Vėlokai, bet įsiterpsiu.
Atsparumas korozijai ir atsparumas korozijai sūriame vandenyje yra skirtingi dalykai ir yra net "salt spray test", atsparumui druskai nustatyti.
Jūros vandeniui atsparūs plienai turi azoto. Būtent jis padaro plieną atspariu druskai.
Vienas iš plienų - BOHLER N680
http://www.bohler-bleche.com/english/fi ... E_2009.pdf
Šiame faile kaip tik yra "salt spray test" palygimimas tarp N680 ir aukščiau minėto 420 (DIN 1.4034) plieno, paprastai naudojamo virtuviniams peiliams. Aiškiai matosi, kad 420 atsparumas druskai nelabai.
Viena aišku - virtuvinio peilio (kapoklės) geležtės panaudojimas naro peiliui yra pigiausias, bet tikrai ne geriausias variantas. Be nepakankamo atsparumo korozijai (dėl ko galima ir ginčytis) yra dar vienas svarbus dalykas. 420 ir panašūs plienai atleidžiami labai žema temperatūra (200*C ar dar mažiau). Rankiniu būdu padaryti geležtę iš grūdinto plieno ir neikaitinti plieną iki 200*C teoriškai įmanoma, bet praktiškai - ne. Plieną ikaitinus dar daugiau, ne tik mažėja kietumas, bet ir stipriai mažėja atsparumas korozijai (plienas atsparus korozijai tik užgrūdintoje būsenoje).
N680 plieno vienai ar kelioms geležtėms nusipirkti galima (tikriausiai teks pirkti JAV), bet siuntimas bus brangus. Grūdinti teks vieną gelęžtę, grūdinimas bus brangus. Beje, pjovimo savybės kiek geresnės už 420. Nestebuklas. Bet dėl druskos problemų jau nebūtų.
Pabaigai paprastas patarimas. Naro peilis yra pakankamai rimtas įrankis. Neverta tikėtis, kad pirmas peilis visapusiškai pavyks ir taps rimtu įrankiu. Tad pradėti reikėtų nekeliant peiliui įpatingų reikalavimų. O gal ir pavyks...