Legendos, pasakos ir šiaip pramanai

[_Vladas_]

Juk mūsų vertinimu ta šakelė ir yra ginklas, ką patys parašėt. Nesvarbu, kad ne žmogus jį naudoja, bet panaudojimo faktas, paskirtis..

Nors diskusiją baigėm, bet kad mintis galvoj nekirbėtų, parašysiu retoriškai: mano vertinimu, medžioklėje panaudota šaka nėra ginklas. Lygiai taip pat, kaip mano vertinimu - medžioklinis šautuvas ar peilis nėra ginklas. Tai tiksliniai įrankiai.
O kad žmonės įrankius panaudoja ne pagal paskirtį ir po to patys tų įrankių bijo - tai jau žmonių psichologinė problema.
Tai ir turėjau omenyje:

Daugumą žmonių, paveiktų stereotipo "peilis - tai ginklas", toks vaizdelis pašiurpintų savo potencialiu pavojingumu.

[TerMind]

O kaip tas variantas, kai bezdžionės apmėto riešutais ar kitais kokias vaisiais ant žemės gulintį tigrą? Čia aišku, ne nusmailinta lazdelė, bet vis šioks toks "ginklas"

Kalbant apie kardus ir apie visus ginklus bendrai - visi ginklai yra sukurti konkrečiam laikotarpiui ir konkrečiai vietai. GAdas paminėjo dvirankį kalaviją, kuris pagrinde naudotas renesasnso epochoje prieš ietininkus. Tai kaip ir puolimo ginklas, bet tai nereiškia, kad jo veiksmų arsenale nebuvo gynybinių pozicijų ar judesių. Lygiai kaip ir katanos negalima laikyti "gynybiniu ginklu". Ką tada turėtų darysi susitikę du samurajai? Susitarti kuris puls o kuris ginsis ir puolantis eitų ieškoti ieties?

[Ugnius]

Na abejoju ar apmėtydamos riešutais ar vaisiais beždžionės sąmoningai siekia sužaloti ar nužudyti tigrą, todėl nemanau kad čia ginklas. Tas pats kai vaikystėje iš popieriaus gniužuliukų "šaudydavome". Irgi siekdami paerzinti ir tai juk nebuvo ginklas.

[loki]

Ginkas yra tiek iltys, tiek nagai. Ne įrankiai gi.

[GAdas]

GAdas paminėjo dvirankį kalaviją, kuris pagrinde naudotas renesasnso epochoje prieš ietininkus. Tai kaip ir puolimo ginklas, bet tai nereiškia, kad jo veiksmų arsenale nebuvo gynybinių pozicijų ar judesių. Lygiai kaip ir katanos negalima laikyti "gynybiniu ginklu". Ką tada turėtų darysi susitikę du samurajai? Susitarti kuris puls o kuris ginsis ir puolantis eitų ieškoti ieties?

Na ginybinės pozicijos ir 'blokai' visada buvo naudojami - niekas nenorėjo mirti.

Kaip susiformavo savoka puolamasis ginklas geriau galėtų paaiškinti kokie istorikai, - ne mano sritis žodžių kilmė.

Beje, Jūs netoli prašovėte dėl samurajų kovos būdo, nors filmuose ir rodomos kovos scenos paremtos daugiau vakarų civilizacijų karybos stiliumi - tik pamatę vienas kitą samurajai puola kapoti katana.
Gi realybėje pasak samurajų kultūros tyrinėtojų, kovos vykdavo kiek kitaip: susitikus dviem samurajams pradžiai vykdavo prisistatymas, kuris galėdavo trukti iki 30 min. Jo metu būdavo išsakoma, kokio tėvo sūnus jis yra, kurios kartos, kokiam klanui priklausė jo tėvas, kokiam klanui priklauso jis pats, kas jo mokytojas, kam jis pavaldus ir t.t.
Taip pat jo metu būdavo susitariama, kas bus su vasalais vieno iš jų žūties atveju t.y. ar jis paleidžiamas laisvas, ar tampa naujojo šeimininko tarnu...
Ir tik po visos ceremoninės dalies prasidėdavo kova, kuri dažnai trukdavo keliolika sekundžių, kelias minutes max. Niekas nemosuodavo katana 'ant pakazūchos' kokiu šaunių judesių jis moka...

[_Vladas_]

Ginkas yra tiek iltys, tiek nagai. Ne įrankiai gi.

Perkeltine prasme - taip. Tiek puolimui, tiek gynybai gyvūnai naudojasi tuo, ką jiems davė gamta.
Šiaip jau, kalbant apie daiktų esmę, ginklą nuo kitų įrankių atskirti nėra sunku. Tereikia pažinti pirminę daikto paskirtį: kokiu tikslu jis buvo sukurtas.
Priminsiu, kad lingvistine prasme, "ginklas" - tai kaunamasis įrankis, kovos priemonė.
Tad jeigu pirminė įrankio paskirtis nėra "nukauti priešininką", toks įrankis savo esme nėra "ginklas". Nežiūrint į tai, kad yra panašus į ginklą, ar gali būti panaudotas kaip ginklas.
Saugumo sumetimais teisiškai prie ginklų priskiriami ir tie įrankiai, kurie skirti nukauti ne tik žmogų, bet ir gyvūną, nes žmogiškasis kvailumas ir žiaurumas nežino ribų. Tačiau tai sąlyginis ir dirbtinis suskirstymas, kadangi bet koks daiktas, pvz. plaktukas ar keptuvė, irgi gali būti panaudoti "kaip ginklas". Nors akivaizdu, kad savo esme tai nėra "ginklai".
O štai peilio, kaip įrankio esmė žmonių sąmonėje buvo iškreipta. Ilgą laiką bent kiek didesnis peilis pagal tą įstatymais įtvirtintą sąlyginį suskirstymą buvo priskiriamas prie ginklų. Ir nors įstatymai pasikeitė - stereotipas gyvuoja...

[loki]

Stereotipai gyvuoja, nes paties peilio savoka buvo smarkiai iškreipta po sovietų okupacijos. Suomiškas peilis (finka), buvo vaizduojamas kaip 'etatinis' kiekvieno kriminalinio elemento atributas....)
Nors ankstyvųjų amžių Lietuvoje (kaip ir visoje Europoje), peilis buvo skiriamasis laisvo žmogaus ženklas.
P.S. Taigi linkiu kad ir mūsų plačioji visuomenė atsisakytų vergiško mąstymo.

[Bozkurt]

Tiketina kad peilio savoka butu iskreipta ir be sovietu okupacijos.
Danu , anglu ir vokieciu valdzios ir visuomenes poziuris i peili dar kvailesnis negu musu kraste.

[TerMind]

Apie katana Linksmas vaikinas
http://www.youtube.com/watch?v=XLWzH_1e ... re=related

Graži parodomoji kova
http://www.youtube.com/watch?v=VF01r0px ... re=related

[GAdas]

Na įkišiu ir aš savo trigrašį:).

Na katanos kovos stilius susiformavo kartu su katanos dizainu, - kirčiai yra "priimami" pentine katanos dalimi, kad nepažeisti ašmenų; tai pradeda kalti galvon, kai ateini į Kendo treniruotes. Todėl sunku būtų lyginti skirtingus ginklus suderintus su skirtingais kovos stiliais. Tačiau, hipotetinėje viduramžių riterio ir samurajaus kovoje, manau gyvas liktų samurajus... Vien dėl kovos greičio. Kaip jau minėjau, samurajų kovos trukdavo labai trumpai - praktiškai pirmas kirtis lemdavo viską. Kokiu greičiu atliekami kirčiai katana galite sulėtintai pasižiūrėti čia:

http://www.youtube.com/watch?v=Q4SHWXQB ... re=related

[GAdas]

O dėl hipotetinės kovos baigties - manau išliktų turintis didžiausią meistriškumo ir sėkmės taškų sumą.

Būtent! Kaip sakoma - "blogam šokėjui ir kiaušai maišo" -> joks ginklas ir jokia technika neišgelbės, jei esi looser'is

matyt nebeliko nieko kito kaip tik idealizuoti japonus, išsaugojusius tai bent jau sportiniame variante (kendo).

Kendziutzu visada gyvavo, ir tik XXa. tapo sportine atmaina - Kendo. Kendziutzu buvo 10 danų, gi dabar likę tik 8; tačiau dar yra gyvų 9 dano ir 10 dano sensėjų - šie danai buvo duodami už ypatingus Kendziutzu nuopelnus, - gyvenimo pasiekimus. Taigi negalima sakyti, kad tik europiečiai yra progreso vergai ir pamiršta senąsias tradicijas. Tiesiog Japonų kultūros kerinis akmuo yra PAGARBA VISKAM: gamtai, žmogui, tradicijoms. Ir tai yra skiepijama nuo mažumės; plius pas mus kažkaip būna taip, kad žmogus tampantis vienos tikslinės grupės nariu dažnai "primiršta" pagarbą kitai grupei ir pradeda 'skalbti jos nuodėmes', kai tuo tarpu Japonijoje laikomasi principo 'kiekvienas nusipelno pagarbos'.