Baltų platusis kapoklis - kertpeilis

[_Vladas_]

Stengiuosi laikytis japonų principo: nori padaryti geriau - pirmiausia padaryk gerą kopiją

Šis principas prasmingas, kai yra originalas. Kertpeilio nei vieno originalo neišliko, tik geležčių likučiai.

Aprašymas darytas pagal tai kas matosi dabar, bet tai tik iš dalies gali atitikti tai kaip buvo prieš peiliui papuolant į kapą ir dar labiau iš dalies tai kaip atrodė peilis tik pagamintas.

Visiškai pritariu.

Jau rašiau, kad senovės meistrai mums įprastų standartų neturėjo - gamino vadovaudamiesi tradicijomis.
Norint perprasti tas tradicijas, reikia įsivaizduoti save anų laikų kalvio vietoje: jis matė kokių formų ir proporcijų kertpeillius nešiojo vyrai bei kaip tai gamino jo mokytojas. Ir tai būdavo atkartojama ne pagal kažkokius tikslius išmatavimus (standartus), o taip, kaip gamintojas prisimindavo/įsivaizduodavo bei kiek sugebėdavo.
Taigi norėdami perprasti, koks buvo (galėjo būti) kertpeilis, turim atsižvelgti į du faktorius:
1. Tradicinės formos ir proporcijos.
2. Gamybos technologija.

Norint perprasti formas ir proporcijas (parametrų santyki tarpusavyje) - reikia analizuoti visus išlikusius kertpeilius. Ar kiek įmanomą didesnę imtį. Tik tuomet atsiskleis daugumai būdingi dėsningumai. O atskirai paimtas vienas kertpeilis gali būti visiškai nebūdingas.
Formos ypatybės bei geležtės geometrija tiesiogiai susiję su gamybos technologija - metalo formavimas spaudimu. Kitaip tariant, kalviškas būdas. Tik žinant kaip (kokiais metodais ir priemonėmis) kalviškai formuojamas metalas įgauna tam tikras formas galima pagrįstai numatyti koks buvo (galėjo būti) galutinis rezultatas.

Todėl paimti tik vieną dalinai išlikusį pavyzdį ir pagal jį bandyti mechaniškai kopijuoti išvaizdą - neteisinga.

[Silkinas]

Plačios čia diskusijos. Bet kalbėsiu praktiškai. Turiu du kertpeilius. Vienas firminis kitas kinietiškas. Kaip nekeista, bet tas kinietiškas ŽYMIAI patogesnis darbe, nei firminis. Patogu kirsti, apdoroti smulkias šakeles ir paprasčiausiai laikyti rankoje. Norėčiau tokio klono tik iš gero plieno. O turėti istorinį (galbūt) bet nenaudoti darbui -ranka ir piniginė nekyla. Bet čia tik mano nuomonė

[Desantas]

turėti istorinį (galbūt) bet nenaudoti darbui -ranka ir piniginė nekyla.

pritariu ir laikausi tokios pat nuomonės. Ir galiu pasakyti, kad mano turimi trys foruminiai pilnai tinkami naudojimui ir yra naudojami (žinoma lengvai ir atsargiai, bet tik todėl, kad saugau o ne todėl kad netinkami).

[_Vladas_]

Turiu du kertpeilius. Vienas firminis kitas kinietiškas. Kaip nekeista, bet tas kinietiškas ŽYMIAI patogesnis darbe, nei firminis. Patogu kirsti, apdoroti smulkias šakeles ir paprasčiausiai laikyti rankoje. Norėčiau tokio klono tik iš gero plieno.

Įkelk abiejų nuotrauką. Bus aiškiau apie ką kalba.

[Silkinas]

Turiu du kertpeilius. Vienas firminis kitas kinietiškas. Kaip nekeista, bet tas kinietiškas ŽYMIAI patogesnis darbe, nei firminis. Patogu kirsti, apdoroti smulkias šakeles ir paprasčiausiai laikyti rankoje. Norėčiau tokio klono tik iš gero plieno.

Įkelk abiejų nuotrauką. Bus aiškiau apie ką kalba.

Kinietiško neturiu po ranka, nes mašinoje važinėja. Jo rankenos forma kaip Barongo, pats esi jį matęs. O kito nuotrauką dedu. Pastarasis sunkus. Norint laikyti horizontaliai labai apkraunamas riešas. Jei laikai vertikaliai-iš rankos sprūsta. Tam dirželius pritaisiau. O Barongo tipo rankena ant to kinietiško tiesiog pasaka -nešiesi ir džiaugiesi ir dirbti patogu. Panašiai Gerberis atrodo, tik rankena daugiau lenkta.

Prikabinti failai

[_Vladas_]

Kinietiško neturiu po ranka, nes mašinoje važinėja. Jo rankenos forma kaip Barongo, pats esi jį matęs. O kito nuotrauką dedu.

Supratau, kalbi apie mačetės tipo kapoklius.
Nes kertpeiliais šios temos kontekste (kad nebūtų painiavos su tipologija) vadiname tik Baltų plačiuosius kapoklius.

O tai, ką rašai apie naudojimosi patogumą - tai ne kapoklio tipo problemos, o elementarūs konkretaus įrankio projektavimo dalykai.
Atsižvelgiant į numatomą paskirtį ir funkcijas, suprojektuoti (bei pagaminti) galima įvairiai. Tame problemos nematau.

[Silkinas]

Kinietiško neturiu po ranka, nes mašinoje važinėja. Jo rankenos forma kaip Barongo, pats esi jį matęs. O kito nuotrauką dedu.

Supratau, kalbi apie mačetės tipo kapoklius.
Nes kertpeiliais šios temos kontekste (kad nebūtų painiavos su tipologija) vadiname tik Baltų plačiuosius kapoklius.

O tai, ką rašai apie naudojimosi patogumą - tai ne kapoklio tipo problemos, o elementarūs konkretaus įrankio projektavimo dalykai.
Atsižvelgiant į numatomą paskirtį ir funkcijas, suprojektuoti (bei pagaminti) galima įvairiai. Tame problemos nematau.

Tada klystu, ne į temą pataikiau

[_Vladas_]

O tai, ką rašai apie naudojimosi patogumą - tai ne kapoklio tipo problemos, o elementarūs konkretaus įrankio projektavimo dalykai.
Atsižvelgiant į numatomą paskirtį ir funkcijas, suprojektuoti (bei pagaminti) galima įvairiai. Tame problemos nematau.

Tada klystu, ne į temą pataikiau

Manau į temą. Tiesiog tu vertini konkrečius įrankius "kaip yra", neanalizuodamas "kodėl taip yra?".
Juk įrankių niekas negamina "šiaip sau". Net kinai savo "baisuoklių" negamina "šiaip sau". Pirmiausia sukuriama įrankio koncepcija: kokia bus dominuojanti paskirtis (ir nebūtinai praktinė, g.b. ir rinkodarinė), kokios reikalingos funkcijos bei savybės. Pagal tai parenkami parametrai, medžiagos bei gamybos būdas.
Naudotojai gi turi savo individualius poreikius, todėl gamintojo numatyta panaudojimo sritis gali nesutapti su naudotojo. Bet tai ne konkretaus įrankio problema. Tai naudotojo problema. Rinkdamasis įranki jis neperprato įrankio ypatybių ir pasirinko ne tokį, kokio jam reikėtų tiems darbams (ar kitokiai paskirčiai), kuriuos jis numato daryti ar kuriuos jam tenka daryti.
Todėl kai kalbam apie įrankio projektavimą, labai svarbu aiškiai suformuoti koncepciją bei tiksliai apibrėžti įrankio panaudojimo sritį ir reikalingas funkcijas, parinkti tam tinkamiausias medžiagas ir įrankio paskirtį atitinkančius parametrus. O tai ir yra elementarūs konkretaus įrankio projektavimo dalykai.

"Nėra blogų įrankių. Yra tik netinkama paskirtis."

[Silkinas]

Todėl kai kalbam apie įrankio projektavimą, labai svarbu aiškiai suformuoti koncepciją bei tiksliai apibrėžti įrankio panaudojimo sritį ir reikalingas funkcijas, parinkti tam tinkamiausias medžiagas ir įrankio paskirtį atitinkančius parametrus. O tai ir yra elementarūs konkretaus įrankio projektavimo dalykai.

"Nėra blogų įrankių. Yra tik netinkama paskirtis."

Sunkus bus projektavimas pagal visų poreikius, jaučiu

[_Vladas_]

Sunkus bus projektavimas pagal visų poreikius, jaučiu

Deja, bet pagal individualius poreikius kuriamas tik individualus įrankis.
Jeigu kalbam apie kertpeilio gamybą grupei žmonių, tai vienintelis logiškas projektavimo būdas - pradėti nuo bendros koncepcijos. Pirmiausia reikia sutarti: istorinis ar modernus. Toliau tiek vienas, tiek kitas gali būti arba sąlyginai nedidelis (17-23 cm), delikatus ir lengvas, su lygiavertėmis universalaus panaudojimo galimybėmis, arba didelis (25-35 cm), tvirtas ir pakankamai sunkus efektyviam kapojimui.
Taigi, teoriškai pasirinkimas būtų iš keturių konceptualių variantų. Kiekvienas iš jų yra kompromisinis, kalbant apie individualius poreikius, bet kito kelio suderinti grupės interesus nėra.

[GiedriusT]

Kaip gaila, kad mūsų kaimuose nėra tokių kalvių



Priplaktų kertpeilių visiems per porą dienų
Labai muzikaliai dirba vyrukai!

[TerMind]

Pas kalvio padėjėją pirštinė ant kojos užmauta (1:27) Bet dirba tikrai gražiai

[_Vladas_]

Aš balsavau už kertpeilį. Bet ne todėl, kad man labai patiktų peilis, bet todėl - kad, maniau, jog, jei jis identifikuotinas, kaip baltiškas unikalus peilis, reikėtų jį pabandyti įkūnyti. Kad galima būtų pačiupinėti ir įvertinti. O darant jį foruminiu - būtų platesniu mastu likviduota bezgramatystė.
Bet kertpeilis - forumui per sunkus. Visom prasmėm. Pagrindinė, mano galva priežastis - ribotas panaudojimas šiuolaikinėje buityje, o ir religinių oponentų galabijimas Lietuvoj po truputį išeina iš mados.
Todėl manau, kad įdirbį, turėtų panaudoti asocijacija ar klubas ir bendrom spėkom (kilodžiauliais, dinom, paundalais,..) pagaminti kertpeilių partiją. Galbūt ir visų keturių rūšių. O gal ir dar daugiau.
Kad nebūtų pagrindo, bent jau šiuo svarbiu reikalu rypauti : "O varge, kaip čia viskas apleista..."
Tačiau, kadangi šios dvi organizacijos gyvuoja izoliuotai nuo forumo, tai būtų gražu, kad kūrybos procesas ir rezultatas būtų viešinamas ir čia.
Rezultato paskelbimą galima būtų priderinti prie Brunono atlaidų.

1. Pasikartosiu, nes ir aš, ir kolegos (kurie pasidomėjo teorine dalimi ir pas kuriuos "ne viskas apleista" ) ne kartą rašėm, kad kertpeilis - tai nors ir didelis, bet peilis, tad jo panaudojimas šiuolaikinėje buityje gali būti labai įvairus. Pvz. kaip įprasto virtuvinio, iškylų ar stovyklavimo peilio ir pan. Viskas priklauso nuo konkretaus peilio parametrų. Priminsiu, kad istorinių kertpeilių geležčių dydžiai prasideda nuo 13 cm - tai vidutinio virtuvinio dydis, o pvz. įprastas virtuvinis "šefas" 18-21 cm. Žodžiu, kertpeilio funkcionalas gali būti toks, kokio naudotojui reikia.
2. Ačiū už idėją. Įdirbiu bus pasinaudota. Dėl kūrybos proceso nepažadu, bet jeigu bus rezultatas - jis bus paviešintas ir čia.

UPD: rezultatas.

[Darius_D]

Ledai pajudėjo -> 1-as variantas (didelis, ~40cm).
Kalvio Mariaus Balčiūno viso vakaro darbas Dar negrūdinom, šioks toks iššūkis kai tokie matmenys
Eilėje mažesnis, ~25cm.

[pyfpafz]

Ledai pajudėjo -> 1-as variantas (didelis, ~40cm).
Kalvio Mariaus Balčiūno viso vakaro darbas Dar negrūdinom, šioks toks iššūkis kai tokie matmenys
Eilėje mažesnis, ~25cm.

Čia su Vladu derintas šitas daiktas ar čia savanoriška interpretacija?