsta kiek statesniu kampu. Įkotė siaurėja link galo, apie 6 cm, tiek pakanka, kad peilis standžiai laikytųsi įklijuotas kote. Geležtės grakščios ir išplonintos, kiek galima ploninti, nepakenkiant peilio patvarumui. Jos ne tik neperkrautos, bet ir labai estetiškos, atskleidžia senovės amatininkų visapusį meistriškumą.
Man būtų įdomu panagrinėti, kaip ir kodėl susiformavo būtent tokia peilio forma, kodėl jinai buvo pati praktiškiausia 1500 metų ir kodėl jinai pasidarė nepraktiška dabar, nors žvėris vis dar tas pats.
Pridedu pagrindinių peilių formų pavyzdžius, pavyzdžiai datuojami nuo II-IV iki XV a. pabaigos.
Pribrendo reikalas užvesti diskusiją apie tradicinių peilių formas ir jų funkcionalumą.
Diskusiją norėčiau pradėti Adomo Mickevičiaus eilėmis:
Tik tas supras lietuvio būdą valgį dainą,
Kas kaime gyvena ir medžioti eina!
Taip jau lėmė gamtinė situacija, kad nuo pat pirmųjų protėvių pasirodymo prieš 13 tūkstančių metų, kurie sekė paskui šiaurės elnių bandas. Iki pat Adomo Mickevičiaus elių ir toliau iki CK pirmininkų bei Lietuvos prezidentų, lietuviai buvo aistringi medžiotojai.
Apie tai byloja ir archeologiniai radiniai ir vėlyvesnės visokių perėjūnų kronikos ir memuarai. Baltų gentys vykdė galingą kailinių gyvūnų eksportą-o tai jau profesionali medžioklė. Gėrė iš tauro ragų, kurių neužvertęs tauro negausi.
Skaitant Lietuvos kilmingųjų gyvenimų paminėjimus, tai išvis susidaro toks įspūdis, kad jei nereiktų kariauti ir plėst žemių, tai jie visą laiką medžiotų.
Yra išlikę keli laiškai Vytautui nuo teutonų magistro, kuris karo metu prašo leisti pamedžioti netoli kažkurios Panemunės pilies, tiesiog, kad pilies žvalgai nepagalvotų, kad prasidėjo antpuolis. Vytautas garantuoja, kad jokių nemalonumų nebus.
Ruošiantis užjūrio svečių ir diplomatų priėmimas, būdavo duodamos užduotys eiguliams sumedžioti tiek ir tiek stumbrų, briedžių, elnių, šernų puotos stalui.
1429 metų sausį Vytauto pilyje Lucke sušauktame suvažiavime Vidurio Europos politinėms problemoms spręsti, svečiai kasdien išgerdavo septynis šimtus statinių midaus, neskaitant muskatelio, vynų, malzavijos ir kitų gėrimų. Suvalgydavo septynis šimtus telyčių, septynis šimtus avinų ir paršų, po šešiasdešimt stumbrų, po šimtą briedžių, neskaitant kitos žvėrienos.
Žodžiu medžioklė buvo aukšto lygio ir peiliai kaito iki raudonumo lupdami ir mėsinėdami.
Šiemet, pristatinėdamas lietuviškos peiliadirbystės tradicijas įvairiose renginiuose po visą Lietuvą iš medžiotojų pusės dažniausiai susilaukdavau komentarų, kad geležtės forma nepatogi darinėti žvėrį.
Mes savo ruožtu atkūrinėdami senovinės lietuviškos peiliadirbystės tradicijas, daugiausia dėmesio skiriame autentiškai peilio geležtės geometrijai.
Esame surinkę pakankamai medžiagos ir galime teigti, kad mūsų kraštų peilių geležtės geometrija penkiolika šimtmečių išliko beveik nepakitusi.
Geležtės geometrija – tai labai svarbus peilio požymis. Geležtės plotis, ilgis ir forma nusako peilio paskirtį. Reikia iškart paminėti, kad Lietuvoje geležtės forma susiformavusi senajame geležies amžiuje išlieka kaip pagrindinė iki pat XVI a. pabaigos. Tai funkcionalumo nulemta forma. Peilio geležtė nuo koto/įkotės tolygiai siaurėjanti link smaigalio galiuko, nuo nugarėlės plonėja link ašmenų. Abejos ašmenų puses jeigu ne įgaubtos tai bent jau lygios, tik pati ašmenų juosta gali būti nugaląsta kiek statesniu kampu. Įkotė siaurėja link galo, apie 6 cm, tiek pakanka, kad peilis standžiai laikytųsi įklijuotas kote. Geležtės grakščios ir išplonintos, kiek galima ploninti, nepakenkiant peilio patvarumui. Jos ne tik neperkrautos, bet ir labai estetiškos, atskleidžia senovės amatininkų visapusį meistriškumą.
Man būtų įdomu panagrinėti, kaip ir kodėl susiformavo būtent tokia peilio forma, kodėl jinai buvo pati praktiškiausia 1500 metų ir kodėl jinai pasidarė nepraktiška dabar, nors žvėris vis dar tas pats.
Pridedu pagrindinių peilių formų pavyzdžius, pavyzdžiai datuojami nuo II-IV iki XV a. pabaigos.
Vykintas rašė: Man būtų įdomu
2011-09-09- 17:40
Vykintas rašė:Man būtų įdomu panagrinėti, kaip ir kodėl susiformavo būtent tokia peilio forma, kodėl jinai buvo pati praktiškiausia 1500 metų ir kodėl jinai pasidarė nepraktiška dabar, nors žveris vis dar tas pats.
Manyčiau, tam yra dvi priežastys:
1. Senovėje peilis buvo universalus įrankis, savo konstrukcija ir formomis optimaliai pritaikytas gan plačiam dažniausiai atliekamų kasdienių darbų ratui. Todėl pvz. darinėti žvėrį tokios formos geležte gal ir nebuvo labai patogu, bet kadangi tuo pačiu peiliu tekdavo daryt ir kitką - buvo surastas kompromisas. O toliau jau įpročio naudotis tokiu peiliu klausimas.
2. Šiuolaikiniai medžiokliniai peiliai, kaip specializuotų peilių klasė, yra įvairių dydžių ir formų, geriau pritaikytų pavienėms funkcijoms (nudobti, nudirti kailį, išmėsinėti). Dabartiniai medžiotojai prie to įprato, todėl universalus bendros paskirties peilis daugeliui atrodo nepatogus.
Beje, senovinių geležčių geometrija ir mūsų laikais vieningai pripažįstama geriausia bendros paskirties peiliams, yra populiari ir paklausi. Tik medžiagos ir konstrukcijos tapo šiuolaikinės. Tad protėvių peilininkystės patirtis niekur nedingo.
Ačiū, Vladai, už paaiškinimą.
2011-09-19- 13:58
Ačiū, Vladai, už paaiškinimą. Galėsiu jį cituoti jei kils kažkam klausimų. Nes man ąsmeniškai, pramoginių medžiotojų nuomonė, tūkstantmečių protėvių tradicijų fone nieko nereiškia. Pastebėjau, kad seni medžiotojai, sulaukė kokių 65 ir daugiau metų, šitą formą vertina gerai, vadinasi čia paskutinių dešimtmečių mados.
Vykintas rašė: Pastebėjau,
2011-09-19- 18:17
Vykintas rašė:Pastebėjau, kad seni medžiotojai, sulaukė kokių 65 ir daugiau metų, šitą formą vertina gerai, vadinasi čia paskutinių dešimtmečių mados.
Peilių specializacijos procesas nėra naujovė - jis vyko ir vyksta nuolat. Tačiau besivystant pramonei šis procesas spartėjo ir tapo masiškesnis. O nuo XX amžiaus sakyčiau prasidėjo peilininkystės bumas, kurio dėka dabar turim tokią gausą įvairiausių peilių rūšių bei modelių. Ne visi jie gaminti "dėl mados", nors daugeliu atveju marketingo įtaka akivaizdi.
O kalbant apie senus medžiotojus, tai čia kaip ir bet kurioje veikloje lemiamą reikšmę turi patirtis, kai sugebama dirbti su bet kokiu įrankiu. Juk ne veltui sakoma: "būtų laimikis, o išdarinėti ir su šaukštu galima".
Re: Lietuvių etniniai peiliai
2016-01-20- 20:02
Beveik kasmet renkant kandidatus "foruminiam" peiliui yra minimas ir "istorinis" peilis.
Tačiau bent kiek rimčiau pasidomėjusiam dabartinės Lietuvos teritorijoje archeologų randamais peiliais yra akivaizdu, kad skirtingais istoriniais laikotarpiais ir net tuo pačiu laikotarpiu bet skirtingose Lietuvos vietovėse vyravo skirtingi peiliai. Kodėl taip yra atsakymas glūdi Lietuvos istorijoje.
Bet temos kontekste svarbu kitkas - nėra peilio tipo, konstrukcijos ar apdailos elementų pagal kuriuos konkretus peilis būtų identifikuojamas kaip "lietuviškas". Atskirų genčių (kuršių, žemaičių, aukštaičių etc) peiliai yra, o turinčio visiems aiškiai vieningus bruožus - nėra.
Iš to seka kol kas teorinis klausimas: kokio laikotarpio ir kokios vietovės peiliai geriausiai atliktų reprezentacinę lietuviško "etninio peilio" funkciją? Ir kodėl?
Tačiau bent kiek rimčiau pasidomėjusiam dabartinės Lietuvos teritorijoje archeologų randamais peiliais yra akivaizdu, kad skirtingais istoriniais laikotarpiais ir net tuo pačiu laikotarpiu bet skirtingose Lietuvos vietovėse vyravo skirtingi peiliai. Kodėl taip yra atsakymas glūdi Lietuvos istorijoje.
Bet temos kontekste svarbu kitkas - nėra peilio tipo, konstrukcijos ar apdailos elementų pagal kuriuos konkretus peilis būtų identifikuojamas kaip "lietuviškas". Atskirų genčių (kuršių, žemaičių, aukštaičių etc) peiliai yra, o turinčio visiems aiškiai vieningus bruožus - nėra.
Iš to seka kol kas teorinis klausimas: kokio laikotarpio ir kokios vietovės peiliai geriausiai atliktų reprezentacinę lietuviško "etninio peilio" funkciją? Ir kodėl?
Re: "Foruminis-2016"
2016-01-21- 16:04
Silkinas rašė:Man svarbu, kad būtų bent nuotrauka realaus istorinio peilio.
O iš kur ją gauti?
Re: "Foruminis-2016"
2016-01-21- 16:33
loki rašė:Silkinas rašė:Man svarbu, kad būtų bent nuotrauka realaus istorinio peilio.
O iš kur ją gauti?
Man tai įdomiau yra klausimas kas būtent užsiskaito kaip "istorinis" peilis. Tiksliau, kurios būtent laikotarpio istorijoje? Geležies amžiaus? Pirmo pasaulinio karo metų?
Re: "Foruminis-2016"
2016-01-21- 17:55
loki rašė:Silkinas rašė:Man svarbu, kad būtų bent nuotrauka realaus istorinio peilio.
O iš kur ją gauti?
Toks?
Re: "Foruminis-2016"
2016-01-21- 18:05
Loptar rašė:Toks?
Nea, ten koks tai naujadaras.. Gal toks
Re: "Foruminis-2016"
2016-01-21- 21:28
loki rašė:Silkinas rašė:Man svarbu, kad būtų bent nuotrauka realaus istorinio peilio.
O iš kur ją gauti?
Rekonstrukciją tai ne iš lempos darė. Buvo konkreti geležtė.
Re: "Foruminis-2016"
2016-01-21- 23:52
Silkinas rašė:loki rašė:Silkinas rašė:Man svarbu, kad būtų bent nuotrauka realaus istorinio peilio.
O iš kur ją gauti?
Rekonstrukciją tai ne iš lempos darė. Buvo konkreti geležtė.
Peilis - tai geležtė + rankena. O rankenos, ypač medinės, dažniausiai neišlikusios kai kalbam apie iškastinius radinius. Pagrinde randamos praktiškai "nuogos" geležtės, kurios neretai taip pat būna stipriai deformuotos ir dėl korozijos ir dėl natūralaus susidėvėjimo.
Tad rekonstrukcija - tai tik daugiau ar mažiau pagrįsta prielaida kaip galėjo atrodyti konkretus peilis.
Re: Lietuvių etniniai peiliai
2016-01-22- 15:24
O gal taip galėjo atrodyti senovinis lietuviškas peilis? Na bent jau geležtė 
Re: Lietuvių etniniai peiliai
2016-01-22- 18:37
Kestutis ply rašė:O gal taip galėjo atrodyti senovinis lietuviškas peilis? Na bent jau geležtė
Teoriškai - galėjo, nes tokia kalimo technologija žinoma seniai. Tačiau Lietuvos teritorijoje ji nebuvo populiari. Forma baltų tautoms irgi nebūdinga.
Šiaip jau, kalbant apie senuosius geležinius peilius pirmiausia reikėtų konkretizuoti istorinį laikotarpį. Nes peilių kalimo technologijos ( o kartu ir peilių formos bei geometrija) su laiku kito. Tad skirtingais istoriniais laikotarpiais peiliai turi savitų bruožų. Be to yra savitumų ir pagal teritorinį/gentinį skirstymą.
Nedetalizavus šių dviejų faktorių kalbėti apie "senovišką lietuvišką" peilį - beprasmiška.
Re: Lietuvių etniniai peiliai
2016-01-22- 19:00
Kad rastas baltų teritorijoje garantuoju. Radau jau ir neatsimenu prieš kiek metų, kartu su antro pasaulinio karo palikimu. Tai ir mėtėsi. Anądien sugalvojau iš jo pasidaryti gramdeklį, katilinėje krosnį valyti. Pašmirgelevęs pamačiau metalo raštą, tai ir kreipiausi į Kęstutį.
- Prikabinti failai
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Re: Lietuvių etniniai peiliai
2016-01-22- 19:17
Algirdas rašė:Kad rastas baltų teritorijoje garantuoju. Radau jau ir neatsimenu prieš kiek metų, kartu su antro pasaulinio karo palikimu.
Geležtė įdomi, bet II PK - tai XX a., tad šios temos kontekste - tai naujadaras.